Padėčiai toliau sparčiai prastėjant sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užsiminė, kad reikės plėsti COVID-19 liga susirgusiems pacientams skaičių ir kartu riboti kitas planines gydymo paslaugas.

Apie tai, kokių dar priemonių ketinama imtis, A. Veryga plačiau papasakojo penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė plačiau pakomentavo naujausius koronaviruso atvejus ir aptarė didžiausią nerimą keliančius židinius.

A. Veryga neslėpė: „Dauguma didžiųjų savivaldybių nuo pirmadienio gali patekti į tą raudonų savivaldybių sąrašą“.

Ministro teigimu, į raudonų savivaldybių sąrašą turėtų patekti ir Vilnius.

Savivaldybės, kurios patektų į raudonąjį sąrašą, turėtų skelbti lokalų karantiną.

„Aišku, tai neįvyks automatiškai, tokį sprendimą turės priimti Vyriausybė“, – kalbėjo SAM vadovas.

„Sąlygos, tikėtina, bus tos pačios, kokios yra toje 12-oje savivaldybių, kur jau paskelbtas lokalus karantinas“, – sakė ministras, paaiškinęs, kad penktadienį po pietų turėtų būti išplatintas naujas pavojingų savivaldybių sąrašas, pagal kurį bus sprendžiama, kur bus įvedamas lokalus karantinas.

Keliaujant iš tokių savivaldybių yra taikomi tam tikri apribojimai viešajam transportui: keleiviai turi būti išlaipinami laikantis 1 metro atstumo, neturi būti vežama stovinčių keleivių. Taip pat yra prievolė dėvėti kaukę viešose vietose, jei to nesilaikoma, atsakomybė tenka pačiam asmeniui, o ne institucijai. Tokiose savivaldybėse draudžiama susiburti didesnėms nei 5 žmonių grupėms, išskyrus šeimos narius. Tarp tokių grupių turi būti išlaikomas 2 metrų atstumas. Draudžiamas pacientų lankymas, išskyrus terminalinės būklės, taip pat ir vaikus bei gimdyves. Religinėms bendruomenėms rekomenduojama neorganizuoti religinių apeigų.

Tiesa, A. Veryga nemano, kad savivaldybėse, kuriose bus paskelbtas lokalus karantinas, reikėtų riboti sporto klubų veiklą.

„Dėl sporto klubų <...> ten, kur įsigalioja lokalus karantinas, yra reikalavimai ne mažiau nei 10 kvadratinių metrų skirti vienam lankytojui ar paslaugos gavėjui, bet nėra kažkokio visuotinio draudimo, kad nebūtų galima tokios paslaugos teikti“, – paaiškino ministras.

Perkopė 60 proc. lovų, skirtų COVID-19 pacientams, užimtumą

Pasak A. Verygos, iš 17 tūkstančių stacionarinių lovų ligoninėse šiuo metu iš viso yra užimta apie 10 tūkstančių, iš reanimacijos 650 lovų apie 370 užimtų. Iš lovų, kurios turi deguonies aparatus, iš daugiau nei 6 tūkstančių beveik 1,9 tūkstančio yra užimta.

„Bendrai, jei kalbėtume infekciniams ligoniams, COVID-19 pacientams skirtų lovų, kai kur esame perkopę 60 proc. užimtumą. Tokių lovų turime šiek tiek virš 400 ir įstaigos yra pateikę skaičius, kad artimiausiu metu gali išplėsti tą skaičių pridedant dar maždaug 260 lovų. Regionuose, jei toks poreikis būtų, dar yra apie 550 lovų, kurias būtų galima panaudoti COVID-19 pacientų gydymui“, – kalbėjo ministras.

Spaudos konferencijoje žurnalistai ministro klausė, kokiu atveju būtų statomos laikinosios ligoninės.

„Iš tiesų, kol kas tai teorinė galimybė pasitelkti papildomą infrastruktūrą. Nepamirškime, kad mes turime tokias infrastruktūras, kurių nereikia statyti, turime sanatorijų, tokių įstaigų, kurios nenaudojamos aktyviam gydymui, jas pirmiausia reikėtų pasitelkti nepuolant kažko statyti, ypač, kai tokios oro sąlygos. Ir dar vieną dalyką norėčiau priminti – ne pagrindinė problema yra rasti lovą ir ją kažkur pastatyti. Lova ir pastatas lauke pacientų neišgydys. Tame pastate reikia medikų, deguonies, dirbtinės plaučių ventiliacijos. Supraskime, kad mes medikų nepadauginsime. Pavasarį, kodėl buvo kalbama apie papildomas infrastruktūras, todėl, kad buvo skirtingas požiūris į virusą. Tuo metu į ligonines buvo guldomi visi koronavirusu sergantys pacientai“, – teigė A. Veryga.

