– Nuo pirmadienio į raudonąją zoną įtraukta jau 21 Lietuvos savivaldybė. Kas jose keisis?

– Tos savivaldybės, kurios į karantinuojamų savivaldybių sąrašą buvo įtrauktos praeitą savaitę, jau, matyt, yra nusiteikusios, pasiruošusios. Be nacionalinių apribojimų, kurie yra įsigalioję, tai yra naktinio viešo maitinimo, pasilinksminimo įstaigų darbo laiko ribojimo, be dviejų savaičių pauzės pagrindinio ir vidurinio ugdymo srityse, tose savivaldybėse dar papildomai įsigalioja apribojimų dėl žmonių būriavimosi – ne daugiau kaip 5 žmonės gali būriuotis viešose vietose, tarp tų grupių turi būti išlaikomi tam tikri atstumai. Taip pat kalbant apie viešąjį transportą įsigalioja tam tikri reikalavimai – tarpmiestiniuose autobusuose, kurie išvyksta iš tokių savivaldybių, turi būti išlaikomi metro atstumai, gali būti gabenami tik sėdintys keleiviai. Draudžiama lankyti pacientus, išskyrus kritinės būklės arba vaikus iki 14 metų, arba gimdyves, taip pat socialinės globos įstaigose įsigalioja draudimas lankyti, kad ten nebūtų įneštas virusas. Tokie yra pagrindiniai ribojimai.


– Ar kas nors keičiasi dėl kaukių dėvėjimo?

– Kokio nors esminio pakeitimo dėl kaukių dėvėjimo nėra. Tik tiek, kad karantino sąlygomis pagrindiniu atsakingu už tai tampa asmuo, tai yra jau asmeniui nustatoma tokia prievolė, tai nebėra įmonės, į kurią žmogus ateina, pagrindinis rūpestis. Kaukės išlieka visose viešose uždarose erdvėse, kur aptarnaujami klientai. Dar ko nepaminėjau, kad nustatomi reikalavimai žmonėms, kurie ateina į prekybos vietas, paslaugų teikimo vietas, tai yra 10 kvadratinių metrų plotas, tenkantis vienam žmogui. Tai reiškia, kad teks reguliuoti ateinančiųjų srautus, žiūrėti, kad jų neprisirinktų labai daug. Jeigu nėra galimybės tokio ploto užtikrinti, tai turi būti aptarnaujamas ne daugiau kaip 1 klientas. Visur turi būti kaukės, išskyrus tuos atvejus, kai tiesiog negalima paslaugos suteikti su kauke, arba tai yra vaikas ar neįgalusis, kuriam kaukės dėvėti nėra galimybės arba tai gali pabloginti jo sveikatos būklę.

– Ar neplanuojama kaukes privalomomis padaryti ir lauke, ne tik viešose uždarose erdvėse?

– Kol kas neplanuojama, nes pats buvimas lauke be kaukės, jeigu žmonės nesibūriuoja, jeigu tai nėra koks nors renginys arba susibūrimas, o tik prasilenkiama gatvėje, didelės rizikos nesukuria. Aišku, yra kitas niuansas – reikia prisiminti, kad būtina turėti tą kaukę, ją dėvėti. Kai ją reikia dėvėti nuolat, matyt, nebūna taip, kad žmonės pamirštų, galbūt kur nors tiesiog pražiopso. Bet kol kas tokio svarstymo nebuvo.

Karantino reikalavimai
Foto: Koronastop.lt nuotrauka

– Savaitgalį pranešta apie ypač didelį naujų koronaviruso atvejų šuolį – daugiau kaip 1000 naujai susirgusiųjų, iš kurių vien sekmadienį – apie 603, nors ir nesukonkretinta, kur nustatyti užsikrėtimai. Gal žinote, kas lėmė tokį didelį susirgusiųjų skaičių?

– Dar nežinau. Šiandien ryte kaip tik visi prisijungsime ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pristatys duomenis. Sekmadienį buvo problemų – ryte paskelbti ne visos apimties duomenys, šiek tiek daugiau nei 400. Kadangi dalies atvejų NVSC nespėjo patvirtinti, tai natūralu, kad dalies informacijos, kur tie atvejai nustatyti, dar ir nebuvo. Tai tiesiog duomenys, kurie gaunami iš laboratorijų, – unikalūs, nauji atvejai. Kol sužinome, kur jie buvo nustatyti, kam, ar tai yra kokie nors židiniai, kuriuose konkrečiai miestuose, tenka šiek tiek luktelėti. Šiandien mes tą informaciją turėsime.

– Gal jau galvojama ir apie nacionalinį karantiną, nes žaliojoje zonoje liko mažuma savivaldybių?

– Gal apie tokį, kuris buvo pavasarį, ir negalvojama. Bet gali taip atsitikti, kad savivaldybės viena po kitos tiesiog atsidurs raudonojoje zonoje ir mes turėsime tą nacionalinį karantiną. Tik tiek, kad šiuo metu, kol yra savivaldybių, kur ligos plitimas labai mažas, vargu ar verta tokiu pačiu laipsniu arba tokia pačia apimtimi riboti gyventojus.

Bet, aišku, dabar iššūkis bus ir mūsų artėjančios atmintinos datos, kai žmonės judės, važinėsis. Jeigu bus nesilaikoma saugumo reikalavimų, tos žalios savivaldybės gali labai greitai paraudonuoti. Juo labiau kad tai yra nedidelės savivaldybės ir net nedidelis atvejų skaičius gali labai greitai pabloginti situaciją jose.

– Kaip yra dėl planinių gydymo paslaugų? Ar jos kur nors jau ribojamos? Ar planuojama jas riboti?

