Per visą sunkios ligos laikotarpį nei vaikų ligų gydytoja, nei slaugytoja nė karto neaplankė savo mažojo paciento, nors privalėjo. Tiesa, į kortelę įrašydavo, kad pacientą lankė, už ką iš Valstybinės ligonių kasos (VLK) gaudavo skatinamuosius priedus.

Kai vaiko tėvai dėl to kreipėsi į Akreditavimo tarnybą ir VLK, paaiškėjo, kad panašių pažeidimų minėtoje klinikoje būta ir daugiau.

Su portalu Delfi susisiekusi kūdikio mama panevėžietė Laura (moters pageidavimu, vardas pakeistas, – aut. past.), kuri, beje, ir pati yra medikė, sakė nusprendusi papasakoti savo istoriją, norėdama įspėti kitus kūdikių tėvelius, kad panašios istorijos nepasikartotų ir jiems.

Vaikas gelto, o rašė, kad odelė rausva

Laura šių metų pradžioje pagimdė dvynius. Deja, vienas jų, praėjus vos trim mėnesiams po gimimo, susirgo užsitęsusia gelta. Žinodama, kokia pavojinga ši patologija, kai neskaidomas bilirubinas, yra naujagimio organizmui, mama tikėjosi, kad Panevėžio Rožyno šeimos klinikos, kurioje šeima registruota, vaikų gydytoja ir slaugytoja atsakingai pažiūrės į šią problemą bei imsis neatidėliotinų veiksmų, ją sprendžiant, paskiriant tyrimus, gydymą, taip pat stebint ligos eigą.

„Deja, nei gydytoja, nei slaugytoja ne tik nelankė sergančio naujagimio namuose, bet ir klastojo dokumentus, įrašydamos į kortelę įrašus, kad vizitai į namus, už kuriuos yra mokami skatinamieji priedai iš VLK atlikti. Tokių suklastotų įrašų apie nebūtus vizitus abiems mūsų vaikams įrašyta bent 16“, – suskaičiavo mama.

Suklastotuose įrašuose apie sergantį naujagimį, kaip vėliau paaiškėjo, buvo rašoma, kad kūdikio odelė rausva, švari, kas, anot Lauros, buvo visiška netiesa, nes vaikas sirgo gelta.

Gelta sergantis kūdikis.
Foto: Shutterstock

Nesulaukę jokios gydytojos pagalbos ir patys būdami medikai dvynukų tėvai suprato: situacija grėsminga ir delsti nevalia, nes pasekmės gali būti tragiškos.

„Nesulaukę iš gydytojos jokios pagalbos vykome pas medikus privačiai į Vilnių, kur buvo atlikti tyrimai, vaikučiai apžiūrėti. Grįžus pas savo gydytoją ir perdavus šiuos išrašus, abu su vyru buvome užsipulti, kaip drįsome be jos žinios ir leidimo vykti pas kitus specialistus. Mandagiai atsakėme, kad esame susirūpinę savo vaikučio sveikata, nes būklė negerėja: gelta iš odos neišnykusi, akių obuoliai ryškiai geltoni. Iš gydytojos, deja, mandagumo sulaukti nepavyko“, – stebėjosi mama.

Dėl gydytojos aplaidumo tėvai raštiškai kreipėsi į Rožyno šeimos klinikos direktorę Astą Balčiūnienę. Tačiau panašu, kad klinikos vadovė buvo nusiteikus tiesiogi ginti savo darbuotojus. Tėvams ji atsakė, kad klinikos specialistai dirba pagal numatytus teisės aktus ir normas.

„Su vyru buvome nustebę, kaip taip galima dangstyti savo darbuotojų aplaidų darbą, todėl kreipėmės į Valstybinę akreditavimo tarnybą, kuri, patikrinusi kliniką, ten nustatė daugybę pažeidimų. Kreipėmės ir į Valstybinę ligonių kasą, kuri, taip pat atlikusi patikrinimą, rado ne vieną pažeidimą. Paaiškėjo, kad daugybė vaikų nebuvo lankomi, bet klinikai buvo mokami mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigai už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos“, – kalbėjo Laura.

