Lengva forma persirgę žmonės vėliau atsigauna sunkiau

Pasak LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės prof. A. Mickienės, jau dabar jaučiamas medicinos personalo, dirbančio su koronavirusine infekcija sergančiais pacientais, stygius.

„Man vis dar sunku persijungti, nes neseniai išvažiavau iš skyriaus, kuriame palikome labai sunkius ligonius, todėl tikrai rūpi, kaip ten viskas vyksta ir kaip kolegos tvarkosi. Per pirmąją bangą visuomenė susitelkė, dabar irgi norėtųsi, kad su visu rimtumu žmonės pažiūrėtų į dabartines priemones. Manau, tai paskutinė galimybė, – perspėjo COVID-19 pacientus gydanti medikė.

– Kai pasižiūriu – užvakar 200, vakar 300, šiandien 400, tai man tikrai pasidaro labai baisu. Jei skaičiai taip eksponentiškai didės, turbūt, kad galime sulaukti Italijos scenarijaus. Bet jau dabar personalo fizinė ištvermė ir pajėgumai yra kritiniai. Dabar mums žymiai sunkiau, nes prasidėjo maratonas, kuris nesibaigs labai ilgai. Jei situacija negerės, tikrai pamatysime tuos gydytojų veidus, kokius matydavome reportažuose iš užsienio šalių.“

Gydytojos teigimu, jau dabar stebima tendencija, kad jauni ir lengva forma prasirgę žmonės vėliau itin sunkiai atsigauna, mat jiems nusiskundimai išlieka mažiausiai 3 savaites po ligos.

„Jaučia dusulį, kosulį, nuovargį, negali grįžti į normalų gyvenimą. Kitas aspektas yra tas, kad kai infekcija pradeda plisti tarp jaunų žmonių, maždaug po 3 sav. pasijaučia tas pats didėjimas ir tarp vyresnių asmenų“, – kalbėjo profesorė.

Be to, pasak profesorės, nors 80 proc. pacientų praserga lengvai, tačiau kita dalis, 20 proc. sunkių ligonių sudaro didelę problemą, nes turi būti guldomi į ligoninę. O į ją patekusiems sunku ir psichologiškai, nes ilgą laiką negali pamatyti savo artimųjų.

„Nelinkiu nei vienam artimajam, kad jis patektų į ligoninę, į koronaviruso skyrių, kuriame negalimas lankymas. Galbūt tai jų paskutinės gyvenimo dienos, kai kurie turi gulėti ir 64 dienas tame skyriuje absoliučiai izoliuoti nuo artimos aplinkos. Tikrai to niekam nelinkėčiau“, – jautriai kalbėjo gydytoja.

Taip pat gydytoja trumpai apžvelgė koronavirusine infekcija sergančiųjų pacientų gydymą, tačiau pabrėžė, kad jis nuolat kinta, nes atsiranda vis daugiau tyrimų ir naujų galimybių.

Pasak profesorės, šiuo metu tie pacientams, kurie serga lengva ligos forma, specifinis gydymas netaikomas. Pacientams, kuriems reikia deguonies, papildomai skiriamas ir vaistas deksametazonas. Tiems, kuriems reikia deguonies, bet ne tiek daug, skiriamas remdesiviras, prieš-virusinis preparatas, kurio veiksmingumas vis dar prieštaringas.

„Pagrindinis komponentas yra deguonis, taip pat nepaprastai svarbu visų gretutinių ligų koregavimas ir kontroliavimas“, – pridūrė prof. A. Mickienė.

Justina Ragauskaitė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Konferencijoje dalyvavo ir prodiuserė Justina Ragauskaitė, kuri koronavirusu susirgo viena pirmųjų Lietuvoje ir apie tai nuo pat pradžių pasakojo viešai. Pasak moters, ši liga yra tarsi loterija, kurioje niekada nežinai, lengva ar sudėtinga forma susirgsi.

