Paslaptingasis projektas sukėlė nerimą parlamentarams, kurie trečiadienį jį aptarė neeiliniame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
Kaip sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) frakcijos narys Raimundas Martinėlis, šis ministerijos vykdomas projektas buvo įvardintas kaip ligoninių tinklo pertvarka. Tai sukėlė daug abejonių, kas dėl to toliau vyks su nacionaline sveikatos sistema, kokia bus ligoninių tinklo struktūra, koks bus juridinis įstaigų statusas ir, ar ateityje dėl to reikėtų keisti daug teisės aktų.
„Tai sukėlė daug nežinomybės pačiose įstaigose ir savivaldybėse, kaip steigėjose. Taigi norisi daugiau sužinoti ir ateityje ministerijai turbūt reikėtų daugiau komunikuoti šia linkme, nes gydymo įstaigų tinklo pertvarka yra strateginis, jautrus klausimas ir taip vykdyti tą pertvarką nėra priimtina ir gal net ne visai padoru“, – kalbėjo R. Martinėlis.
Veryga: sąmokslo teorijų čia nėra
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Sveikatos reikalų komiteto narius ragino neieškoti jokių sąmokslo teorijų ir nedaryti baubo, nes tai nesanti jokia ligoninių tinklo pertvarka, o tik jai pamatus galintis padėti pilotinis projektas.
„Visa ši istorija prasidėjo tikrai ne dabar, o prieš kelis metus, kada Seimas buvo apsisprendęs ir priėmęs visą įstatymų paketą, susijusį su įstaigų pertvarka. Tuo metu kaip tik vyko ir stojimas į Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizaciją. Man teko važiuoti į posėdžius pristatinėti Vyriausybės planus, tuos tikslus, kurie buvo numatyti Vyriausybės programoje. Kaip tik tuo metu buvo susitikta su Europos Komisijos (EK) Reformų biuro atstovais ir paprašyta jų techninės, ekspertinės pagalbos, tam tikro moderavimo, įgyvendinant tikslus, kuriuos Vyriausybė buvo nusimačiusi, kuriems iš pradžių buvo ir Seimas pritaręs. Deja, jie buvo vetuoti ir jau po veto, paskleidus šaršalą ne mums, o žmonėms, kuriems, matyt, apskritai nepatinka joks žodis, susijęs su pertvarkomis.
Paskleidus paniką, Seimas apsisprendė jokių sisteminių pokyčių nebesiimti, bet mes nusprendėme apskritai EK pagalbos neatsisakyti ir tą projektą transformuoti į labiau mentorystės programą, bendradarbiaujant su didelėmis gydymo įstaigomis, savivaldybėmis ir ieškant galimybių ten, kur yra savanoriškų iniciatyvų, ieškoti sprendimų.
Spekuliuoti, kad kažkas nežinant, nematant gali kokią reformą įvykdyti, yra tiesiog nesąžininga. Jūs puikiai žinote, kad įstaigų statusus, steigėjus ir kitus dalykus reglamentuoja įstatymai ir joks projektas negali ligoninių sujungti arba pakeisti jų teisinių statusų. Tai yra mentorystės projektas, norint susodinti prie bendro stalo tuos, kurie turi tokių iniciatyvų, tarpininkauti, padėti, sudėlioti. Nėra jokių paslėptų ketinimų“, – patikino A. Veryga.
Ministras ažiotažą dėl minėtojo pilotinio projekto, pavadino „bandymu prieš rinkimus iš to išpūsti kažkokį burbulą, kuriam jau ir oro labai trūksta“.
„Įstaigų atsiliepimai ir apie „covido“ kontekste vykusį bendradarbiavimą su organizuojančiomis institucijomis yra geri. Didžioji jų dalis ir toliau bendradarbiauja. Šitą modelį galima ir toliau pritaikyti, ieškant bendrų sprendimų“, – kalbėjo ministras.
Dalyvauja savanoriškai
Pilotinį projektą, prasidėjusį pernai gruodį, kurio pabaiga numatyta 2021 metų kovą, patikėta vykdyti verslo konsultacijų įmonei EY. Projektas vykdomas 5 didžiuosiuose regionuose – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Visos gydymo įstaigos į projektą įsitraukė savanoriškai, nieko neverčiamos – tai Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pabrėžta ne kartą. Tiesa, dėl koronaviruso apie 4 mėnesius projekto įgyvendinimas buvo sustabdytas.
Kaip sakė bendrovės EY Centrinės, Rytų ir Pietryčių Europos bei Centrinės Azijos regiono viešojo administravimo sektoriaus vadovas Linas Dičpetris, pagrindinis minėtojo projekto tikslas yra praktiškai išbandyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) bendradarbiavimo modelius, kurie dėl COVID-19 netgi buvo paspartintai diegiami.
Anot L. Dičpetrio, pandemija projektui labai pasitarnavo, nes dėl koronaviruso gydymo įstaigose pilotiniai modeliai realizuoti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Dabar norima juos pritaikyti plačiau.
Kalbėdamas apie savo atstovaujamos įmonės vaidmenį minėtame projekte, L. Dičpetris aiškino: „Mes teikiame techninę pagalbą, o bendradarbiauja pačios įstaigos. Mes pateikiame geriausias užsienio ir vietines praktikas, įstaigoms bendradarbiaujant suteikiame techninę pagalbą. Tai yra, iš principo turime pagelbėti joms, pasiruošiant bendriems posėdžiams, sudėlioti tinkamas darbotvarkes, padėti su mechaniniu darbu, bendradarbiavimo modeliu: tiek jo parengimu, tiek įgyvendinimu“.
Į pilotinį projektą įsitraukusios įstaigos turės išbandyti po du bendradarbiavimo modelius, pvz., pažiūrėti, kaip galėtų vykti apsikeitimas specialistais arba kaip būtų galima bendradarbiauti, drauge diegiant ir naudojant informacines sistemas. Modeliai gali apimti ir kitas sritis, kuriose įstaigoms naudinga bendradarbiauti, o ne dirbti atskirai.
Pasirems praktika, įgyta per pandemiją
Projektas, pasak L. Dičpetrio, bus vykdomas keliais etapais: po pasirengimo ir pilotavimo veiksmų nustatymo rugsėjo 23 dieną planuojama surengti virtualią konferenciją, kurioje, dalyvaujant ekspertams, bus pristatytos sėkmingos užsienio šalių, tokių kaip Švedija, Prancūzija, Danija ir pan., ASPĮ bendradarbiavimo praktikos su pavyzdžiais, o nuo spalio iki kovo bus žiūrima, kaip bendradarbiavimas veikia praktiškai. Projekto pabaigoje žadama pateikti apibendrinimus ir rekomendacijas, kaip būtų galima toliau tobulinti ASPĮ tinklą.
Anot L. Dičpetrio, šiuo metu tebevyksta pirmasis projekto etapas – planavimas, kurio metu planuojama suburti bendradarbiavimo įrankį – koordinacinę tarybą.
„Diskutuojame su SAM, kad tai būtų penkių vadovaujančių regionų ligoninių atstovų koordinacinė taryba. Iki mėnesio galo po penkiomis vedančiomis vadovaujančiomis įstaigomis turėtų susikurti regionų pilotinės tarybos. Tada turime išgryninti po du bendradarbiavimo atvejus kiekviename regione“, – kalbėjo EY atstovas.
L. Dičpetris žadėjo, kad bus atsižvelgta ir į COVID-19 infekcijos metu natūraliai susiformavusius regionų bendradarbiavimo modelius.
„Mums buvo aiškiai pasakyta, kad turime būtinai pasinaudoti „covido“ patirtimis ir gerąja praktika, neignoruoti jau esamų, sėkmingai veikiančių bendradarbiavimo pavyzdžių – tokių tikrai yra. Mes su tomis įstaigomis kalbamės, darbuojamės, bandome suprasti, kaip tai veikia ir kokie geriausi modeliai jau šiuo metu egzistuoja“, – aiškino specialistas.