Daugėja neatsekamų atvejų

Kaip teigė epidemiologė D. Razmuvienė, šiuo metu net būtų sunku išskirti, kur labiausiai plinta virusas: „jis plinta visur, įmonėse, organizacijose, gydymo, ugdymo įstaigose ir laisvalaikio leidimo vietose. Kol kas nebuvo registruota atvejų menininkų, chorų kolektyvuose. Dabar yra 2 – Vilniaus ir Kauno miestuose. Nebėra srities, kad nebūtų patvirtintas 1 ar 2 protrūkiai, tai pasitaiko visose srityse.“

Be to, vis daugėja neatsekamų koronaviruso atvejų.

„Rugsėjo mėnesio pradžioje tokių neatsekamų, nežinomų atvejų buvo iki 20 proc. Dabartiniu metu tų neatsekamų atvejų yra 28 proc. Jų daugėja kiekvieną dieną. Galbūt žmonės kartais nenori pasakyti, kur jie dalyvavo, bet jie priskiriami prie tų neatsekamų atvejų“, – kalbėjo epidemiologė.

Dėl vakcinų – nerimą keliančios nuotaikos

Taip pat spaudos konferencijoje ministras sakė, kad vyko pokalbis su vakcinos nuo koronaviruso kūrėjais.

„Buvome susitikę su koronaviruso kūrėjų atstovais ir kalbėjomės apie keletą dalykų, kurie labai aktualūs. Jeigu vakcina bus sėkmingai sukurta ir pasieks šalį, reikia išspręsti kelis svarbius klausimus: kokiu būdu vakcina pasieks šalį ir bus išdalinama, kokios bus pakuotės.

Taip pat aptarėme poreikį apmokyti papildomus specialistus, čia kalbame apie vaistininkus. Kalbėjomės apie visuomenės informavimą, apie kartais pasitaikančias ir nerimą keliančias nuotaikas dėl pačių vakcinų skepticizmo, tai stengsimės visuomenę informuoti apie saugumą vakcinų. Ir aptarėme kai kuriuos teisinius aspektus, kurie svarbūs asmenims, kurie apsispręs dėl skiepijimosi“, – vardijo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas.

4 įvežtiniai atvejai

NVSC informavo, kad iš 442 per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintų koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų, 215 registruota Vilniaus, 72 Kauno, 45 Klaipėdos, 41 Šiaulių, 25 Panevėžio, 24 Telšių, 10 Marijampolės, 7 Tauragės ir 3 Utenos apskrityse.

Šiuo metu atlikti 307 atvejų epidemiologiniai tyrimai. Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, epidemiologų vertinimu, pagal šiuo metu turimus duomenis, praėjusią parą užsikrėtė 208 asmenys. Be to, registruoti 4 įvežtiniai atvejai: 2 Norvegijos, po 1 – iš Rusijos ir Nyderlandų. Tuo metu, 95 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo.

Vilniuje – protrūkiai ugdymo įstaigose

Vilniaus apskrityje 4 atvejai siejami su protrūkiu Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre. Visi asmenys ir darbuotojai.

Taip pat Vilniaus apskrityje praėjusią parą fiksuoti atvejai, siejami su protrūkiais ugdymo įstaigose. 5 atvejai, vertinama, yra susiję su protrūkiu Vilniaus Maironio progimnazijoje, kur vyko krepšinio varžybos, dar 4 atvejai – su Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazija. Dar 4 atvejai, kaip nustatyta epidemiologinių tyrimų metu, siejami su protrūkiu Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje, 3 – su protrūkiu lopšelyje-darželyje „Žemyna“, 2 – su Sostinės krepšinio mokykla, 1 – su darželiu „Gėlynas“.

