Socialiniame tinkle „Facebook“ profesorius rašo: „Kadangi Lietuva šiuo metu yra intensyvaus Covid-19 infekcijos plitimo zonoje, o taikomos priemonės šiuo metu neduoda pakankamo efekto, būtina rizikos grupių apsaugos strategija“.

Remdamasis BMJ duomenimis, V. Kasiulevičius pastebėjo, kad didžiausia dalis susirgusių C0VID-19 serga lengvai arba vidutiniškai sunkiai.

„Šioje grupėje dažniausia ligos trukmė 5 paros (nuo 2 iki 10 parų). Gydymas simptominis (skysčiai, poilsio režimas, paracetamolis, ibuprofenas esant karščiavimui ir skausmams)“, – rašė profesorius.

Toliau V. Kasiulevičius aiškino, kad sunki ligos eiga vystosi daug mažesnei grupei pacientų. Šioje grupėje lūžio taškas – 7 para, kuomet vargina stiprėjantis dusulys, pulsoksimetras rodo sumažėjusį kraujo įsotinimą deguonimi – SpO2 rodiklis krenta mažiau negu 92 proc. Vykstama į ligoninę, kur bus skiriamas papildomas deguonis ar taikomos kitos priemonės.

„Reikia nepamiršti, kad dažniausiai užsikrečiama bent 15 min. bendraujant su kitu asmeniu be kaukės mažesniu kaip 2 metrų atstumu. Naujausi JAV duomenys rodo, kad užsikrėtimo rizika lieka aukšta bendraujant su sergančiu asmeniu keletą sykių, kai vieno kontakto laikas kelios minutės, tačiau suminis bendravimo laikas ilgesnis negu 15 min. Liga dažniausiai prasideda praėjus 5-6 paroms po užsikrėtimo. Sergantis COVID-19 asmuo kitus užkrečia 1-2 paras prieš pasireiškiant simptomams ir gali užkrėsti iki 9 ligos dienos(!!!).

Nors atliekant PGR mėginius SARS-CoV-2 viruso RNR aptinkama vidutiniškai 17 parų ir netgi ilgiau (max 83 paras), bet viruso kultūros po 9 ligos dienos jau neišauginamos. Todėl 10 dienų izoliacija susirgus, kad neužkrėsti kitų, yra pakankama“, – patikino V. Kasiulevičius.

Foto: Vidmantas Balkūnas

Kaip sumažinti sunkiai sergančių asmenų skaičių?

Pasak profesoriaus, žinoma, kad vyresnis amžius, vyriška lytis ir didesnis kūno masės indeksas koreliuoja su sunkesne susirgimo eiga, tačiau įvairios lėtinės ligos taip pat susijusios su didesne rizika. Yra būtina šiomis ligomis sergantiems žmonės aškiai komunikuoti, kaip jie turi elgtis siekdami apsisaugoti.

V. Kasiulevičius išskyrė kelias grupes žmonių, kuriems siūlo šiuo metu ypatingai saugotis:

„Likite namie“ grupė

Nuo bet kokio kontakto su Covid -19 sergančiais būtina saugoti šias žmonių grupes (didelė rizika):

Pacientai po solidinio organo (kepenų, inksto, kasos) transplantacijos (recipientai), kurie gauna gydymą, sukeliantį ilgalaikį imuninės sistemos slopinimą

* Vėžys:

* Šiuo metu taikoma chemoterapija

* Radioterapija sergant plaučių vėžiu

* Kraujo / kaulų čiulpų vėžys bet kuriame gydymo etape

* Imunoterapija arba gydymas antikūnais

* Taikomi vėžio gydymo būdai, turintys įtakos imuninei sistemai

* Kaulų čiulpų ar kamieninių ląstelių transplantacija per pastaruosius 6 mėnesius arba imunosupresinis gydymas

* Imunosupresinės būklės, kurios reikšmingai padidina infekcijos riziką

* Sunki kvėpavimo takų liga:

