Tiesa, kol kas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai nuo komentarų susilaiko ir visą informaciją žada pateikti vėliau vyksiančioje spaudos konferencijoje.
Riba peržengta
Sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga yra nurodęs, kad planinių paslaugų tiekimą reikėtų riboti, jeigu dviejų savaičių sergamumo rodiklis Lietuvoje būtų 50 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, o konkrečioje savivaldybėje – 100. Tai patvirtino sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė.
Tokią ribą Lietuva jau peržengė. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) pirmadienį popiet paskelbtais duomenimis, Lietuvoje dviejų savaičių sergamumo rodiklis jau pasiekė 51,6 atvejo 100 tūkstančių gyventojų, o, pvz., Raseiniuose jis jau yra netgi 998 atvejai 100 tūkstančių gyventojų.
Dar pirmadienį spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministras A. Veryga sakė: „Tokios aplinkybės gali susiklostyti, kad tektų riboti planinių paslaugų teikimą. Jų visiškai atsisakyti niekas neplanuoja, nes yra tokių, kurios tikrai reikalingos. Bet gali taip susiklostyti, nes protrūkiai labai dideli, gali tekti kuriam laikui dalį paslaugų pristabdyti.“
Pacientų ligoninėse daugėja
Penktadienį ministras įvardijo ir dar vieną kriterijų, kuris reikštų, kad planinės paslaugos bus ribojamos. Tai – koronavirusui gydyti skirtų lovų užimtumo skaičius.
Kaip rodo naujausi SAM pateikti spalio 5 dienos duomenys, ligoninėse gulinčių koronavirusu užsikrėtusių pacientų šiuo metu yra 156. Praėjusį penktadienį tokių pacientų buvo mažiau – 139. Jie užėmė 35 proc. koronavirusui gydyti numatytų lovų.
Kaip penktadienį teigė A. Veryga, Lietuva yra numačiusi, kad daugiausia užimtų lovų, paskirtų koronavirusui gydyti, ligoninėse gali būti užimta 70 proc.
„Esame lygiai per vidurį. Turime 139 atvejus stacionare. Didžioji dalis, tiksliau, pusė jų, yra iš Šiaulių regiono. Galime pastebėti, kad daugėja pacientų, kuriems reikalinga deguonies terapija. Bet reanimacijoje esančių ir ypač tų, kuriems reikalinga plaučių ventiliacija, skaičius nėra drastiškai augantis. Deguonies terapijos procedūrų skaičių galime paaiškinti tuo, kad patys medikai jas aktyviau taiko, kartais – kaip tam tikrą prevencinę priemonę, siekdami išvengti didesnių pasekmių“, – penktadienį kalbėjo SAM vadovas.
Iš viso šiuo metu užimtų lovų skaičius stacionare yra 10 tūkst. 955 iš 16 tūkst. 797.
Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose iš viso guli 354 pacientai. Tai reiškia, kad užimta daugiau kaip pusė iš 621 lovos. Tų, kuriems patvirtintas koronavirusas, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose guli 11.
Dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 172 pacientams, iš jų – 5, sergantys COVID-19 liga. Iš viso tokių lovų yra 553.
Lovų su deguonimi Lietuvoje yra 5292. Užimta – 2071, iš jų – 58, sergantys COVID-19 liga.
Perspektyva nedžiugina
Pirmadienį portalo Delfi kalbinti poliklinikų atstovai teigė, kad yra pasiruošę vėl grįžti į darbą karantininiu režimu, kai būtų ribojamas planinių paslaugų teikimas, bet ši perspektyva nedžiugina, nes liktų daug nepatenkintų pacientų, o paslaugų atidėjimas trukdytų pasiekti gerus gydymo rezultatus.
Šiuo metu poliklinikose dar nėra ypač didelių eilių. Daugiau nei įprasta tik norinčiųjų pasiskiepyti nuo gripo.
Ar būtų tikslinga vėl riboti planines gydymo paslaugas, specialistai neturi vienos nuomonės. Koronaviruso paplitimą su kitais mokslininkais nagrinėjanti Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja profesorė Aurelija Žvirblienė nesiryžo komentuoti, ar tikslinga dabar būtų vėl riboti gydymo paslaugas.
„Tik kaip pilietė galiu pasakyti, kad tas paslaugų ribojimas yra lazda su dviem galais. Žinome, kaip blogai, kai žmonės negauna būtinosios pagalbos, ligos būna užleistos. Tai, žinoma, negerai.