„Nėra vienos taisyklės, kad, jei esi jaunas žmogus, viskas eis ir praeis, o pavojinga tik tam tikrai grupei. Tą sakau ir iš asmeninės patirties. Neįvardinčiau savo ligos kaip labai sunkios, ji buvo įvardinta kaip vidutinė. Kai klausdavau gydytojų, kada mane paleis, man sakydavo, kad mano situacija dar labai nestabili. Po to vis dėlto buvau paleista sveikti namuose. Po 2 dienų vėl grįžau į ligoninę. Man virusas buvo sunkus komplikacijomis. Nekosėjau ir nedusau, uoslė gal buvo šiek tiek prigesusi, bet pagrindinis simptomas buvo kaulų laužymas. Prisimenu, kai atvažiavo greitoji, galvojau, kaip reikės nulipti laiptais. Taip pat kankino temperatūra, kuri niekaip nekrito. Vėliau prasidėjo pykinimas, vėmimas, žarnyno problemos. Sirgau 44 dienas. Manau svarbu suprasti, kad mes absoliučiai visi esame rizikos grupėje“, – sakė J. Ragauskaitė.

Jei gyvensime taip pat, atvejai padvigubės kas 2 savaites

Kaip sakė Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, nors vakcinų tyrimai vykdomi visame pasaulyje, bet greitu metu mūsų problemos dar tikriausiai nebus išspręstos.

„Tikrai sunku pasakyti, kada ji bus, tai priklausys, kaip seksis trečios fazės klinikiniai tyrimai, nes kai kurioms kandidatėms jie net nepradėti. Labai optimistiniu atveju galbūt kitam rudens sezonui turėsime vakciną ir tai būtų labai nuostabu. Gali atsitikti ir taip, kad išvis neturėsime vakcinos“, – sakė prof. A. Žvirblienė.

Ketvirtadienį pranešta, kad nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų Brazilijoje mirė „AstraZeneca Plc“ COVID-19 vakcinos bandymuose dalyvavęs savanoris. Tačiau netiesioginiai šaltiniai pranešė, kad mirties atvejis buvo būtent placebo grupėje.

Covid-19

„Gali taip būti, nes žmonės nežino, kuo jie paskiepyti, ar placebu, ar tikrąja vakcina, o tyrimai atliekami tose šalyse, kur virusas labai plinta. Netiesioginiai šaltiniai taip pat sako, kad tai buvo jaunas gydytojas, kuris dirba su COVID-19 pacientais ir kuris mirė nuo koronaviruso komplikacijų. Galbūt tai tikrai buvo placebo grupė ir žmogus tikėjosi, kad jis apsaugotas ir ne taip smarkiai saugojosi“, – kalbėjo profesorė.

Pasak prof. A. Žvirblienės: „jeigu gyvensime taip, kaip gyvename šiandien, atvejai padvigubės kas 2 savaites ar net kas 10 dienų. Ir kai šitą pasakau, sulaukiu grasinimų net telefonu, kaip ir šiandien, kad gąsdinu žmones. Bet tai yra tiesiog užsimerkimas ir nenoras pažiūrėti tiesai į akis. Jei pažiūrėtume į tokią šalį kaip Čekija, kur sergamumas yra 10 kartų didesnis nei Lietuvos, jie irgi praleido tą momentą, kai kreivė dar kilo į viršų ir, matyt, tikėjosi, kad viskas kažkaip savaime susitvarkys, – sakė VU profesorė.

– Kol nėra griežtų priemonių, niekas savanoriškai tų priemonių nesilaiko. Kai 400 atvejų per dieną, nebepakanka jokių resursų. Tada kyla grėsmė, kad virusas pasklis iš tų židinių ir turėsime plitimą populiacijoje, kaip buvo Šiaurės Italijoje ir Jungtinėse Valstijose. Nesinorėtų, kad Lietuvoje taip nutiktų. Ar tikrai šokių studijos, barai ir klubai yra prioritetas?“

Aurelija Žvirblienė

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 424 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 200 iš jų užregistruota Vilniaus, 80 – Kauno, 38 – Šiaulių, 30 – Klaipėdos, 24 – Marijampolės apskrityse. Dar 18 patvirtinta Telšių, 14 – Panevėžio, 10 – Utenos, 8 – Tauragės ir 2 – Alytaus apskrityse.

Šiuo metu atlikti 307 atvejų epidemiologiniai tyrimai. Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, epidemiologų vertinimu pagal šiuo metu turimus duomenis, praėjusią parą užsikrėtė 216 asmenų. Be to, užregistruoti 7 įvežtiniai atvejai: 2 – iš Rusijos, po 1 – iš Ispanijos, Belgijos, Prancūzijos, Baltarusijos ir Rumunijos. 84 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su asmenimis, kuriems patvirtinta COVID-19, nebendravo.