Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį parašė, kad rinkimai yra labai nepalankus laikas sprendimams dėl COVID-19 vakcinos pirkimo priimti. Esą tokie sprendimai meta šešėlį visiems juos priimantiems, bet surasti sutarimą ir patį skaidriausią sprendimo būdą yra būtina.

Sudaryti sąlygas pasiskiepyti yra būtina

V. Kasiulevičius savo „Facebook“ paskyroje rašė: „Nors jau daug kartų sau prisiekiau neberašyti COVID-19 tema, bet šiomis dienomis mūsų valstybės pareigūnams nepavyksta priimti sprendimo dėl COVID-19 vakcinos pirkimo.

Rinkimai yra labai nepalankus laikas tokiems sprendimams, tokie sprendimai meta šešėlį visiems juos priimantiems, bet surasti sutarimą ir tegu patį skaidriausią sprendimo būdą yra būtina.

Jeigu to nepadarysime visos mūsų taikytos priemonės praras prasmę, nes visų mūsų pastangų, nukreiptų į viruso sulaikymą, tikslas buvo sulaukti vakcinos.

Astra Zeneca, Moderna, Pfizer ar netgi kiniška vakcina. Tai nėra esmė. Idealu rasti saugiausią. Sudaryti sąlygas pasiskiepyti mūsų piliečiams yra būtina. Rugpjūčio 27 dieną paskelbta puiki apžvalga, kuri analizuoja infekcijos sąlygotą mirštamumą ir apibendrina daug duomenų. Išvados jos labai paprastos ir aiškios.

Jeigu jūs esate jaunesni kaip 45 metų amžiaus, tai susirgus COVID-19 rizika numirti nedaug skirsis kaip ir sergant sezoniniu gripu (gripui infekcijos sąlygotas mirštamumas svyruoja nuo 0.025 iki 0.04 procento.

Tačiau mes kalbame apie žmones, kurie yra virš 45 amžiaus. Šių žmonių rizika mirti susirgus Covid-19 išauga gana sparčiai. Tai daugelio tėvai ir seneliai. Daug kas socialiniuose tinkluose ir komentaruose sako, kad šie žmonės serga lėtinėmis ligomis ir vieną dieną vis tiek mirs. Toks požiūris vis labiau įsitvirtina mūsų visuomenėje. Tarsi susirgus vėžiu jo nebereikėtų gydyti operaciniu būdu, taikant spindulinį gydymą, skiriant chemoterapiją. O susirgus inkstų nepakankamumu nutraukti dializę ar net neplanuoti persodinti inkstą. Nustačius koronarinę širdies ligą ne stentuoti ar ne šuntuoti, nes tai yra brangu. Ir galop sugrįžti į XIX amžių, kai medicina turėjo aspiriną ir nitrogliceriną. Man, kaip gydytojui, nėra priimtinas toks požiūris, kiek purvo ir grąsinimų susilaukčiau. Nes toks požiūris atmeta pažangą, nurašo visus žmonijos pasiekimus į savartyną ir užleidžią vietą abejotinos vertės populizmui.

Noriu, kad prisimintumėte kovo mėnesio Italiją, į kurią aš nuo vasario visų prašiau nebeskristi, ir pažvelgtumėte į antrąjį paveikslėlį. Jame pateiktas prognozuotas ir realus infekcijos sąlygotas mirštamumas šalyse. Kurioje lentelės dalyje yra Lietuva ir kodėl? Todėl, kad seniausių gyventojų populiacijos susitelkia šalia. Kovo mėnesį, nors ir sunkiai įtikinus valdžią, mums visgi pasisekė stabdyti Lietuvos virtimą Italija. Kodėl dabar neturime jėgų ir valios užbaigti pradėtą darbą įsigyjant reikalingą apsaugos instrumentą mūsų piliečiams?

Raginu Prezidentą, Premjerą ir ministrą išsiaiškinti, kieno tai atsakomybė ir galop priimti visus reikalingus sprendimus dėl mūsų piliečių rizikos grupių saugumo“.

Sukėlė abejonių vakcinos kūrėjų reputacija

Vyriausybė nutarė kreiptis į VGT, kad ši priimtų sprendimus, susijusius su bendru Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos vakcinų nuo koronaviruso infekcijos įsigijimu, kai kilo abejonių dėl prisiimamų rizikų, taip pat dėl vakcinos kūrėjų reputacijos.

Vakcina nuo COVID-19
Foto: Shutterstock

Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad specialiųjų tarnybų pateikta informacija apie vakcinos gamintoją – bendrovę „AstraZeneca“, iš kurios ketinama pirkti produktą, yra prieštaringa: informuojama apie įtarimus bendrovei už galimą kyšininkavimą, taip pat apie platintus vaistus, kurie nebuvo veiksmingi, melagingą kainodarą ir rinkai teiktą klaidingą informaciją.

Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio Saulius Skvernelis pasakė, kad klausimas dėl vakcinų pirkimo yra strateginis.

„Esu vienas iš Valstybės gynimo tarybos (VGT) narių, turiu teisę sušaukti (posėdį, – aut. past.), bet atsakymo negavau. Nenorėčiau, kad būtų paliktas klausimas be atsakymo, buvo formalus kreipimasis, turi būti ir formalus atsakymas. Gaila, kad taip pasielgta, prezidento patarėjas nesugebėjo net pateiktos medžiagos perskaityti. Tai reiškia, kad informacijos negavo ir šalies prezidentas. O klausimas yra strateginis“, – trečiadienį kalbėjo premjeras.

Vyriausybės vadovas teigė, kad VGT svarsto ir kitus klausimus, kurie nebūtinai yra susiję su valstybės gynyba.

„Tikiuosi, kad šis klausimas bus pateiktas VGT. Nes tai yra Vyriausybė, Prezidentūra ir Seimas. Ir tas strateginis sprendimas, kad ir rekomendacinio pobūdžio. Vis tiek atsakingos institucijos tuos sprendimus turės įgyvendinti. Bet tai yra svarbus klausimas visai mūsų valstybei, tai nėra tik sveikatos krizė, nesinorėtų, kad liktume be vakcinos“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

„Jei to klausimo nesiims svarstyti, tai tą padarysime kitame lygmenyje, tačiau teks tik apgailestauti, kad nuo tokių strateginių sprendimų bandoma nušalinti VGT“, – savo poziciją dėstė S. Skvernelis.