Tuo metu Italijoje šis skaičius siekia 38,8, Lenkijoje – 41,6, Latvijoje – 17,6. Tiesa, Estija irgi negali pasigirti gera situacija – kaimynės rodiklis šiuo metu siekia 46,4.
Visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, blogėjant koronaviruso pandemijos situacijai, rugsėjo 14 dieną buvo padidintas rodiklis, pagal kurį sudaromas šalių, laikomų paveiktomis, sąrašas. Prieš tai izoliuotis buvo privaloma atvykus iš šalių, peržengusių 16 sergančiųjų 100 tūkstančių gyventojų. Po rodiklio padidinimo, izoliuotis reikėjo atvykus tik už tų šalių, kurios peržengė 25 atvejų slenkstį.
Po šios naujovės nemažai Europos šalių „iškrito“ iš paveiktų sąrašo, tad ir keliauti buvo galima laisviau. Vis dėlto tuo lietuviai ilgai pasidžiaugti negalėjo. Neilgai trukus, dauguma Europos šalių perkopė 25 atvejų 100 tūkstančių gyventojų rodiklį.
Ne tik Europos šalys, bet ir pati Lietuva peržengė raudoną slenkstį labai greitai. Šiuo metu 25 atvejų 100 tūkstančių gyventojų rodiklį viršijame jau beveik dvigubai, bet atvykus iš taip vadinamųjų paveiktų šalių (kuriose atvejų daugiau nei 25/100 tūkstančių gyventojų) izoliuotis vis dar būtina.
Profesorius: rodiklis netenka prasmės
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus, gydytojo infektologo Alvydo Laiškonio paklausėme, ar šis rodiklis vis dar yra prasmingas, jei Lietuvoje riba jau peržengta.
„Izoliuotis atvykus iš šalių, kuriose sergamumas yra mažesnis, logiškai nebeturi prasmės. Kai nuo 16 pakėlėme iki 25, tai stengėmės save apsaugoti nuo tų šalių, kuriose didelis sergamumas. Dabartiniu metu sergamumas didelis, todėl turėtume ieškoti kito rodiklio, nes šis nebetenka prasmės“, – sakė profesorius.
Vis dėlto tokiu atveju išlieka rizika, kad be privalomos izoliacijos priėmę iš užsienio grįžtančius tautiečius susidurtume su dar labiau išaugusiu židinių skaičiumi.
„Labai sunku atsakyti, ar taip nekiltų dar daugiau židinių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje kai kuriose vietose sergamumas pasiekė 130 asmenų 100 tūkstančių gyventojų. Tai labai didelis sergamumas. Galbūt reikėtų savaitės vidurkį paimti. Europoje sergamumas dar labai svyruoja. Manau, kad Europos sąjunga turėtų bendrai priimti vieną rodiklį“, – svarstė infektologas.
Prof. A. Laiškonis priminė ir tai, kad dėl didžiulio sergamumo Prancūzijos regionuose Marselyje ir Gvadelupoje buvo priimtas karantinas.
„Buvo didžiulis žmonių pasipriešinimas su didžiausiomis demonstracijomis prieš karantiną ir visas priemones, nes prancūzai niekaip negali susitaikyti, kad jų laisvė apribojama. Visoje Europoje yra koronaviruso pakilimas. Tikriausiai galima sakyti, kad prasideda antroji banga, kuri kils toliau, – perspėjo pašnekovas.
– Be to, jau prasideda gripo sezonas. Sergamumas augs ir dabar bus sunkiausias periodas, kai teks atskirti, kada sergama gripu, kada koronavirusu. Ligoninėms iškyla labai didelis uždavinys, kaip atskirti srautus, nes reikės 3 srautų – gripas, koronavirusas ir sveiki žmonės. Ne kiekviena ligoninė turi tiek pajėgumų, pritrūks personalo. Jau dabar infektologų stinga.“
Beje, profesorius pastebi, kad Lietuvoje stebime tik vieną rodiklį – sergamumą. Tuo metu prancūzai skaičiuoja 3 pagrindinius rodiklius: bendrą sergamumą, sergamumą virš 65 metų amžiaus ir žmonių, gulinčių reanimacijoje.
„Jie nustatė, kad, nors sergamumas didelis, bet kol kas dar nėra labai daug sunkių formų ir ligoninės nėra perpildytos. Turbūt reikėtų ir tai skaičiuoti. Stebima, kad dabar didžiausias sergamumas yra tarp 20-50 metų asmenų, daug besimptomių formų. Kai buvo tikėtasi, kad užsikimš ligoninės dėl labai sunkių formų, tai taip neįvyko“, – kalbėjo prof. A. Laiškonis.
Tad tyrėjų dėmesys nukrypo į šį faktą – kodėl dabar serga jauni žmonės? Yra kelios hipotezės.
„Į pirmąją bangą pateko vyresnio amžiaus žmonės, dabar dalis jų yra mirę, todėl vyresnio amžiaus žmonių sumažėjo. Kitas dalykas, 20-50 metų asmenys yra patys judriausi, kurie daug dirba, važinėja. Vyresnio amžiaus žmonės dabar labai save saugo ir vengia kelionių, renginių. Galbūt tai irgi viena iš priežasčių“, – sakė infektologas.
Įdomus faktas yra tai, jog šiuo metu kalbama, kad sergamumo skirtumus šalyse gali lemti genetika. Galbūt tai iš dalies paaiškintų ir mažesnį sergamumą Latvijoje.
„Kiek teko bendrauti su Latvijos kolegomis, jų testavimo apimtys mažesnės. Iškilo genetiniai dalykai. Pavyzdžiui, keista, kad difterija yra tik Latvijoje, o Lietuvoje jos išvis nėra. Galbūt jie turi ir mažesnį imlumą koronavirusui. Tačiau jie patys negali pasakyti, kodėl pas juos sergamumas mažesnis“, – kalbėjo pašnekovas.
Itin prasta situacija šiuo metu Prancūzijoje, kurioje sergamumo rodiklis siekia 236,7, o kai kuriose regionuose – dar daugiau.
„Jie išvis nesugebėjo laikytis reikalavimų, nebuvo didelių ribojimų. Šiuo metu ten vyksta didelės „kautynės“ tarp valdžios ir žmonių, nes valdžia stengiasi ribojimus griežtinti. Prancūzijoje net buvo demonstracijos prieš kaukių nešiojimą. Barų darbo laiką riboja iki 22 valandos, o prancūzai įpratę visą naktį baruose praleisti, dėl to kilo pasipiktinimas. Jų priemonių laikymasis buvo labai prastas. Kaip sakoma, kad tikras prancūzo džiaugsmas yra turėti daug rūšių vyno, sūrio ir streikuoti“, – trumpai situaciją Prancūzijoje apžvelgė profesorius.
Kol kas didinti rodiklio nežada
Ketvirtadienį laidoje „Delfi diena“ telefonu kalbintas Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad yra kelios priežastys, dėl ko rodiklis vis dar paliekamas toks pat.
„Nėra labai paprasta atsakyti, kodėl taip yra, bet pabandysiu paaiškinti logiką, ji ne kiekvienos šalies atveju bus teisinga, bet kartais gali tikrai veikti, ypač, kai neturime kažkokio vieningo kriterijaus, kuris leistų detaliau šalis palyginti. Logika izoliuotis atvykus iš šalies, kurioje rodikliai gali būti dar mažesni, yra tokia, kad galbūt toje šalyje mažai testuojama arba mes nepasitikime tos šalies tyrimais, nes galbūt joje nežinoma tikra situacija. Kitas variantas, kai šalyje plitimas ne židininis, bet plintantis visuomenėje ar bendruomenėje. Tada reiškia, kad net ir tam rodikliui esant santykinai žemam, rizika, kad žmogus bus užsikrėtęs ir dar parveš mums viruso, yra didelė“, – aiškino A. Veryga.
Ministras taip pat išsakė mintį, kad reikėtų bendro sutarimo Europos mastu.
„Tikrai būtų idealu, jei Europa susitartų dėl kažkokio vieningo rodiklių sąrašo, pagal kurį šalis vertintų ir turėtume vieningą metodiką. Bet, kol jos nėra, išlieka tokie tikrai dideli skirtumai“, – kalbėjo SAM vadovas.
Ministro teigimu, klausimai dėl saviizoliacijos ir kam turėtų būti apmokami tyrimai atvykus iš Latvijos bus aptarti bendrame pasitarime pirmadienį.
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 91 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis. Iš jų 46 registruoti Kauno, 19 Šiaulių, 16 Vilniaus, 8 Panevėžio ir po 1 Telšių ir Tauragės apskrityse.