Dar 2 atvejai Vilniaus apskrityje siejami su protrūkiu chore „Belcanto“, 1 – su protrūkiu chore „Vilija“. Taip pat 1 Vilniaus apskrityje registruotas atvejis, vertinama, yra susijęs su atvejais Kalėjimų departamente, dar 1 – su protrūkiu „Regitroje“.

Be to, praėjusią parą fiksuoti 4 koronaviruos atvejai, siejami su šeimos švente, vykusia viename iš sostinės restoranų.

Koronavirusas toliau plinta Kauno klinikose

3 atvejai Kauno apskrityje yra susiję su protrūkiu Kėdainių rajono savivaldybėje, 1 – su protrūkiu Kaišiadorių socialinių paslaugų centru.

5 atvejai, registruoti per praėjusią parą, siejami su protrūkiais Kauno klinikų padaliniuose, dar 2 – su protrūkiu Kauno rajono Vilkijos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, 1 – su protrūkiu Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centre. Taip pat 2 koronaviruso atvejai registruoti Prienų ligoninės darbuotojams.

2 atvejai, patvirtini Kauno apskrityje per praėjusią parą, yra susiję su protrūkiu Vilkijos žemės ūkio mokykloje, 3 – siejami su Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla, 2 – su Kauno sporto mokykla „Baltų ainiai“, 2 – Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija, 1 – su Garliavos Jonučių progimnazija.

Dar 3 atvejai Kauno apskrityje, vertinama, yra susiję su prekybos miestelio „Urmas“ statybos skyriumi, 5 – su atvejais įmonėje „Degmeda“.

10 naujų atvejų registruota Kelmės ligoninėje

Šiaulių apskrityje 10 atvejų siejama su protrūkiu Kelmės ligoninėje – infekcija patvirtinta 7 Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus darbuotojams, 1-am Slaugos ir palaikomojo skyriaus darbuotojui ir 2-iem ligoninės administracijos darbuotojams. Asmenys tirti profilaktiškai.

Taip pat Šiaulių apskrityje per praėjusią parą registruoti 4 COVID-19 atvejai, siejami su protrūkiu įmonėje „Frilux“.

Klaipėdoje koronavirusas taip pat plinta gydymo įstaigose

5 atvejai Klaipėdos apskrityje siejami su protrūkiu Palangos reabilitacijos ligoninėje, 3 – su Klaipėdos miesto poliklinika, 1 – su Klaipėdos Respublikinės ligoninės Skuodo filialu.

Taip pat 4 atvejai, registruoti Klaipėdos apskrityje, epidemiologų vertinimu, yra susiję su protrūkiu Skuodo rajono Lenkimų miestelyje. Dar 2 atvejai siejami su židiniu Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre.

Taip pat registruotas naujas židinys Šilutės rajono savivaldybės administracijoje – čia infekcija per praėjusią parąpatvirtina 2-iem darbuotojams.

Marijampolėje nauji atvejai – socialinės globos namuose

6 atvejai, patvirtini praėjusią parą Panevėžio apskrityje, siejami su protrūkiu Pasvalio policijos komisariate, 1 atvejis – su protrūkiu Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikoje (pacientas).

3 atvejai Telšių apskrityje siejami su protrūkiais įmonėje „Baltic food partners“, 1 atvejis siejamas su protrūkiu Klaipėdos kolegijoje.

Marijampolės apskrityje 2 koronaviruso atvejai, vertinama, yra susiję su protrūkiu Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose, asmenys yra gyventojai. Iš viso registruoti 56 susiję atvejai, iš kurių 37 yra gyventojai ir 19 darbuotojų.

Dar 1 atvejis Marijampolės apskrityje siejamas su protrūkiu Kazlų Rūdos socialinės paramos centre.

Tauragės apskrityje 1 infekcijos atvejis siejamas su protrūkiu Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione.

Lietuvoje – 126-oji mirtis nuo koronaviruso

NVSC praneša, kad praėjusią parą Lietuvoje registruotas 126-asis mirties dėl COVID-19 atvejis.

Mirusysis – Šiaulių apskrities gyventojas. Asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 22 d. Epidemiologinės diagnostikos metu specialistams nepavyko nustatyti žmogaus užsikrėtimo aplinkybių.

Taip pat per praėjusią parą patvirtinti 6 mirties atvejai (5 Šiaulių apskrityje ir 1 Telšių apskrityse), kai užsikrėtusieji koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių.