„Nuo kovo pradžios Lietuvoje registruotas 201 židinys, iš jų 26 buvo gydymo įstaigose, 11 – slaugos ir globos įstaigose. Viename židinyje būna nuo 2 iki 92 susirgusių asmenų, o daugiausia kontaktinių asmenų, kurie buvo kontakte su sergančiuoju, buvo 298“, – kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Trečiadienį vykusioje nacionalinėje visuomenės sveikatos konferencijoje „Lietuva ir COVID-19: patirtys, pamokos ir perspektyvos“ D. Razmuvienė papasakojo apie NVSC specialistų dalyvavimą COVID-19 valdyme.
Pratybos virto realybe
„Šie metai yra tikrai išskirtiniai, kuriuos galima apibūdinti dviem žodžiais „viskas nauja“: naujas virusas, nauji mokslininkų pastebėjimai ir įrodymai, naujos rekomendacijos. Mūsų darbai persiskirstė taip, kad nebuvo kada galvoti, jog tai ne mano pareigybė, ne mano funkcija: reikėjo daryti viską greitai ir, nežiūrint į tam tikrus nesklandumus, taisyti klaidas, judėti toliau. NVSC sugebėjo prisiderinti prie visos šios situacijos“, – apie koronaviruso paveiktus 2020 metus kalbėjo D. Razmuvienė.
Specialistė prisiminė, kad pernai gruodį vyko funkcinės pratybos, kurios kaip tik nukreiptos į tai, kad būtų galima pasižiūrėti, kaip įvairios įstaigos pasirengusios, jeigu kartais atsirastų ir pasklistų naujas vienos ar kitos užkrečiamosios ligos sukėlėjas.
Nepraėjus nė mėnesiui imituotas scenarijus pasikartojo tikrovėje: Lietuvą išties pasiekė naujas ligos sukėlėjas, jis pradėjo plisti ir iš esmės pakeitė NVSC specialistų kasdienybę.
D. Razmuvienė išskyrė 8 pagrindines COVID-19 valdymo sritis: atvejų ir protrūkių epidemiologinį tyrimą ir sąlytį turėjusių asmenų stebėseną; sąlytį turėjusių asmenų pirminį informavimą (įskaitant izoliavimosi vietų vertinimą, pažymų dėl nedarbingumo išrašymą, registraciją tyrimams); sustiprintą medicininę-karantininę kontrolę; fizinių ir juridinių asmenų konsultavimą; prevencinių COVID-19 priemonių laikymosi priežiūrą; leidimų palikti izoliavimosi vietą rengimą ir išdavimą, izoliacijos trukmės trumpinimą; informacijos visuomenei rengimą ir teikimą, taip pat epidemiologinės situacijos stebėseną ir vertinimą.
„Visi šie 8 barai tarpusavyje labai susiję ir labai svarbūs. Vienas be kito jie negalėtų būti, nes būtų tuščia erdvė“, – neabejojo epidemiologė.
Į NVSC skambina ir pasiguosti
Iš viso į kovą su koronavirusu įsitraukė apie 600 NVSC darbuotojų. Iš jų 59 epidemiologai, 408 kitų sričių specialistai, 104 kiti užkrečiamųjų ligų valdymo specialistai ir 24 ūkio darbuotojai.
NVSC per pandemiją buvo suformuotos naujos darbo grupės funkcijoms, kurių anksčiau nebuvo, vykdyti, pvz., leidimų išdavimui palikti izoliavimosi vietą arba ją trumpinti. Tokioje grupėje dirba 35 specialistai, kurie atlieka tik šį darbą. Per dieną jie gauna apie 800 prašymų dėl izoliacijos vietos palikimo ar laiko sutrumpinimo.
NVSC subūrė ir didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų pirminio informavimo bei jų registravimo grupę, kurioje dirba 30 specialistų ir dar tiek pat yra rezerve. Šie specialistai atlieka kiekvieno atvejo epidemiologinę diagnostiką, nustato sąlytį turėjusius asmenis, vertina riziką, dirba su įstaigomis ir įmonėmis.
Šiuo metu vienas NVSC darbuotojas gali suteikti ir suteikia per dieną vidutiniškai apie 60 konsultacijų telefonu. Tam paskirta atskira žmonių grupė. Vienu metu gyventojus konsultuoja 16 specialistų, savaitgaliais – trys. Per dieną jie vidutiniškai priima 1 500 skambučių ir atsako į 200–300 paklausimų, atsiųstų elektroniniu paštu.
„Šie paklausimai būna labai įvairūs. Kiti žmonės nori ne tik tikslinės, bet tiesiog psichologinės pagalbos, pasiguosti, pakalbėti“, – pastebėjo D. Razmuvienė.
Epidemiologė apgailestavo, kad NVSC šiuo metu trūksta specialistų, dėl to mažėja atvejų epidemiologinės diagnostikos kokybė.
„Žmonės, kurie ateina, neišlaiko bandomojo laikotarpio ir išeina, nes, ko gero, tikėjosi lengvesnio darbo. Dėl specialistų trūkumo per dieną, bent Vilniaus departamente galima kokybiškai ištirti ne daugiau kaip 50 atvejų“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
NVSC specialistams nepakanka laiko išsamioms analizėms, apsunkintas ir kitų ligų valdymas.
