Atlikę galimų atvejų modeliavimus tyrėjai pastebi, kad, jei kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų padaugėtų 5,8 proc. (taip, kaip buvo rugsėjo mėnesį), o 8 proc. visų užsikrėtusių būtų sunkūs ligoniai, kuriems reikalinga hospitalizacija, karantino priemones reikėtų griežtinti jau po Vėlinių, rašoma pranešime spaudai. Tik taip pavyktų sumažinti gydymo įstaigų krūvį ir pasiekti, kad COVID-19 pacientai visoje šalyje užimtų ne daugiau šiuo metu suplanuotų tūkstančio ligoninių lovų. Pesimistiniu scenarijumi šis lovų skaičius būtų pilnai užpildytas jau antroje lapkričio pusėje (žr. 1 ir 2 pav. scenarijus A).

Susirgimų kreivės
Foto: Organizatorių

Jei būtų hospitalizuoti 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemones šalyje reikėtų įvesti lapkričio 12 dieną (1 ir 2 pav. scenarijus B).

Susirgimų kreivės
Foto: Organizatorių

Nors Lietuvoje įvedama vis daugiau prevencinių priemonių, yra didelė tikimybė, kad infekcijos plitimas gali pasiekti Čekijos lygį, kur kasdien nustatoma apie 7 proc. daugiau naujų užsikrėtimų. Tokiu atveju COVID-19 pacientams numatytas ligoninių lovų skaičius gali būti perpildytas anksčiau, nei planuojama.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šiandien didžiųjų miestų ligoninėse COVID-19 pacientams skirta tik 400 lovų, o jos gali būti užpildytos anksčiau nei regionuose. Dėl to ypač svarbu jau šiandien skirti papildomai lovų, mažinti gyventojų socialinius kontaktus, toliau nustatinėti sergančiųjų kontaktus, esant poreikiui saviizoliuotis. Taip pat svarbu išlikti atsakingiems, naudoti asmens apsaugos priemones, laikytis higienos ir distancijos.

Jei Lietuvoje būtų išlikę spalio pradžioje vyravusios epidemijos plitimo tendencijos, kai kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų daugėjo 3 proc., o hospitalizuotų ligonių būtų 8 proc. nuo visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemonių prireiktų vėliau – apie gruodžio 15 dieną (3 ir 4 pav. scenarijus C). Jei reikėtų hospitalizuoti tik 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo prireiktų prieš pat Naujuosius Metus – gruodžio 31 dieną (3 ir 4 pav. scenarijus D).

Susirgimų kreivės
Foto: Organizatorių

Mokslininkai perspėja, kad tiksliai nuspėti tolimesnės pandemijos eigos Lietuvoje kol kas neįmanoma – iki šiol nėra tokių modelių, kurie leistų patikimai prognozuoti pandemijos eigą po savaitės ar vėliau. Jų teigimu, šalyje daug kas priklausys ir nuo vyriausybės sprendimų, taip pat gyventojų sąmoningumo bei jų savisaugos lygio. Šiuo metu atliekami modeliavimai gali padėti numatyti, kada būtų tinkama įvesti karantino priemones ir išvengti sveikatos sistemos perkrovimo.

Susirgimų kreivės
Foto: Organizatorių

LSMU ir LEI mokslininkai bei visuomeninės grupės www.united4health.lt nariai atlieka COVID-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus skelbia interneto tinklalapyje https://lsmuni.lt.