– Kokio nors specialaus draudimo arba nurodymo riboti planines paslaugas nėra. Tikrai manau, kad to nebus įvesta. Yra tik, kaip ir minėjau, draudimų ir apribojimų dėl pacientų lankymo – tai svarbu. O kitų apribojimų atsiranda ne dėl kokios nors nustatytos taisyklės, bet dėl to, kad situacija tokia gali susiklostyti, kai izoliavus medicinos personalą tiesiog nebus kam paslaugų teikti ir ten jos šiek tiek sustos arba bus atidėtos. Kitas variantas – gydymo įstaigos plečia kovidiniams pacientams skirtų lovų skaičių, nes pacientų skaičius auga. Natūralu, kai visuomenėje liga plinta, vis didesnei daliai prireikia ir stacionarinių paslaugų, tad įstaigos tiesiog plečia lovų skaičių, skirtų kovidiniams pacientams, ir, aišku, kad į tuos skyrius, kur jų padaugėja ir kurie anksčiau nebuvo skirti infekcinėms ligoms gydyti, kiti pacientai nebebus guldomi planine tvarka. Bet tai bus tikrai skirtingos paslaugos, skirtinguose regionuose, nes skirtingus skyrius arba korpusus ligoninės pritaiko šitiems pacientams.

– O kaip dėl odontologijos paslaugų?

– Kol kas jos nėra ribojamos. Aišku, suteikiant jas būtina saugotis, ypač personalui. Dabar jau žinome, kokias priemones reikėtų naudoti, tikėkimės, kad odontologai tikrai tas priemones naudoja ir apsisaugo tiek patys, tiek apsaugo savo pacientus nuo ligos plitimo.

Aurelijus Veryga
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

– Ar tyrėtės dėl koronaviruso po to, kai paaiškėjo, kad juo užsikrėtė Seimo posėdyje jau sirgdamas dalyvavęs parlamentaras Valerijus Simulikas?

– Ne, dar nesityriau, bet ketinu išsitirti. Aš tiriuosi ne dėl jo. Tiesiog profilaktiškai Vyriausybės nariai periodiškai yra tiriami. To nereikėtų sieti su kolega V. Simuliku. Mes su juo susitikome keletą kartų tik prasilenkdami. Tai nelaikoma kontaktu, dėl ko reikėtų tirtis, juo labiau kad Seime būdamas aš tikrai visą laiką dėviu kaukę ir rankas dezinfekuoju, taigi tai nevertinama kaip aukšta rizika – dėl to tirtis nereikėtų. Bet žinant, kiek visuomenėje išplitęs virusas, reikia profilaktiškai išsitirti, ypač tiems, kuriems tenka iš skirtingų sektorių susirinkti į vieną vietą, o Seimo nariams – ypač. Ir Seime, matyt, teks pergalvoti darbo organizavimą, kad būtų galima kaip įmanoma labiau sumažinti kontaktų skaičių.

– Ar ketinama pereiti prie Seimo darbo nuotoliniu būdu?

– Visiškai nuotoliniu būdu, matyt, neišeis, bet papildomų saugumo reikalavimų Seimas turės imtis.

Kurios savivaldybės pateko į raudonąją zoną?

Nuo spalio 26 iki lapkričio 1 d. imtinai, remiantis naujuoju šviesoforo principu, raudonajai zonai priskiriamos dar aštuonios šalies savivaldybės: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų, taip pat Vilniaus, Kauno, Širvintų, Šilalės, Trakų ir Telšių rajonų savivaldybės.

V. Simulikas
Foto: Asmeninins albumas

Siekiant suvaldyti koronaviruso (COVID-19) plitimą, į raudonąją zoną patekusiose savivaldybėse ne tik privaloma laikytis specialistų rekomendacijų bei nurodymų, bet ir gali būti sprendžiama dėl lokalaus karantino paskelbimo.

Šiuo metu į raudonąją zoną įtraukta 21 šalies savivaldybė, į geltonąją – 26, į žaliąją – 13.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad, atsižvelgdama į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, praėjusio trečiadienio posėdyje Vyriausybė pritarė savivaldybių skirstymui į tris zonas pagal epidemiologinius rodiklius – geltonąją, žaliąją ir raudonąją.

Žalioji zona reiškia, kad į ją patenkančiose savivaldybėse koronaviruso pavojaus lygis yra žemas, o šį kriterijų atitinkančioms savivaldybėms nebūtina taikyti papildomų ribojimų. Į žaliąją zoną patenka savivaldybės, kuriose sergamumas mažesnis negu 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų bei teigiamų tyrimų procentas per savaitę yra mažesnis negu 4 proc.

Geltonoji zona reiškia, kad joje esančios savivaldybės, siekdamos suvaldyti tolimesnį koronaviruso plitimą, turi būti pasiruošusios bei atsakingai laikytis visuomenės sveikatos ekspertų rekomendacijų. Į geltonąją zoną patenka savivaldybės, kuriose sergamumas neviršija 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų testų – 4 proc. arba didesnis, arba sergamumas 25–150 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų testų – mažiau kaip 4 proc.

Į raudonąją zoną patenka tos savivaldybės, kuriose sergamumas viršija 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, teigiamų testų – 4 proc. ir daugiau, o atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, dalis yra 30 proc. ar daugiau per savaitę, arba tos, kuriose sergamumas bus didesnis negu 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, dalis yra 30 proc. ar daugiau per savaitę, t. y. savivaldybėje turi būti užregistruota ne mažiau kaip 10 atvejų per savaitę.

Savivaldybės vertinamos, atsižvelgiant į tris kriterijus: 14 dienų sergamumo rodiklį 100 tūkst. gyventojų, teigiamų tyrimų procentinę dalį iš atliktų tyrimų per 7 dienas ir atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, procentinę dalį per 7 dienas.