Mokymai labai pasiteisino
Anot specialistės, labai svarbi NVSC darbo sritis yra ir informacijos sklaida. Čia neretai tenka dirbti ir viršvalandžius.
NVSC nuolat rengia ir atnaujina informaciją apie naujausius statinius duomenis, epidemiologinius tyrimus, besikeičiančius reikalavimus. Didžioji dalis šios informacijos verčiama į anglų ir rusų kalbas.
„Labai pasiteisino konkrečių visuomenės grupių mokymai. Į juos įsitraukė įvairiausių įmonių atstovai. Nuotoliniuose mokymuose dalyvauja labai daug, bet ne visuomet užtenka laiko kiekvienai organizacijai skirti tiek, kiek nori tų mokymų išklausyti“, – sakė D. Razmuvienė.
Budi pasienyje
NVSC nuolatos atlieka ir medicininę karantino kontrolę trijuose šalies oro uostuose (Palangos, Kauno ir Vilniaus), taip pat Klaipėdos tarptautiniame jūrų uoste. Anksčiau tokią kontrolę vykdė ir sausumos pasienio punktuose.
„Dabar sausumos pasienio postuose mūsų specialistai nebebudi. Bet budėjo sausio mėnesį. Tai tikrai davė labai daug teigiamų dalykų, nes vertinta visų atvykusių asmenų sveikatos būklė termovizoriumi, temperatūra matuota ir kontaktiniais termometrais, vykdyta jų apklausa, registracija ir, aišku, jų konsultavimas. Tie žmonės turėjo daug klausimų. Jeigu prisiminsime sausio pabaigą, tai buvo tik piliečiai, grįžtantys iš Kinijos, vėliau geografija plėtėsi. Tokiu būdu reikėjo daugiau žmonių, kad būtų galima kiekvieną reisą sutikti, kiekvienam keleiviui paaiškinti, jį registruoti“, – prisiminė D. Razmuvienė.
Įtarus COVID-19 ligą oro uoste, žmogus paprastai iš karto kviečiamas izoliuotis atskiroje patalpoje ir tada vežamas į ligoninę. Tokių atvejų, kuomet dar oro uoste išsiaiškinti sergantys asmenys, buvo ne vienas.
Šiuo metu NVSC dirba ne tik etatiniai darbuotojai, bet ir 82 savanoriai. Vasarą iki liepos jų buvo 220. Savanoriai stebi saviizoliacijoje esančius žmones ir jiems teikia būtinąją informaciją.
Židinį stengiamasi ištirti per parą
Kaip minėta, nuo kovo pradžios Lietuvoje registruotas 201 židinys. Anot D. Razmuvienės, kiekvieną židinį ištirti stengiamasi kaip įmanoma greičiau, jau per pirmą parą.
Tiriant židinį visų pirma vykdoma susirgusio asmens apklausa. Toliau stengiamasi identifikuoti kontaktą su juo turėjusius asmenis.
Vėliau skambinama kiekvienam sąlytį turėjusiam asmeniui. Tam reikalinga savanorių pagalba. Savanoriai pastoviai bendrauja su kontaktą turėjusiais asmenimis, domisi, kokia sveikatos būklė.
„Kiekvieno atvejo apklausai reikia skirti po 30–40 minučių. Ne visada ta informacija surenkama per vieną kartą. Tenka ir po 3–4 kartus kalbėti telefonu“, – pastebėjo D. Razmuvienė, apgailestavusi, kad kartais trūksta žmonių geranoriškumo, teisingai atsakinėjant į jiems pateiktus klausimus.
Vykdoma tik tikslinė įstaigų kontrolė
Šiuo metu vykdoma tik tikslinė, ne planinė įstaigų kontrolė. Tai yra, tikrinamos tik su tam tikrais įvykiais ar skundais susijusios įstaigos bei teikiamos joms rekomendacijos, o vėliau tikrinama, ar rekomendacijos įgyvendinamos.
Iš viso NVSC specialistai patikrino 2 098 objektus. 137-iuose jų nustatyti pažeidimai.
Taip pat išnagrinėti 2 808 policijos ir gyventojų pranešimai dėl galimo karantino režimo nesilaikymo.
Stebima per 3 tūkst. žmonių
Antradienio duomenimis, konkretiems žmonėms patvirtintų ligos atvejų buvo 5 tūkst. 366. Taip pat buvo stebima 27 tūkst. 670 mažos rizikos atvykusių į Lietuvą asmenų ir 3 tūkst. 730 aukštos rizikos.
„Su šiais visais žmonėmis reikia turėti asmeninius kontaktus. Todėl kartais tas darbas prašosi pagalbos. Jeigu su atvejais dar galima susisiekti specialistams, tai su kontaktiniais asmenimis tikrai pritrūksta fizinių rankų“, – neslėpė epidemiologė.
D. Razmuvienė pasidžiaugė, kad dabar Lietuvoje įdiegtos naujos informacinės sistemos, kurios labai palengvina epidemiologų darbą. Šiose sistemose galima matyti visą epidemiologinę situaciją, kas įvyko. Taip pat yra COVID-19 platforma, kurioje patalpinta visa svarbi informacija apie tai, kas šiuo metu vyksta šalyje ir kokie yra pakeitimai.
