Latvijoje – įspūdingas sergamumo šuolis
Viena mažiausiai koronaviruso paveiktų šalių laikyta Latvija pagal sergamumą jau aplenkė kaimynę Estiją (pastarojoje yra vienas mažiausių sergamumo rodiklių Europoje) ir vejasi Lietuvą.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) skelbia, kad pastarųjų dviejų sergamumo rodiklis Latvijoje šiuo metu jau yra 55,6 atvejo 100 tūkstančių gyventojų, kai visai neseniai buvo vos 17-a. Palyginimui: Lietuvoje šis rodiklis yra 62,9 atvejo, Estijoje – 46,5 šimtui tūkstančių gyventojų.
Dėl išaugusio sergamumo koronavirusu Latvijos Premjeras Krišjanis Karinšas ketina sušaukti Krizinio valdymo tarybą ir apsvarstyti, kokių imtis griežtesnių veiksmų, siekiant užkardyti kelią tolesniam COVID-19 plitimui šalyje.
Sergamumas jau perkopė 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir Lenkijoje. Dviejų savaičių sergamumo rodiklis čia jau 109,5 atvejo.
Blogiausia padėtis yra Čekijoje ir Belgijoje
Blogiausia padėtis Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Jungtinės Karalystės (JK) šalių grupėje, ECDC duomenimis, išlieka Čekijoje. Čia sergamumo rodiklis – 521,5, mirštamumo – 4,1 šimtui tūkstančių gyventojų. Pagal pastarąjį liūdnąjį rodiklį Čekija taip pat pirmauja Senajame žemyne.
Sergamumas smarkiai išaugo ir antroje vietoje atsidūrusioje Belgijoje. Per pastarąsias dvi savaites sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų čia jau pasiekė 429,5 atvejo.
Pirmadienį „The Brussels Times“ pranešė, kad per parą Belgijoje patvirtinta 4 tūkst. naujų koronaviruso atvejų, o ekspertai svarsto apie karantino įvedimą šalyje.
Mažiausias sergamumas ES, EE ir JK šalių grupėje šiuo metu yra Norvegijoje (34,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų), Kipre (38,1 atvejo), Suomijoje (44,9 atvejo), Graikijoje (46,1 atvejo) ir jau minėtoje Estijoje.
Prognozuoja piką gruodžio pradžioje
Mokslininkai prognozuoja, kad sergamumas ir toliau sparčiai augs.
Kaip penktadienį paskelbė naujienų agentūra BNS, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai prognozuoja, kad Lietuvoje sergamumas COVID-19 liga piką pasieks gruodį. Esą didžiausias patvirtintų savaitinių susirgimų skaičius bus gruodžio pradžioje. Tada jis sieks 900 atvejų per savaitę, o vėliau susirgimų skaičiai pradės slūgti.
Tiesa, pasak tų pačių mokslininkų, mirčių nuo koronaviruso skaičius augs nežymiai.
Sergamumo pakilimas nenustebino
Kiek šios prognozės realios ir kodėl netgi Latvijoje taip išaugo sergamumas koronavirusu, paklausėme gydytojo infektologo, profesoriaus habilituoto daktaro Alvydo Laiškonio.
Gydytojo nestebina kaimyninėje Latvijoje gerokai šoktelėjęs sergamumas koronavirusu.
„Sergamumo pakilimas dabar yra visose Europos šalyse. Čia turbūt išimčių nebėra nė vienoje šalyje: ką mes turime Lietuvoje, tą patį turime ir Prancūzijoje. Turbūt girdėjote, kad Čekijoje išvis labai tragiška padėtis susiklosčiusi“, – pastebėjo A. Laiškonis.
Profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad daliai užsikrėtusiųjų koronavirusu nepasireiškia jokie ligos simptomai. Dėl to dalis užsikrėtusiųjų, nešiojančių ligą, lieka neišaiškinti.
„Antras dalykas – vis daugiau Vakarų Europoje ir, beje, pas mus serga jaunesnių žmonių, kurie yra socialiai judrūs, paslankūs, važinėja daugiau. Tą patį pastebėjo ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kad koronavirusas persimetė iš anksčiau buvusių rizikos grupių į jaunus 20–50 metų amžiaus žmones“, – sakė A. Laiškonis.
Dar viena priežastis, kodėl dabar taip sparčiai plinta koronavirusas, yra ruduo, kuomet žmonės dažniau būna ne lauke, o uždarose patalpose. Profesorius atkreipė dėmesį ir į tai, kad daug žmonių nesisaugo pakankamai, nes netiki, kad apskritai tokia liga egzistuoja.
„Jau dabar visoje Europoje yra pakilimas ir, ko gero, nebekris kurį laiką, nes artėja dar ir laikotarpis, kai po savaitės–kitos įsimaišys ir gripas. Tada bus labai sunkus šių ligų atskyrimas“, – kalbėjo infektologas.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad jau dabar, dėl augančio sergamumo koronavirusu, Prancūzija ima nuogąstauti, kad pradės nebeužtekti vietų COVID-19 liga sergantiems ligoniams reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.
Šiuo metu pagal sergamumą Prancūzija yra penkta Europoje po jau minėtųjų Čekijos, Belgijos, Olandijos ir Ispanijos. Čia pastarųjų dviejų savaičių sergamumo rodiklis pasiekė 299,7 atvejo 100 tūkstančių gyventojų ir tik viena dešimtąja dalimi atsilieka nuo neseniai pirmavusios Ispanijos.
„Pas mus nebus skirtinga nuo to, kas darėsi Indijoje, Amerikoje. Tose šalyse banga prasidėjo anksčiau, bet pas mus bus tas pats ir didelė problema bus hospitalizacija“, – kalbėjo A. Laiškonis.
Profesoriaus nuomone, sveikatos apsaugos ministro išreikštas ketinimas besimptomiams asmenims trumpinti saviizoliacijos laiką iki 10 dienų yra logiškas, nes, kaip rodo naujausi duomenis, užkrečiamiausi žmonės būna 7–8 dieną.
„Po truputėlį kaupiasi patirtis ir dėl to viskas po truputį keičiasi“, – pastebėjo A. Laiškonis.
Kada baigsis pandemija?
Profesorius patvirtino, kad pandemijos dažniausiai išsikvepia per maždaug dvejus metus, kada atsiranda vadinamasis kolektyvinis imunitetas – virusine liga perserga apie 60–70 procentų populiacijos. Esą tada epidemija savaime nuslūgsta, bet liga gali vėliau kartotis kas sezoną, kaip nutiko su gripu.
Vis dėlto A. Laiškonis mano, kad vakcina nuo koronaviruso atsiras dar anksčiau negu pandemija išsikvėps savaime.
„Manau, kad galbūt kitais metais maždaug tokiu laikotarpiu, kaip dabar, mes tą vakciną jau turėsime. Pagal tai, kaip dirba įvairios firmos, kurių kai kurios jau perėjo į trečiąją fazę, kuomet vakcinos yra bandomos su savanoriais, reikia manyti, kad kitais metais mes vakciną turėsime“, – vylėsi profesorius.
