„Labai tikimės, kad tos savivaldybės, kuriose atvejų skaičius fiksuojamas didelis, nedelsdamos imsis priemonių“, – sakė A. Veryga.
Ligoninių ar globos įstaigų uždaryti negali
Žurnalistams per spaudos konferenciją paklausus, kaip nustatoma, kurie sektoriai yra patys rizikingiausi ir ar sprendimas, ką reikėtų uždaryti, nesusijęs su rinkimais, ministras atsakė: „Teisingai paminėjote, kad yra sveikatos priežiūros įstaigų ar globos įstaigų, kur virusas išplinta. Bet galimybės šias įstaigas uždaryti ar apriboti jų darbo laiką, mes neturime. Tos įstaigos privalo teikti pagalbą pacientams, teikti gydymo paslaugas. Ten yra priemonės, kurios yra seniai patvirtintos, infekcijų kontrolės priemonės.
Tuo metu, kai kalbame apie kitas vietas, kur žmonės susiburia pasilinksminti, logika yra labai nesudėtinga. Jei kam nors reikia ypatingų įrodymų, tai reiškia, kad mes laukiam iki momento, kol nustatysime labai didelius židinius.
Kviesčiau tuos, kuriems kyla klausimų, ar ten galima užsikrėsti, naudojant apsaugos priemones nueiti ir apsilankyti tokioje naktinėje įstaigoje ir įsitikinsite, kad atstumų ten tikrai nesilaikoma, rasite daug žmonių, kurie asmens apsaugos priemonių nenaudoja. Nereikia to sieti su kokiais nors rinkimais ar su galimybe drausti kažką, kas labiau paranku.“
A. Veryga ragino savivaldybes jau dabar galvoti, iš kur būtų atvežami darbuotojai, jei slaugos ar gydymo įstaigoje išplistų koronavirusas. Taip pat ministras kvietė renginių organizatorius dabar, kai auga sergamumas koronavirusu, būti sąmoningais, o ne laukti, kol nurodymas tai padaryti ateis iš aukščiau.
„Niekam niekas netrukdo uždrausti renginius“, – pastebėjo ministras.
Apie nacionalinį karantiną negalvojama
A. Veryga teigė, kad apie nacionalinį karantiną kol kas negalvojama, tačiau tikėtina, kad bus įvedami lokalūs atskiruose miestuose, kur situacija bus ypač prasta.
„Kol kas kitų mokslininkų rekomendacijos, kad reikėtų įvesti karantiną, aš negirdėjau. <...> Ir šalys, kurios turi mokslinius institutus, irgi elgiasi skirtingai. Tai parodo, kad ne taip lengva apsispręsti.
Apie nacionalinį karantiną nėra šiuo metu galvojama. Aišku, tokios galimybės visiškai atmesti nereikėtų. Dėl miestų – viskas priklausys nuo situacijos, nes, jei kuris nors miestas pasieks tokį lygį, kaip buvo su Raseiniais, ten tikrai bus siūloma skelbti karantiną. Nesvarbu, koks tai bus miestas, ar Vilnius, ar Kaunas, ar kokia kita Lietuvos vieta“, – sakė SAM vadovas.
Pasidomėjus, koks turėtų būti sergamumas, kada būtų pradėti riboti renginiai, A. Veryga teigė: „Nėra sutarta kažkokio kriterijaus [kada riboti renginius], nes ne tik nuo atvejų priklauso. Yra stebimas sveikatos priežiūros įstaigų apkrovimas, bendrai epidemiologė situacija, kiek tai yra židiniai, kiek jie lokalizuoti, kiek nelokalizuoti. Nėra vieno skaičiaus, kurį pasiekus būtų skelbiamas nacionalinis karantinas“.
Vilnių pavadino savotiška išimtimi
Pasak ministro, SAM strategija šiuo metu yra taikyti lokalias priemones valdyti pandemijai, o tam, kad jos būtų efektyvios, reikia sutarti su savivaldybėmis.
„Ir kol kas mums visai neblogai sekėsi. Galbūt Vilnius yra dabar tokia savotiškai išimtis, kur bandoma pasiginčyti. Bet tikimės, kad tai netaps konfliktine priešrinkimine diskusija ir nugalės racionalus protas“, – sakė ministras.