* Sunki astma (≥3 steroidų kursai per 12 mėnesių)

* Sunki LOPL (≥3 steroidų kursai per 12 mėnesių)

* Cistinė fibrozė, intersticinė plaučių liga, sarkoidozė, bronchektazinė liga ar plautinė hipertenzija

* Retos ligos ar įgimtos medžiagų apykaitos ligos:

* Sunkus kombinuotas imunodeficitas

* Homozigotinė pjautuvinių ląstelių liga (pjautuvinė anemija)

* Nėštumas, kai sergama sunkia įgimta arba įgyta širdies liga

Foto: Vidmantas Balkūnas

Griežtos socialinės distancijos grupė

Šiomis ligomis sergantys asmenys turi vengti užsikrėtimo Covid-19, laikytis distancijos ir esant galimybei nešioti kaukes, kadangi yra priskiriami vidutinei rizikos grupei:

* Lėtinė, nesunki kvėpavimo takų liga:

* Astma

* LOPL (emfizema ir lėtinis bronchitas)

* Alerginis alveolitas

* Lėtinė inkstų liga:

* 3 arba 4 stadija

* Paskutinės stadijos inkstų nepakankamumas, kai reikalinga dializė

* Paskutinės stadijos inkstų nepakankamumas, kai numatyta atlikti transplantaciją

* Širdies liga:

* Stazinis širdies nepakankamumas

* Širdies vožtuvų ligos

* Lėtinė kepenų liga:

* Lėtinis infekcinis hepatitas (hepatitas B arba C)

* Su alkoholio vartojimu susijusi kepenų liga

* Pirminė tulžies cirozė

* Pirminis sklerozuojantis cholangitas

* Hemochromatozė

* Lėtinės neurologinės būklės:

* Epilepsija

* Parkinsono liga

* Motorinių neuronų liga

* Cerebrinis paralyžius

* Demencija (Alzheimerio liga, kraujagyslinė ar frontotemporalinė)

* Dauno sindromas

* Cukrinis diabetas:

* 1 tipas

* 2 tipas

* Būklės ar gydymas, galintys padidinti infekcijos riziką (pvz. gydymas steroidais):

* Reumatoidinis artritas

* Sisteminė raudonoji vilkligė

* Ankilozuojantis spondilitas ar kita uždegiminė artropatija (pvz., Psoriazinis artritas)

* Jungiamojo audinio liga (pvz., Ehlers-Danlos sindromas, skleroderma, Sjögreno sindromas)

* Polimiozitas arba dermatomiozitas

* Vaskulitas (pvz., gigantinių ląstelių arteritas, mazginis poliarteritas, Becheto sindromas)

Kitos sveikatos būklės, susijusios su padidėjusią riziką, tačiau nepriskirtos konkrečiai grupei. Tačiau šių susirgimų atvejais taip pat rekomenduojama vengti kontakto su COVID-19 sergančiais asmenimis. Į tokių susirgimų sąrašą patenka:

* Širdies ir kraujagyslių ligos:

* Prieširdžių virpėjimas

* Persirgtos ligos: miokardo infarktas, insultas, krūtinės angina, trumpalaikis išemijos priepuolis

* Periferinių kraujagyslių liga

* Nustatyta ir gydoma arterinė hipertenzija

* Hipertirozė

* Lėtinis pankreatitas

* Nealkoholinė kepenų liga

* Malabsorbcija:

* Celiakija

* Steatorėja

* Pepsinė opa (skrandžio ar dvylikapirštės žarnos)

* Osteoporozė ir klubo, stuburo, peties ar riešo lūžiai

* Sunki psichikos liga:

* Bipolinis afektinis sutrikimas

* Psichozė

* Šizofrenija arba šizoafektinis sutrikimas

* Sunki depresija

* ŽIV infekcija

* Hipersplenizmas

* Sfingolipidozės (pvz., Tay-Sachso liga)

* Praeityje įvykusi tromboembolija

* Tuberkuliozė