Pagal Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Mykolo Majausko parengtą Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) ir Triukšmo valdymo įstatymo pataisų projektą siūloma dvigubinti baudas už triukšmo taršos pažeidimus. Kartu parlamentaras siūlo nustatyti, kad savivaldybių tarybos turėtų privalomai viešai svarstyti pakartotinių triukšmo viešose vietose taisyklių pažeidėjų ūkinės veiklos ribojimą.
Primename, kad šiuo metu triukšmavimas vertinamas kaip administracinis nusižengimas.
Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų. Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų, administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje pataisų projektą pristatęs M. Majauskas sakė: „Atsižvelgiant į augantį pažeidimų skaičių ir piktybinį, ypatingai juridinių asmenų elgesį, galima daryti išvadą, kad laužyti triukšmo tvarkos taisykles dabar tiesiog apsimoka. Mes labai paprastai matome, kad pagal galiojančius teisės aktus užtenka pirmą kartą susimokėti nuo 25 iki 40 eurų. Galime įsivaizduoti, kad maždaug tiek naktiniame klube kainuoja vienas kokteilis“.
Anot M. Majausko, dėl tokių menkų baudų žmonės ir toliau gali laisvai triukšmauti, o triukšmo tvarkos taisykles pažeidinėjantys juridiniai asmenys toliau vykdyti savo veiklą.
„Pasidomėjau, kokia yra situacija kitose šalyse. Pavyzdžiui, Prancūzijoje baudos yra iki 1 tūkst. 500 eurų su įrangos konfiskavimu. Didžioje Britanijoje nuo 5000 eurų, o už pakartotinius pažeidimus juridiniams asmenims – 20 tūkst. svarų (21 tūkst. 858, 41 euro, – aut. past.).
Iš tiesų eilė valstybių žiūri į tuos pažeidimus pakankamai rimtai ir dėl to, kad jie turi reikšmingą įtaką žmogaus sveikatai, ir dėl to, kad juos išaiškinti ir nustatyti taip pat užtrunka laiko ir kainuoja. Todėl skiriamos atgrasančios baudos“, – pasakojo M. Majauskas.
Iniciatyvą didinti baudas triukšmadariams palaiko ir Vyriausybė, sakydama, kad už panašiais veikas reikėtų suvienodytų atsakomybes, kurios šiuo metu numatytos ANK 45 straipsnyje „Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas“.
M. Majauskas sakė, kad rengdamas įstatymo projektą konsultavosi su teisingumo ministru Elgvinu Jankevičiumi ir kitais parlamentarais, kurie esą pritarė, kad klausimą reikėtų svarstyti iš esmės.
Kaip yra anksčiau minėjęs M. Majauskas, nuo 2017 m. atvejų, susijusių su Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymu ar pažeidimu skaičius Lietuvoje nuosekliai auga: per visus 2017 m. užfiksuota 131 pažeidimai, 2018 m. – 149, per pirmus devynis 2019 m. mėnesius - 171 atvejai. Tuo tarpu savivaldybių patvirtintų triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių pažeidimu susijusių atvejų skaičius išaugo beveik dvigubai (nuo 28 atvejų per 2017 m. iki 55 atvejų per pirmus devynis 2019 m. mėnesius). Tačiau panašu, jog piniginės baudos piktybinių triukšmautojų nuo tolimesnių pažeidimų neatbaido. Dar daugiau, dėl teisinio reglamentavimo trūkumų savivaldybių institucijos yra neįgalios imtis griežtesnių sankcijų, todėl baudžiamiems asmenims paliekama galimybė toliau tęsti gyventojų rimtį trikdančią veiklą.