Kaip dėl to keisis jų kasdienybė ir kas bus daroma, siekiant išvengti blogiausio koronaviruso scenarijaus? Apie tai antradienį spaudos konferencijoje pasakojo sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Ministras dar kartą pastebėjo, kad sergamumo COVID-19 liga situacija kasdien vis prastėja ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje.
„Tikrai esame labai sudėtingoje situacijoje, turime eksponentinį atvejų augimą, tai nebekelia jokios abejonės. Jis yra labai panašus visoje Europos Sąjungoje“, – teigė A. Veryga.
Pasisakė dėl karantino
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkai pateikė 4 galimus koronaviruso epidemijos vystymosi scenarijus Lietuvoje. Vadovaujantis pesimistiškiausiu kad "kovidinių" lovų skaičius būtų pilnai užpildytas jau lapkričio antroje pusėje, tad griežtoms karantino priemonėms reikėtų ruoštis jau lapkričio pradžioje. Taigi ministras sulaukė klausimo, ar, atsižvelgiant į mokslininkų prognozes, būtų griežtinamas karantinas.
„Kalbant dėl griežtesnių priemonių – be abejo, jei bus toks poreikis, jei liga ir toliau plis, jei nesuveiks karantino priemonės, kurios jau yra pritaikytos dalyje savivaldybių, Vyriausybė spręs dėl griežtesnių priemonių. Bet noriu akcentuoti dar vieną dalyką – mes nesilaikome ir tų priemonių, kurios jau priimtos. Juk buvo priimtos priemonės dėl renginių, dėl atstumų, kaukių dėvėjimo. Gal yra pats laikas susiimti, nes prie kiekvieno policininko nepastatysime. Net ir priėmus super griežtas priemones, viskas priklausys nuo to, visuomenė laikysis jų ar ne“, – kalbėjo ministras.
Kartu A. Veryga pastebėjo: „Žodis „karantinas“ pats savaime dar nieko nereiškia. Tie, kurie siūlo įvesti griežtą karantiną, dar nei vieno negirdėjau, ką turi galvoje – ar tai reiškia, kad turėtume sustabdyti visą paslaugų teikimą, uždaryti visas parduotuves, išskyrus maisto, sustabdyti švietimą ir planines sveikatos paslaugas. Nežinau, ar visuomenė sutiktų grįžti į tokį režimą. Jis buvo pateisinamas, kai buvo pirmoji banga ir nežinojome, kas iš tikrųjų vyksta. Dabar, manau, žinant, kokios gali būti šalutinės pasekmės, turime pradėti galvoti kaip atsakinga visuomenė. Ne valdžiai reikia suvaldyti situacija, pačiai visuomenei reikia to norėti. Manau, kad lygiai tokio pat karantino, koks buvo pavasarį, nereikėtų skelbti, bet kažkurių griežtesnių priemonių tikrai ateityje, matyt, gali atsirasti“.
Išimčių bus
Žurnalistams paklausus, ar paskelbus karantiną ir uždraudus būriuotis didesnėms nei 5 asmenų grupėms, būtų taikomos išimtys šeimos nariams arba, pvz., sėdintiems kavinėje prie vieno staliuko, ministras atsakė: „Taip, išimtys yra daromos. Nenorėčiau suklaidinti, bet, kiek prisimenu, nėra nustatytas asmenų ribojimas kavinėse prie staliuko. Bet, jei nuo staliuko pakylama ir kažkur einama, reikia dėvėti kaukę“.
Pasidomėjus, ar ribojama, kiek žmonių galėtų lankytis svečiuose, A. Veryga kalbėjo: „Nėra Lietuvoje nustatyta apribojimo, kiek svečių Lietuvoje gali eiti ir lankytis, bet aš galiu tik bendrą rekomendaciją pasakyti, kad masinių švenčių, susibūrimų reikėtų vengti. Turime ne vieną pavyzdį iš židinių, kai plitimas buvo šeimų namų šventėse“.
Informaciją apie mobiliuosius punktus pavadino „melagiena“
A. Veryga atkreipė dėmesį į antradienį žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie tai, kad neva pasirašė įsakymą, kuriuo ketina nuo lapkričio naikinti mobiliuosius punktus, pavadinęs tai „melagiena“.
„Norėčiau pradėti nuo paskleistos melagienos apie tai, kad planuojama naikinti mobiliuosius punktus. Noriu akcentuoti, kad tai yra neteisinga informacija, ji neteisingai interpretuota, nežinau, koks jos tikslas. Rinkimai baigėsi, nauja valdžia išrinkta, nebėra jokio reikalo skleisti panašius dalykus. Niekas nesiruošia naikinti mobiliųjų punktų“, – sakė ministras.
