Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė siūlė nevertinti mirusiųjų nuo koronaviruso vien pagal amžių. Šis virusas gali pražudyti ir jaunesnius, bet turinčius tam tikrų lėtinių ligų asmenis. Net ir Lietuvoje jauniausias žmogus, miręs nuo koronaviruso nebuvo nė 50 metų. Vyriausiajam mirusiam buvo jau virš 100 metų.
Tarp mirusių – daugiau vyrų
„Spalio 28 dienos duomenimis, iš viso registruotos 144 mirtys. Iš jų – 76 vyrai ir 68 moterys.
Iki 50 metų yra registruoti 2 mirties atvejai. Jauniausias miręs asmuo buvo 47 metų“, – pastebėjo D. Razmuvienė.
Kaip rodo NVSC duomenys, didžiausias mirties nuo koronaviruso atvejų skaičius registruotas 80–89 metų amžiaus grupėje. Iš viso mirė 55 šiai amžiaus grupei priklausę asmenys. Tarp 70–79 m. asmenų mirusiųjų nuo koronaviruso buvo 38, 60–69 metų – 25, 90–99 m. – 14, 50–59 – 9. Taip pat, kaip minėta, vienas asmuo nuo koronaviruso mirė jau būdamas vyresnis nei 100 metų.
Nuo 50 metų amžiaus, skaičiuojant absoliučiais skaičiais, o ne vertinant rodiklį, dažniau koronavirusu serga moterys. Tiesa, kaip pastebėjo gydytoja, vertinant rodiklį, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, šis skaičius pasiskirsto kitaip. D. Razmuvienė pastebėjo, kad tarp 70–80 metų, vertinant sergamumo rodiklį, dažniau suserga vyrai.
Beveik visi Lietuvoje nuo koronaviruso mirusieji asmenys turėjo lėtinių ligų. Tik dėl vieno mirusiojo turėtų lėtinių ligų NVSC dar neturi atsakymo, nes tebevyksta tyrimas.
„Tarp lėtinių ligų, kuriomis sirgo mirusieji nuo koronaviruso, pirmauja įvairios širdies ir kraujagyslių įvairios patologijos, aišku, kaip gretutinės neretai buvo vėžinės ligos, cukrinis diabetas ir visokios kitokios vidaus organų ligos, jeigu jas pavyksta nustatyti“, – vardijo gydytoja epidemiologė.
Už amžių svarbiau lėtinės ligos
D. Razmuvienė nesistebi, kad mirčių nuo koronaviruso atvejų skaičius auga ir vis dažniau pranešama apie jaunesnių asmenų mirties. Pvz., dar šią savaitę, iki spalio 28 dienos, registruoti du 50–59 metų amžiaus asmenų mirties atvejai ir dar du 60–69 metų amžiaus.
„Kadangi sergančiųjų skaičius registruojamas eksponentinis, be abejonės, daugėja ir mirties atvejų“, – nesistebėjo pašnekovė.
Anot D. Razmuvienės, didžiosiose savivaldybėse – Vilniuje ir Kaune, – kur yra didžiausia žmonių populiacija, virš 90 proc. užsikrėtusiųjų asmenų yra iki 65 metų amžiaus.
„Aišku, toje amžiaus grupėje irgi yra žmonių, turinčių lėtinių ligų, netgi tarp vaikų yra su lėtinėmis ligomis. Kartais ir mokslininkai sako: nežiūrėkime į amžių, žiūrėkime į lėtines ligas, kurios dominuoja. Jeigu tai yra širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, greičiausiai pirmojo tipo, tai šie žmonės tampa labiau pažeidžiami vien dėl to, kad jų imuninė sistema nebesugeba kovoti su dar vienu antigenu, papuolusiu į organizmą. Juk ir taip jų imuninė sistema nuvarginta jau turimų pastovių lėtinių ligų proceso“, – paaiškino epidemiologė.
Didžiausias nerimas dėl slaugos namų
Vis tik dažniau, kaip rodo statistika, miršta vyresni žmonės.
„Kuo vyresnis žmogus, tuo jam dažniau nustatomas teigiamas laboratorinio tyrimo atsakymas, kadangi jis yra labiau paveikus dėl turimų lėtinių ligų, plius dėl amžiaus, nes imuninė sistema su kiekvienais metais virš 65 m. nebegeba taip aktyviai reaguoti į tą svetimą antigeną, palyginti su jauno žmogaus imunine sistema. Tai yra normalus fiziologinis procesas. Tą stebime mes, tą stebi Europa.
Todėl mes ir dabar, ir pavasarį stengiamės priminti, kad būtent slaugos ir globos namuose yra didžiausia rizika išplisti virusui tarp ligonių. Visų pirma jie yra gulintys, antra – jų vyresnis amžius, be to daug lėtinių ligų. Jie niekur iš patalpos neišeina, būna uždaroje erdvėje ir jiems personalas, lankytojai gali virusą atnešti, ką mes ir matome. O tie žmonės yra labai imlūs. Tai – ne tik Europos, bet ir pasaulio problema, kad mūsų pats didžiausias dėmesys turi būti čia kreipiamas“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Mirtys nuo COVID-19 nebūna žaibinės
Pastaruoju metu vis pranešama apie atvejus, kai žmogus miršta, praėjus net mažiau nei savaitei po to, kai jam buvo patvirtintas koronavirusas. Ar tai reiškia, kad koronavirusas gali gana greitai komplikuotis taip, kad juo užsikrėtęs asmuo numiršta?
„Sunku spręsti apie kiekvieną mirties atvejį. Bet, jeigu asmuo kurį laiką jaučiasi pakankamai neblogai, jis galėjo būti gydomas ambulatoriškai ir, praėjus kuriam laikui, galbūt atsirado kažkokie papildomi sunkesni simptomai. Tada jis buvo išvežtas į ligoninę, hospitalizuotas, prireikė tam tikrų deguonies, medikamentinio gydymo. Tikriausiai organizmas galėjo būti paveiktas lengvesnių simptomų tame periode, kai jautėsi neblogai, o, atvežus į ligoninę, buvo padarytas tyrimas ir jau nebebuvo galima padėti. Tai – vienas iš variantų.
Kad būtų kalbama apie staigią mirtį, kaip būna žaibinės formos prie kitų ligų, meningokokinės infekcijos, stabligės, kai šiandien žmogus pasijuto blogai, o po 12 val. ar paros numirė, taip nėra. Tie simptomai galėjo būti silpnesni arba visai jų nejausti, bet, atsiradus, kažkokiam rimtesniam simptomui, žmogus kreipėsi į medikus, pasidarė kažkokį tyrimą ir jis galbūt buvo pozityvas, o jau organizme procesas dėl viruso galėjo būti pažeistas“, – bandė rasti paaiškinimą gydytoja.