Paklausus, ar nebus vėl įvesta prievolė matuoti temperatūrą, ministras atsakė, kad ši priemonė buvo atšaukta po universitetų kritikos, jog matuoti temperatūrą studentams neįmanoma.
„Sunku man diskutuoti, nes galima nustatyti tokias priemones, kurias realiai galima padaryti. Bet ir dabar bet kas gali matuoti tą temperatūrą, sveikatos įstaigos tą puikiai daro. Vėlgi, klausimas, ar viskas būtinai turi būti nurodyta. Mes lyg ne savo šalies piliečiai būtume – jei nėra uždėta prievolė ir dar bauda, tai tuo nesinaudojama. Juk žinome tas priemones, tai naudokimės. <...> Bet neturėkime iliuzijų, kad absoliučiai visus užsikrėtimo atvejus tokiu būdu užkardysime“, – sakė A. Veryga.
Planuoja grupinį testavimą
Pasak ministro, Lietuva yra viena iš intensyviausiai tyrimus atliekančių šalių – kasdien atliekama maždaug po 7 tūkstančius tyrimų.
„Laukiame iš mokslininkų atsakymų dėl grupinio testavimo, kai bus galima kelis mėginius sudėti į vieną ir tirti, tai leistų labai ženkliai išauginti testavimo apimtis. Be to grupinio testavimo būtų sunku ypatingai padidinti testavimo skaičių“, – sakė A. Veryga.
77 proc. užsikrėtė nuo kitų asmenų
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės epidemiologės Daivos Razmuvienės, 77 proc. (tai yra 217) asmenų užsikrėtė nuo kitų asmenų, su kuriais bendravo ir kuriems jau buvo patvirtintas koronavirusas.
„Tų atvejų nebūtų buvę, jei jie nebūtų bendravę su patvirtintais susirgusiais asmenimis“, – sakė epidemiologė.
Didžiausi židiniai, D. Razmuvienės teigimu, šiuo metu yra slaugos ir globos namuose, gydymo ir ugdymo įstaigose.
„Bet didžiausias dėmesys yra kreipiamas į Raseinių Blinsturbiškių globos namus“, – kalbėjo NVSC specialistė.
„Kitas naujas židinys yra Marijampolės specialiosiose globos namuose. Vakar dieną buvo registruota 11 naujų atvejų. Iš viso jau yra 15 infekcijos atvejų, 80 proc. gyventojų. Šiuo metu ten vyksta tyrimas, tikriausiai bus ir daugiau atvejų, nes visiems gyventojams yra paimti ėminiai“, – kalbėjo epidemiologė.
Šiuo metu, anot D. Razmuvienės, yra 212 ugdymo įstaigų, kuriuose diagnozuoti koronaviruso atvejai. Pastebimas ir vidinis plitimas 37 ugdymo įstaigose.
Kauno klinikinėje ligoninėje šiuo metu nustatyti 7 koronaviruso atvejai, tik dar nėra žinoma, ar jie tarpusavyje susiję.
Taip pat D. Razmuvienė atkreipė dėmesį į kitą reiškinį: „Nuo liepos mėnesio padaugėjo vaikų iki 19 metų amžiaus sergamumas beveik dvigubai. Jei liepos mėnesį buvo 6 proc., tai dabartiniu metu yra beveik 12 proc. Vyresnių asmenų procentas nesiekia 20 proc. Visas kitas sergančiųjų procentas priklauso darbingo amžiaus žmonės“.
Per parą nustatytas 281 naujas koronaviruso atvejis
NVSC informavo, kad 83 iš per pastarąją parą patvirtintų atvejų registruoti Kauno apskrityje, 69 Vilniaus, 38 Klaipėdos, 34 Šiaulių, 26 Telšių, 14 Marijampolės, 9 Panevėžio, 7 Tauragės bei 1 Utenos apskrityse.
Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, epidemiologų vertinimu, užsikrėtė 217 asmenų. Be to, per praėjusią parą registruoti 10 įvežtinių atvejų, iš kurių 3 iš Prancūzijos, 2 iš Graikijos, po 1 – iš Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Nyderlandų ir Švedijos. Tuo metu, 54 asmenų užsikrėtimo aplinkybių specialistams nustatyti nepavyko.