Anot A. Verygos, tiesiog ruošiamasi pacientams, kurie negyvena didmiesčiuose, suteikti daugiau galimybių išsitirti.
„Jiems ne visada būna paprasta nukeliauti į tuos mobiliuosius punktus. Didmiesčių gyventojai to gal nelabai supranta ir įvertina, ypatingai tie, kurie vairuoja automobilius. Privalome rūpintis visais gyventojais ir tai būtų dar viena papildoma galimybė, kaip ir visi tyrimai, kuriuos galima atlikti pas šeimos gydytoją.
Tik nereikia galvoti, kad užsikrėtę pacientai ateis į šeimos gydytojo kabinetą ir ten darysis tyrimus. Tai tikrai rengiamos tvarkos, kurios atsižvelgs į visus reikalavimus, tai nebus prievolė, tai bus galimybė. Juo labiau, kad girdime nemažai nusiskundimų iš pacientų, kuriems reikia pasidaryti tyrimą prieš gulantis į ligoninę. Jiems nėra paprasta vykti į mobilųjį punktą“, – paaiškino ministras.
Spaudos konferencijoje žurnalistai ministrui priminė, kad žiniasklaidai nutekėjusiuose dokumentuose vis dėlto buvo minimas mobiliųjų punktų galios netekimas. Taip pat pasitarime, kuriame buvo svarstomas šis sprendimas, dalyvavo šeimos gydytojų asociacijos vadovė, kuri patvirtino, kad svarstymas naikinti mobiliuosius punktus buvo.
„Jei visus savo juodraštinius dokumentus atiduotume šiandien žiniasklaidai ir kiekvieną eilutę aptartume nežinau, ar būtų labai konstruktyvu. Dar kartą pakartosiu – klausimų sulaukėme jau po to, kai viskas buvo išpublikuota ir straipsnis pavadintas taip, kad visuomenės tikrai nenuramina: „dovanėlė“ išeinančios valdžios medikams. Jei medikams ar žurnalistams nėra aiški nuostata, nerandama paaiškinimų, visada atsakome į klausimus, nežinau, ar esame kada neatsakę, ar vengę. Nesiruošiame naikinti mobiliųjų punktų. Ir žmonėms, kurie dalyvavo pasitarime, jiems buvo pakankamai aiškiai tai išaiškinta. Ko nenorima – tai nenorima to išplėtimo“, – į žurnalistų teiginius atsakė ministras.
Plečia lovų skaičių
Ministro teigimu, šiuo metu COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičius jau yra išplėstas – nuo 400 iki 663. Iš šių lovų apie 50 proc. jau yra užimta.
„Vien tik per savaitgalį buvo paguldyta 60 naujų pacientų, tai reiškia, skaičius pakankamai greitai auga, įstaigoms didelis iššūkis pertvarkyti lovas.
Pasinaudodamas proga noriu kreiptis į savivaldybes ir paraginti gydymo įstaigų steigėjus, ypač ten, kur steigėjai yra savivaldybės, aktyviai bendradarbiauti su organizuojančiomis ligoninėmis 5 regionuose ir greitai reaguoti į jų prašymus, nurodymus, patarimus dėl ligoninių lovų pertvarkymo.
Nes matome, kad kai kuriais atvejais susiduriama su tam tikru pasipriešinimu ir, manau, kad tikrai nebus lengva ateityje naujiems sprendimų priėmėjams tvarkytis su tam tikra prasme savo pačių sukurta situacija“, – sakė A. Veryga.
Kaip kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas, Lietuvoje daugumos gydymo įstaigų steigėjas yra savivaldybė, dėl šios priežasties nėra lengva perorganizuoti darbą ir atlaisvinti daugiau lovų.
„Girdime tam tikrus nerimo ženklus iš Vilniaus. Norime pakviesti savivaldybę aktyviai bendradarbiauti su organizuojančia ligonine – Santaros klinikomis ir nedelsiant kartu spręsti klausimus dėl papildomų lovų įsteigimo. Rinkimai baigėsi, politikuoti nebereikia, reikia dirbti, nes darbų yra nemažai ir reikia pasirūpinti pacientais“, – pastebėjo A. Veryga.
A. Veryga piktinosi tais, kurie priešinasi planams plėsti „covidinių“ lovų skaičių: „Noriu paraginti nežaisti. Ne laikas dabar yra ligoninėse remontus daryti, tą reikėjo pasidaryti vasarą. Dabar pinigų remontams, net jeigu ir būtų, nebe laikas tam. Tie atsikalbinėjimai yra švelniai tariant keisti.
