Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) spalio 29 dienos duomenimis, dviejų savaičių sergamumo koronavirusu rodiklis Lietuvoje šiu metu yra jau 201,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mirčių nuo koronaviruso dviejų savaičių rodiklis yra 1,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Švedijoje sergamumas irgi šoktelėjęs, bet ne taip smarkiai, kaip Lietuvoje. Dviejų savaičių sergamumo koronavirusu rodiklis Švedijoje yra 159,2 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, mirčių rodiklis – 0,3 atvejo. Pastarasis rodiklis – vienas žemiausių Europoje.

Koronavirusas Švedijoje

Nė vieno mirties atvejo per pastarąsias dvi savaites, nepaisant aukšto sergamumo, neregistruota tik Lichtenšteine ir Kipre. Po 0,1 šis rodiklis yra Švedijos kaimynėse Norvegijoje ir Suomijoje. Visose kitose šalyse šis rodiklis lenkia Švedijos.

Kaip nutiko, kad, nepaisant įvedamų lokalių karantinų ir visų ribojimų, mes koronavirusu sergame net labiau negu švedai?

Į tai po susitikimo su šalies Prezidentu Gitanu Nausėda, kurio metu nuspręsta prie Prezidentūros steigti Sveikatos ekspertų tarybą, atsakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Kęstutis Petrikonis.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstutis Petrikonis.

„Kas mūsų labiausiai nedžiugina, tai Lietuvos mobilumas. Žmonės juda. Pavažiuokite į Kauną. Ten juda tiek mašinų, kiek jų neturėtų judėti. Tas ekonominis ir socialinis aktyvumas yra per didelis.

Švedijoje 3 kartus žmonės mažiau juda neturėdami karantino, aišku, turėdami panašią augimo situaciją. Visi turime mažiau judėti. Tada greičiausiai turėsime kokį pokytį. Jei darysime taip, kaip darėme, bus taip pat, kaip dabar. <...> Turime ieškoti ir nepopuliarių sprendimų“, – kalbėjo profesorius K. Petrikonis.

Kitas LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas mano, kad Lietuvoje situacija yra sunkiai valdoma, tad karantinas yra neišvengiamas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas

„Manau, kad situacija dabar sunkiai valdoma ir tai, ką dabar turime, yra negerai. Tas „negerai“ didėja kiekvieną dieną. Dėl to karantino – manau, kad vienokio ar kitokio jo reikės.

Įsivaizduokite, kad vyksta krepšinio varžybos ir komanda pralaimi 10 taškų. Visi jūsų deriniai, metimai nesiseka, kažkas nevyksta ir reikia paimti minutės pertraukėlę, kad persibraižytumėte derinius ir pažiūrėtumėte, kas vyksta negerai. Nes iš tikrųjų mes maždaug tokią situaciją ir turime, galbūt dar ne visai, gal dar yra vilties, bet įsivaizduoju, kaip visa Žalgirio arena šaukia, kad imkime minutės pertraukėlę, nes reikia kažką daryti“, – palygino profesorius M. Stankūnas.

Šiuo metu didžiausias sergamumas koronavirusu Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ir Jungtinės Karalystės grupėje, kaip rodo ECDC duomenys, yra Belgijoje. Čia dviejų savaičių sergamumo rodiklis yra 1498,7 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, mirusiųjų rodiklis atitinkamai – 7,6 atvejo.

Antroje vietoje yra Čekija, kur sergamumo rodiklis yra 1481 atvejis 100 tūkst. gyventojų, o mirčių dviejų savaičių rodiklis – net 14,1 atvejo.

Mažiausiu sergamumu šiuo metu gali pasigirti dvi kaimynės – Estija ir Suomija. Abiejose šalyse sergamumo rodiklis yra 48,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.