177 atvejai siejami su protrūkiais
Vilniaus apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, siejami su židiniais ugdymo įstaigose: 7 atvejai siejami su Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija, 5 – su Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazija, 2 – su Vilniaus lopšeliu-darželiu „Žemyna“. Dar 2 atvejai, vertinama, yra susiję su Vilniaus lopšeliu-darželiu „Gabijėlė“, taip pat 2 – su Vilniaus Šiaurės licėjumi, 1 – su Vilniaus Petro Vileišio progimnazija.
Tuo metu, Kauno apskrityje veikiančiose ugdymo įstaigose taip pat fiksuoti infekcijos atvejai: 4 siejami su protrūkiu Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijoje, 3 – su Kauno Krepšinio mokykla „Žalgiris“, dar 1 atvejis, vertinama, susijęs su protrūkiu Kauno „Saulės“ gimnazijoje.
Telšių apskrityje 11 atvejų siejama su protrūkiu Plungės Senamiesčio mokykloje, Klaipėdos apskrityje fiksuotas 1 atvejis, susijęs su protrūkiu Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre.
Taip pat praėjusią parą fiksuoti nauji infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais gydymo bei socialinės globos įstaigose.
35 infekcijos atvejai siejami su Raseinių rajone įsikūrusiais Blinstrubiškių socialinės globos namais. Visi asmenys yra šių namų gyventojai. Iš viso registruoti 145 su šiuo protrūkiu susiję atvejai: 44 darbuotojai, 92 gyventojai ir 9 antriniai atvejai, t. y. asmenys iš darbuotojų artimos aplinkos.
11 naujų koronaviruso atvejų siejama su protrūkiu Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose, iš kurių 9 yra gyventojai ir 2 darbuotojai. Iš viso su protrūkiu, vertinama, yra susiję 15 infekcijos atvejų.
Dar 2 COVID-19 atvejai yra siejami su Kelmės rajone įsikūrusiais Liolių socialinės globos namais. Abu asmenys yra darbuotojai. Iš viso registruota 15 infekcijos atvejų: 12 globotinių ir 3 darbuotojai.
Taip pat praėjusią parą registruoti 7 atvejai, kurie, epidemiologų vertinimu, yra susiję su protrūkiais atskiruose Kauno klinikų padaliniuose. Atvejai registruoti Gastroenterologijos, Chirurgijos, Nefrologijos skyriuose.
Be to, 4 atvejai Vilniuje yra susiję su protrūkiu Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Iš viso registruoti 6 susiję atvejai.
5 atvejai siejami su protrūkiu Palangos reabilitacijos ligoninėje. Vertinama, kad su protrūkiu šiuo metu yra susiję 16 infekcijos atvejų.
2 atvejai registruoti Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centre, po 1 – Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose bei Kuršėnų vaikų šeimos namuose.
3 COVID-19 atvejai yra susiję su Kretingos kultūros centro Kartenos skyriumi, dar 3 atvejai Telšių apskrityje siejami su vieno iš Plungės choro repeticija, vykusia spalio 6 d.
54 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios
Šiuo metu epidemiologams dar nepavyko nustatyti, kaip užsikrėtė 54 asmenys. Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo.
Specialistai nagrinėja šių užsikrėtusiųjų maršrutus, tad statistika dar gali keistis, jei būtų rastos sąsajos tarp atskirų atvejų.
Lietuvoje – dar 2 mirtys nuo koronaviruso
NVSC praneša, kad praėjusią parą Lietuvoje registruoti 2 mirties dėl COVID-19 atvejai. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 112 gyvybių.
Pirmasis mirties atvejis registruotas Šiaulių apskrityje. Žmogus priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas rugsėjo 24 d. Žmogus buvo gydomas Kuršėnų ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje.
Antrasis mirties atvejis registruotas Kauno apskrityje. Žmogus priklausė 70-79 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas rugsėjo 28 d. Atliekant židinio epidemiologinę diagnostiką, specialistams nepavyko nustatyti, kaip asmuo užsikrėtė.
NVSC informuoja, kad Lietuvoje iš viso patvirtinti 7041 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 3862 asmenys, 3035 – pasveiko.
Ligoninėse dėl koronaviruso šiuo metu yra 199 asmenys, sunkių ligonių, kurie gydomi reanimacijoje, yra 19, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 9, su deguonies kaukėmis gydomi 80 asmenų.