Jei rimtai kalbant, manau, tai bandymas išvengti „covidinių“ ligonių guldymo norint išlikti „švaria“ ligonine. Ilgai taip išlikti nepavyks. Dar kartą noriu pakartoti, kad Vilniaus miesto savivaldybė turi nedelsiant bendradarbiauti su Santaros klinikomis. Tikrai ne laikas užsiimti mistiniais remontais. Deguonis jau buvo papildomai vedžiojamas, už tai jau buvo sumokėta, ir įranga papildoma nupirkta bei pristatyta“.
Įspėjo dėl važiavimo į kapines
Epidemiologė D. Razmuvienė prašė, kad vyresnio amžiaus, lėtinių ligų turintys žmonės Vėlinių savaitgalį turėtų susilaikyti nuo kapų lankymo.
„Norisi priminti, kad Vėlinių savaitgalis yra skirtas lankyti mirusius ir prašoma vengti susibūrimų, susitikimų su draugais, kaimynais, pažįstamais. (...) Jeigu galima, nevažiuoti į kapines tiems asmenims, kurie yra vyresnio amžiaus, turi lėtines ligas. Galbūt jiems reikės vykti viešuoju transportu, ne nuosavu, bet autobusais – tikrai mirusius galima lankyti iki lapkričio 10–15 dienos. Tas laikas tikrai bus ramesnis, nebus susibūrimų“, – pakvietė D. Razmuvienė.
413 naujų atvejų
NVSC informavo, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 413 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 108 iš jų registruota Vilniaus, 104 Kauno, 90 Šiaulių, 52 Klaipėdos, 15 Panevėžio apskrityse. Dar po 12 atvejų registruota Telšių ir Tauragės, 10 Marijampolės, 9 Alytaus ir 1 Utenos apskrityse.
Iš visų pirmadienį patvirtintų atvejų šiuo metu atlikta 319 atvejų epidemiologinė diagnostika. Iš šių atvejų didžioji dauguma – 253 atvejai – registruoti, kai asmenys užsikrėtė po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas. Tuo metu, 66 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo.
Praėjusią parą atvejai fiksuoti protrūkiuose
Kauno apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, siejami su protrūkiais „RIO sporto arenoje“, Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjuje, Vilkijos lopšelyje-darželyje „Daigelis“, taip pat – Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje ir kt.
Vilniaus apskrityje protrūkiai ir toliau plinta laisvalaikio praleidimo vietose – registruoti atvejai siejami su protrūkiais šokių studijoje „Spindulys“, Sostinės krepšinio mokykloje, chore „Belcanto“ Vilniaus Arkikatedros jaunimo chore. Taip pat registruoti atvejai, siejami su protrūkiais „Santaros“ klinikos, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.
Šiaulių apskrityje parėjusią parą fiksuoti atvejai, susiję su protrūkiais Kelmės rajono Liolių socialinės globos namuose, Joniškio GMP, Kelmės ligoninėje, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
Klaipėdos apskrityje praėjusią parą fiksuoti atvejai, susiję su protrūkiais Grūšlaukės kaimo bendruomenėje, Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijoje, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje.
Panevėžio apskrityje fiksuoti atvejai, siejami su protrūkiais Panevėžio miesto savivaldybėje, taip pat įmonėje „Energijos skirstymo operatorius“.
Marijampolės apskrityje registruoti atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Kalvarijos savivaldybės administracijoje, Kazlų Rūdos Socialinės paramos centre, Marijampolės socialinės pagalbos centre.
Tauragės apskrityje praėjusią parą registruoti 5 atvejai, siejami su protrūkiu Jurbarko ligoninėje. Visi asmenys yra šios įstaigos darbuotojai.
Lietuvoje – dar 5 mirties nuo koronaviruso atvejai
NVSC praneša, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 5 mirtis nuo koronaviruso Kauno, Marijampolės, Klaipėdos, Šiaulių ir Tauragės apskrityse. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 141 gyvybę.
Pirmasis mirties atvejis registruotas Kauno apskrityje. Asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 25 d.
Antrasis mirties atvejis registruotas Marijampolės apskrityje – mirusysis priklausė 50–59 metų amžiaus grupei, koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 22 d.
Trečiasis mirties atvejis registruotas Klaipėdos apskrityje – asmuo priklausė 50–-59 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 19 d.
Ketvirtasis mirties atvejis registruotas Šiaulių apskrityje. Mirusysis priklausė 60–69 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 14 d.
Penktasis mirties atvejis registruotas Tauragės apskrityje. Mirusysis priklausė 60–-69 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 16 d.
Taip pat praėjusią parą Šiaulių apskrityje patvirtintas vienas mirties atvejis, kai užsikrėtusieji koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių.