Kaip bendradarbiautų, dar nežino
A. Veryga posėdyje negalėjo atsakyti į Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos Seime nario Antano Vinkaus klausimus, kaip praktiškai galėtų būti vykdomi gydymo įstaigų personalo mainai – pačių darbuotojų iniciatyva, specialistų rotacija ar bendradarbiavimu. Taip pat negalėjo patikslinti, kaip bendradarbiausiančios gydymo įstaigos dalintųsi medicinine įranga ir priemonėmis. Esą tam ir reikalingas toks projektas, kad būtų rasti atsakymai į minėtuosius klausimus.
„Ne atsitiktinai analizuojama ir užsienio šalių praktika, pateikiami lietuviški pavyzdžiai. Nėra prievartos dalyvauti projekte. Jeigu steigėjas ar įstaiga nenori, gali ir nedalyvauti. O jeigu nori gauti atsakymus į šiuos klausimus, tai projektas tam ir skirtas, kad susėdę galėtų tokius modelius atidirbti arba pasižiūrėti, kaip jie kitur veikia, ar reikia ką nors keisti teisinėje bazėje, kokius modulius naudoti“, – aiškino ministras.
Parlamentarui, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariui Jonui Liesiui pasiteiravus, kodėl projektas orientuotas į 5 regionus, o ne smulkesnius teritorinius vienetus, tokius, kaip apskritys, A. Veryga nematė reikalo, kodėl reikėtų smulkintis.
Esą apskritys šiam tikslui įgyvendinti būtų per mažas teritorinis vienetas, nes bendradarbiauti tikslinga su didele, stipria įstaiga, kurių, išskaidžius Lietuvą į smulkesnius regionus, būtų sudėtinga rasti. Juo labiau, kad pasirinkti tie patys penki regionai, kuriose COVID-19 pandemijos metu buvo organizuojančios gydymo įstaigos, koordinavusios veiklas ir tai , anot ministro, pasiteisino.
Už moderavimą – apie 250 tūkst. eurų
Ministras pabrėžė, visos įstaigos į pilotinį projektą įsitraukė savanoriškai – jokių įpareigojimų jame dalyvauti nėra. Už dalyvavimą jokia įstaiga tiesioginių išmokų negaus. Pinigai skirti tik projekto vykdytojui, šiuo atveju – EY, už moderavimą.
Seimo TSLKD frakcijos nariui Antanui Matului pasidomėjus, kaip EY laimėjo konkursą pilotiniam projektui koordinuoti, kiek už tai gavo išmokų ir ar kompanija neturi sudariusi jokių sutarčių su ministerija dėl testų, vakcinų ar kokios nors įrangos pirkimo, L. Dičpetris atsakė, kad sutarčių tikrai nėra, nes kompanija tokios veiklos nevykdo.
„Mes esame verslo veiklos konsultantai. Sutarties vertė yra apie 250 tūkst. eurų. Sutartis sudaryta su EK, kuri vykdė visą šitą procedūrą ir projektą. Buvome EK atrinkti tarp septynių konsorciumų, tarp kurių vyko konkursas. Mes jį laimėjome, nes pateikėme geriausią techninį ir finansinį pasiūlymą“, – paaiškino EY atstovas.
L. Dičpetris prisiminė, kad tuo metu, kai vyko konkursas projekto vykdytojui parinkti, į jo sąlygas įtrauktas pasiūlymas suteikti pagalbą 2–3 regionams šalyje. Dar buvo numatyta, kad šis projektas turėtų apimti vizitą į geros bendradarbiavimo praktikos šalis, kur su patirtimi supažindintų gydymo įstaigų atstovai.
„Kadangi dėl „covido“ surengti vizitus artimiausiu metu yra nelabai realu, diskutavome su ministerija ir EK, kad vietoje 2–3 regionų mes išplečiame pagalbą į 5 „covido“ regionus ir patį vizitą pakeičiame virtualiu renginiu“, – prisiminė L. Dičpetris, pasidžiaugęs, kad norą dalyvauti projekte pareiškė gana nemažai įstaigų.
Veryga: tai nėra reforma
A. Veryga suskubo numaldyti Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus nuogąstavimus, kad gali tekti keisti rajoninių ar regioninių ligoninių pavaldumo statusą, idant bendradarbiavimo modelis veiktų: „Dabar joms nieko nereikia keisti. Jeigu nori dalyvauti, jos prisijungia ir moderuojamos kalbasi, kaip galėtų bendradarbiauti, kokie tie modeliai iš viso galėtų būti. Statusų pačios nepasikeis. Tam mažų mažiausiai reikėtų steigėjo sprendimo, o be įstatymų išvis mažai tikėtina, kad kas nors galėtų kietąja prasme keistis“.
O Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Algimantas Kirkutis nerimavo, ar SAM, vykdydama žvalgomąjį projektą, nevykdo centralizavimo, kai reikėtų didinti decentralizavimą, didinant savivaldos aktyvumą.
„Noriu dar kartą pakartoti, kad tai nėra reforma, tai yra projektas. Reformos projekto vykdytojas negali įgyvendinti: tam reikia Seimo sprendimų ir pan. Seimas nėra apsisprendęs. Nieko mes čia necentralizuosime, net jeigu ir norėtume“, – teigė A. Veryga.
Medikų nuomonės išsiskyrė
Vis tik Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris atkreipė dėmesį, kad, nors projektas remiasi buvusio COVID-19 klasterio modeliais, gerąja praktika, toji praktika labiausiai buvo sutinkama vadinamose „covidinėse“ ligoninėse.
„Praktiškai iš rajono ligoninių buvo paimti specialistai, gavome tik tiek, kiek galėjo specialistai dirbti dėl ciklų. Reanimatologai, chirurgai buvo perskirstyti ir rajonų ligoninės nelabai turėjo ką daryti, nes viskas buvo sutelkta vienoje ligoninėje ir mūsų veikla buvo paralyžiuota. Gerosios praktikos rajonai tikrai nemato“, – kalbėjo gydytojas.
L. Dičpetris sakė, kad, jeigu vienas iš bendradarbiavimo modelių tikslų bus specialistų apsikeitimas, bus ir diskutuojama, kurioje srityje tai geriausia daryti: „Jeigu kils kažkokios problemos, geriausia, jeigu bus įvardintos rekomendacijos, ką reikia išspręsti, kad veiktų pilnumoje“.
Nepaisant parlamentarams ir kai kuriems medikams kilusių abejonių, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė pasidžiaugė, kad minėtasis pilotinis projektas remiasi savanorystės pagrindais ir gydymo įstaigos į jį įtraukiamos ne privalomai.
„Labai tikiuosi, kad šito projekto metu po diskusijų ir bandymų nusistovėtų tiek specialistų, tiek paslaugų srautai. Šitas pilotinis modelis duos tas išvadas tikrąsias ir skaičiavimus jau realiam reformos įgyvendinimui. Tai nebus nuleista iš viršaus, o savanoriškais pagrindais bus įvykdytas pilotinis reformos modelis“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Į pilotinį projektą įsitraukusios Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) valdybos narys Darius Steponkus mano, kad projekte yra daug taisytinų dalykų.
„Kaip LGVS atstovas, paantrinsiu kolegoms, kad visą šitą gėrį turime aptarti ir susitarti: turi būti ir steigėjų, ir Seimo, ir politikų dalyvavimas šitame procese, nes, kad ir kaip nekaltai atrodytų šis projektas, tai gali būti gairės artimiausioms reformoms. Kadangi tai yra europinis projektas, jo išvada bus pakankamai svari. Į tai Vadovų sąjunga kviečia žiūrėti pakankami rimtai, kad diskusija būtų plati.
O tame, kad projektas sulaukė tokio nepasitenkinimo, manau, yra tam tikros komunikacinės klaidos: mažai išaiškinimo, mažai bendravimo – šitas klaidas reikia taisyti ir kuo greičiau. Nes tada tikrai žlugs geras projektas ir idėja“, – įspėjo D. Steponkus.
A. Vinkus taip pat pritarė, kad dėl šio pilotinio projekto ministerija būtinai turėtų išsklaidyti abejones, nes klausimas be galo jautrus, keliantis daug baimių tiek rajonų ligoninėms, tiek savivaldybėms, tiek žmonėms, kuriems rajonų ligoninių likimas yra labai svarbus. Parlamentarui abejonių sukėlė ir pasirinktas projekto įgyvendinimo laikas, nes šio Seimo kadencija jau beveik baigėsi.