Bet galima suprasti ir gydytojus, kuriems gresia didesnė rizika užsikrėsti, ir turbūt pirmiausia reikėtų galvoti apie tų gydytojų apsaugą, kad jiems netrūktų apsaugos priemonių ir srautai būtų sureguliuoti“, – svarstė A. Žvirblienė.
Vis dėlto mokslininkė pastebėjo: bet koks kontaktų ribojimas sustabdyti virusą padeda. Tik abejojo, ar ribojimus reikėtų pradėti vykdyti nuo gydymo įstaigų.
„Turėtų būti apskaičiuota, kas yra didžiausi rizikos veiksniai, dėl kurių virusas plinta. Bet koks ribojimas tikrai padeda – tą mes matėme pavasarį. Tik klausimas, ar kas nors tų ribojimų dabar norėtų. Turėtų būti labai gerai apgalvota, nustatyti rizikos veiksniai, kurie labiausiai padeda virusui plisti“, – pastebėjo A. Žvirblienė.
Virusas mutavęs
„SARS-CoV-2“ virusas mokslininkams jau nebėra toks paslaptingas, koks buvo metų pradžioje, kai tik pradėjo plisti. Žinių apie jį yra kur kas daugiau.
Profesorė A. Žvirblienė yra viena iš mokslininkų, tyrinėjančių šį virusą. Praeitą savaitę ji su kitais mokslininkais baigė koronaviruso genomo tyrimus ir nustatė, koks virusas šiuo metu cirkuliuoja Lietuvoje.
„Matome, kad dabar, kaip ir visur Europoje, plinta šiek tiek pakitęs viruso variantas, palyginti su tuo, koks buvo Kinijoje. Yra prielaida, kad jis labiau užkrečiamas, nes pakitusi viena aminorūgštis tame baltyme, kuris sąveikauja su ląstelės receptoriumi, tai yra viruso paviršiaus S baltymo struktūroje yra mutacija, kuri pagerina jo sąveiką su tuo ląstelės receptoriumi. Todėl manoma, kad šis variantas yra labiau užkrečiamas ir lengviau plintantis. Tą ir matome visame pasaulyje“, – kalbėjo profesorė.
Anot profesorės, daug reikšmės virusui labiau plisti turi ir tai, kad yra šaltasis sezonas, baigėsi vasaros atostogos ir suaugusieji grįžo į darbus, o vaikai – į mokymo ir ugdymo įstaigas.
Tiesa, nėra aiškių įrodymų, kad mutavęs virusas būtų mažiau virulentiškas, o pagrindinė priežastis, kodėl mažiau juo užsikrėtusių žmonių suserga sunkesnėmis formomis ir patenka į gydymo įstaigas, turbūt yra ta, kad labai pasikeitė sergančiųjų kontingentas.
„Dabar žymiai daugiau serga jaunų žmonių, jiems tas virusas mažiau pavojingas, sunkių komplikacijų ir ligos rizika mažesnė. Vyresniame amžiuje ta rizika padidėja ir keliasdešimt kartų“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Kodėl Baltijos šalyse sergama mažiau?
Paklausta, kodėl Baltijos šalyse sergamumas koronavirusu, nors ir smarkiai išaugęs, palyginti su pavasariu, vis dėlto mažesnis negu kai kuriose Vakarų ir Pietų Europos šalyse, profesorė sakė: „Manau, kad mažos šalys, kur tankumas nėra didelis, turi privalumų.
Mūsų epidemiologai tikrai dirba ir stengiasi susekti tuos atvejus. Lokalizuojami židiniai. Tose šalyse, kur virusas plinta nekontroliuojamai, jis plinta visoje populiacijoje. Ten niekas židinių per daug jau net nebesistengia susekti, nes to padaryti tiesiog neįmanoma.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys nedidelės, čia nedidelis gyventojų tankumas, įmanoma lokalizuoti židinius. Tai mums padeda išvengti masinio plitimo populiacijoje. Ir testuojama pas mus tikslingai, daug, tad lengviau susekti tuos atvejus.“
A. Žvirblienė patikino: kaukės tikrai nuo viruso apsaugo, jeigu kiti žmonės kosti, čiaudi ir daug lašelių patenka į aplinką. O svarbiausia – laikytis saugaus atstumo.