Moteris sakė norinti įspėti kitus tėvelius, kad kiekvienas naujagimis privalo būti lankomas gydytojos ir slaugytojos. Net jeigu vaikas yra sveikas, jį gydytojas su slaugytoju privalo aplankyti ir apžiūrėti bent kartą per mėnesį, nekalbant apie sergantį. Laurai liūdna, kad neretai medikai nesuteikia pacientams paslaugų, kurios jiems priklauso.

„Kiek yra mamų, auginančių neįgalius vaikus ir tikrai, manau, ne kiekviena sulaukia tokios pagalbos, kokia yra numatyta teisės aktuose“, – kalbėjo Laura, pateikusi jos pasakojimą iliustruojančius dokumentus.

Akreditavimo tarnyba nustatė pažeidimus

Dėl minėtosios istorijos portalas Delfi bandė susisiekti su Panevėžio Rožyno šeimos klinikos vadove, bet ji savo pozicijos taip ir nepateikė.

Tačiau Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė patvirtino, kad, gavus Lauros skundą Rožyno šeimos klinika, atliktas minimiems pacientams teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimas ir nustatyti Lietuvos Respublikos teisės aktų bei klinikos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimai.

Nora Ribokienė

Kartu N. Ribokienė sakė, kad, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus Profilaktinio vaikų sveikatos tikrinimo reikalavimus, 1 kartą per 3 darbo dienas nuo išvykimo iš akušerijos stacionaro naujagimį privalo aplankyti ir apžiūrėti namuose šeimos medicinos gydytojas arba vaikų ligų gydytojas, arba bendrosios praktikos slaugytojas, akušeris.

„Šie specialistai privalo atlikti tam tikrus veiksmus ir tyrimus, nurodytus Profilaktinio vaikų sveikatos tikrinimo reikalavimuose“, – sakė N. Ribokienė.

Akreditavimo tarnyba, pasak pašnekovės, per metus vidutiniškai atlieka apie 300 teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimų, tarp kurių apie 60 procentų atvejų būna nustatomi teisės aktų pažeidimai.

„Pažeidimų pobūdis įvairus ir varijuoja nuo nekokybiško dokumentų pildymo iki specialistų medicinos normos pažeidimų, susijusių su kompetencija, diagnostikos ir gydymo klaidomis“, – komentavo N. Ribokienė.

Skunde minėti pažeidimai pasitvirtino

Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vadovas Edgaras Voras portalui Delfi taip pat patvirtino, kad gavus skundą Rožyno šeimos klinikoje nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. kovo 30 d. buvo atlikti neplaniniai pacientams suteiktų pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų, už kurias mokamas skatinamasis priedas (naujagimių priežiūra), atitikimą teisės aktų reikalavimams ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis pagrįstumą, patikrinimai.

„Iš viso patikrinti 15-ai naujagimių suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašai medicininiuose dokumentuose. 2020 m. gegužės 21–25 dienomis dėl skatinamųjų paslaugų teikimo telefonu apklaustos 8 pacientų mamos, atlikti kiti patikrinamieji veiksmai.

Per patikrinimą paaiškėjo, kad skunde minėti pažeidimai pasitvirtino: ne visais tikrintais atvejais specialistai aplankė ir apžiūrėjo naujagimius namuose, aštuoniais atvejais gydytojo skatinamosios paslaugos nepagrįstai suvestos į Privalomojo sveikatos draudimo informacinę sistemą ir pateiktos Panevėžio TLK apmokėti, kai naujagimiai nebuvo apžiūrėti. Keturiais atvejais Gydytojų iškvietimų į namus registracijos knygoje pažymėtas iškvietimas į namus, tačiau telefoninio pokalbio metu patvirtinta, kad gydytojos apžiūros namuose nebuvo ir kt.“, – vardijo pažeidimus E. Voras.

Panevėžio TLK specialistas pasakojo, kad, nustačius pažeidimus, gydymo įstaigos gautas lėšas, kurios įvertintos kaip padaryta žala, privalo grąžinti.

„Ši klinika tai jau padarė – nustatyta žalos suma grąžinta į PSDF biudžetą. Gydymo įstaigos padaryta žala – maždaug 200 Eur (tai apmokėjimas už skatinamąsias paslaugas). Patikrinimas atliktas tik už konkretų laikotarpį“, – sakė E. Voras.

Dokumentų klastojimas
Foto: Shutterstock

Specialistas priminė, kad kasmet auga ligonių kasų ekspertų įmonių ir įstaigų specialistams suteiktų konsultacijų kiekis. Ligonių kasoms atliekant gydymo įstaigų ir vaistinių, įmonių, sudariusių sutartis su ligonių kasomis, veiklos priežiūrą siekiama užtikrinti, kad PSDF lėšos būtų naudojamos kuo tikslingiau, efektyviau ir skaidriau.

„Daugiausia dėmesio skiriama prevencinėms priemonėms, kurios padėtų išvengti ir mažintų pažeidimų skaičių ateityje. Jau įprastu tapo konsultavimas – metodinės pagalbos teikimas ir rekomendacijos, kai ligonių kasų ekspertai gydymo įstaigų ir vaistinių vadovams, gydytojams ir atsakingiems specialistams aiškina teisės aktų reikalavimus. Konsultuojama telefonu, raštu, el. paštu, skelbiami pranešimai TLK interneto svetainėse, vyksta pristatymai įvairiuose renginiuose. Tai prevencinės priemonės, padedančios mažinti netinkamą PSDF biudžeto lėšos panaudojamą, užtikrinančios sėkmingą ekspertų bei tikrinamųjų dialogą“, – komentavo Panevėžio TLK atstovas.

Patikrintos 5 įstaigos

Panašių atvejų į šį būta ne vienas.

„Panevėžio TLK, gavusi informacijos apie paslaugų prirašinėjimą, visada atlieka kontrolės procedūras ir vertina pateiktų apmokėti paslaugų teisėtumą pagal kompetenciją. Dėl panašių skundų 2019–2020 m. buvo tikrintos 5 gydymo įstaigos. Nustatyta, kad viena iš jų taip pat padarė žalą PSDF biudžetui, todėl įstaiga buvo įpareigota grąžinti žalos sumą į PSDF biudžetą.

Poliklinika
Foto: Shutterstock

Atkreipiame dėmesį į tai, kad už sveikatos priežiūrą sveikatos priežiūros įstaigoje atsakinga įstaigos administracija, o paslaugų kokybę kontroliuoja Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ligonių kasos kontroliuoja pateiktų apmokėti paslaugų teisėtumą ir kiekvienoje TLK yra Kontrolės skyrius.

Jame dirbantys specialistai konsultuoja gydymo įstaigų darbuotojus įvairiais klausimais bei atlieka gydymo įstaigų ir vaistinių, sudariusių sutartis su TLK, veiklos priežiūrą“, – aiškino E. Voras.

Kontroliuoti įstaigų specialistai vyksta planine (pagal iš anksto patvirtinus planus) ir neplanine tvarka, kai gaunama informacija, kad galėjo būti padaryta žala PSDF arba pažeisti teisės aktų reikalavimai. Taip pat patikrinimas gali būti atliekamas gavus paciento skundą.

„Ligonių kasų atstovai, gavę informacijos, kad padaryta žala PSDF, atlieka patikrinimus. Radę pažeidimų, kaip padaryta ir šiuo minimu atveju, gali išieškoti žalą“, – kalbėjo specialistas, pakvietęs ir kitus gyventojus būti pilietiškais – bendradarbiauti bei informuoti ligonių kasas, jei žinomi gydymo įstaigose konkretūs paslaugų „prirašinėjimo“ ar kiti nesąžiningi atvejai. Tuomet būtų galima operatyviai atlikti patikrinimus.