Po susitikimo buvo pranešta, kad G. Nausėda nusprendė steigti sveikatos ekspertų tarybą, kuri padės valdyti koronavirusą. Planuojama, kad prie šios tarybos prisijungs apie 20–25 iškiliausi savo srities ekspertai.

Nustatys ir bendras testavimo, vakcinavimo gaires

Pasak Prezidento vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos, tokia taryba turės užtikrinti kiek įmanoma sklandesnį pandemijos valdymą, kol keičiasi Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai.

G. Nausėda ketvirtadienio rytą susitikęs su ekspertais aptarė ir kitus svarbius klausimus – bendras testavimo ir vakcinavimo gaires.

Simonas Krėpšta

Žurnalistams paklausus, kam reikalinga tokia grupė, jei Vyriausybėje jau yra sveikatos komitetas, S. Krėpšta atsakė, kad buvo įsiklausyta į pačių medikų prašymus.

„Šiuo metu nėra vieno darinio Lietuvoje, kuriame būtų apjungtas didelis ratas ekspertų ir jie dirbtų tiek duomenų analizės vertinimo klausimu, baigiant gydymo įstaigų klausimais.

Matome prasmę tokio darinio ypač pereinamuoju laikotarpiu, kai viena valdžia baigia darbą, o kita pradeda“, – teigė G. Nausėdos patarėjas.

Kartu S. Krėpšta pridūrė: „Prezidentas akcentavo, kad jau priimtos priemonės yra tikslingos ir jis toliau laikosi tos nuomonės. Bet kiekvieną dieną turėdami naujos informacijos turime galvoti, ar reikia kažką keisti, ar nereikia. Būtent tai turėtų pasakyti mokslininkai, medicinos ekspertai, o vykdomoji valdžia priimtų galutinius sprendimus atsižvelgdami į ekspertų balsą“.

Planuojama, kad kitos savaitės pabaigoje taryba turėtų pateikti konkrečias rekomendacijas Lietuvos valdžiai.

Šiuo metu formuojamos 3 pagrindinės grupės, kurios pradės dirbti jau kitą savaitę.

Situacija yra pasikeitusi

Profesorė Edita Sužiedėlienė

Viena iš su Prezidentu susitikusių ekspertų, profesorė E. Sužiedėlienė atkreipė dėmesį, kad situacija šiuo metu yra pasikeitusi ir turi būti priimami nauji sprendimai: „Įdirbis Vyriausybės grupėje, net ne vienoje, o įvairiuose formatuose, jis tikrai yra padarytas. Tą įdirbį naudosime ir toliau.

Bet noriu pabrėžti, kad situaciją jau turime pasikeitusią. Tiek politiniame lauke, tiek sveikatos, todėl turi būti priimami nauji sprendimai“.

Karantinas – neišvengiamas

Pasak profesoriaus Mindaugo Stankūno, tokios grupės reikėjo jau seniai.

Profesorius Mindaugas Stankūnas

„Buvau vienas iš tų, kurie labiausiai viešojoje erdvėje sakydavo, kad ji turi atsirasti. Ji nėra prieš kažką – kad praeita valdžia nesiklausė mokslininkų ar pan. Manau, kad tikrai buvo dalykų, kuriuos praeita Vyriausybė darė ir klausė. Visada geru žodžiu atsiliepiu apie Premjero patarėją Joną Kairį, jis visada organizuodavo tuos covidinius susitikimus, kviesdavo mokslininkus, ekspertus ir bandydavo išgirsti. Bet kuo šita Prezidento iniciatyva skiriasi, tai tuo, kad praėjusi komisija buvo nereguliari. Prezidentas padarė taip, kad komisija turės labai aiškius tikslus“, – sakė prof. M. Stankūnas.

Taip pat profesorius neslėpė, kad klaidų valdant pandemiją buvo padaryta.

„Kad ir praeitą savaitę, kai kalbėjome, puikiai žinojome, kad tų atvejų daugės. Nežinojome, ar 200, ar 300, bet buvo faktas, kad daugės ir tai buvo aišku liepos mėnesį. Ir tikrai reikėjo permąstyti, kad reikės kontaktų atsekamumo, reikėjo apie tai galvoti. Tokių klaidų buvo. Bet nenorime kažko kritikuoti, norime padėti. Taip pat noriu pasakyti, kad mes dirbame visuomeniniais tikslais ir jokio atlygio negausime“, – kalbėjo M. Stankūnas.

Mokslininko nuomone, karantinas Lietuvoje bus neišvengiamas.

„Manau, kad situacija dabar sunkiai valdoma ir tai, ką dabar turime, yra negerai. Tas „negerai“ didėja kiekvieną dieną. Dėl to karantino – manau, kad vienokio ar kitokio jo reikės.

Įsivaizduokite, kad vyksta krepšinio varžybos ir komanda pralaimi 10 taškų. Visi jūsų deriniai, metimai nesiseka, kažkas nevyksta ir reikia paimti minutės pertraukėlę, kad persibraižytumėte derinius ir pažiūrėtumėte, kas vyksta negerai. Nes iš tikrųjų mes maždaug tokią situaciją ir turime, galbūt dar ne visai, gal dar yra vilties, bet įsivaizduoju, kaip visa Žalgirio arena šaukia, kad imkime minutės pertraukėlę, nes reikia kažką daryti“, – palygino profesorius M. Stankūnas.

Turime mažiau judėti

Profesorius K. Petrikonis pasakė, kas blogina sergamumo koronavirusu situaciją šalyje ir kodėl mūsų sergamumo rodiklis yra blogesnis net negu Švedijoje.

Simonas Krėpšta ir profesorius Kęstutis Petrikonis.

„Kas mūsų labiausiai nedžiugina, tai Lietuvos mobilumas. Žmonės juda. Pavažiuokite į Kauną. Ten juda tiek mašinų, kiek jų neturėtų judėti. Tas ekonominis ir socialinis aktyvumas yra per didelis.

Švedijoje 3 kartus žmonės mažiau juda neturėdami karantino, aišku, turėdami panašią augimo situaciją. Visi turime mažiau judėti. Tada greičiausiai turėsime kokį pokytį. Jei darysime taip, kaip darėme, bus taip pat, kaip dabar. <...> Turime ieškoti ir nepopuliarių sprendimų“, – kalbėjo profesorius Kęstutis Petrikonis.