„Iš tikrųjų, ten pailsėjome nuo visų šių ribojimų, pagaliau galėjome visiškai atsipūsti ir pamiršti pandemiją. Prisipažinsiu, prieš išvažiuojant dėl daugėjančio susirgimo atvejų skaičiaus net buvau pradėjusi jausti vidinį nerimą, gal net kylančią paniką. Tačiau Latvijoje ir Estijoje, kur nebuvo tiek draudimų ir gąsdinimų, pagaliau nusiraminau. Atrodo, kad ten žmonės labiau prisitaikė prie naujos realybės negu čia. Pastebėjau, kad tik kai kurie turistai dėvėjo veido kaukes“, – kalbėjo Rasa.
Tuo metu, kai viešėjo svetur, Lietuvoje buvo įvestas privalomas kaukių dėvėjimas viduje esančiose maitinimo įstaigose. Apie tai pora nežinojo, tad nustebo, kai grįždami stabtelėjo Lietuvos pasienyje esančiame miestelyje ir jų buvo griežtai pareikalauta užsidėti kaukes, antraip neaptarnaus.
Kol kas, kaip matyti, Latvijoje ir Estijoje kaukių dėvėti nebūtina. Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, kaukės privalomos viduje, taip pat tose šalies vietovėse, kurios dėl aukšto sergamumo koronavirusu skaičiaus jose, priskirtos vadinamosioms raudonosioms zonoms.
„Kurias vietoves paskelbti raudonosiomis, skelbia Sveikatos ministerija. Taip pat yra geltonosios zonos, kur sergamumo situacija darosi grėsminga“, – Delfi portalui sakė Varšuvoje gyvenanti Karolina, pridūrusi, kad jai nerimą kelia aukštas sergamumas koronavirusu šalyje, kuris gana sparčiai auga.
O štai Švedijoje, kuri iš kitų šalių išsiskiria tuo, kad čia nuspręsta dėl pandemijos neįvesti jokių ypatingų suvaržymų ir leisti visuomenei įgyti vadinamąjį bandos imunitetą, dėvėti kaukių neprivaloma.
Stokholme su šeima gyvenanti finansininkė Milda pasakojo, kad Švedijoje niekas kaukių nedėvi. Kai kur kaukėtus čia galima pamatyti nebent kitataučius, bet ir tai retai.
„Vasarą praleidome Lisabonoje, kur kaukės privalomos. Kai grįžome į Švediją, bandžiau ir čia iš pradžių eiti į parduotuvę su kauke, be kurios po Portugalijoje praleistų atostogų jaučiausi lyg nuoga. Bet parduotuvėje nuo manęs žmonės per metrą traukdavosi, nes Švedijoje kaukes rekomenduojama dėtis tik tiems, kurie serga koronavirusu“, – juokėsi prisiminusi Milda.
Kaukę Milda bandė užsidėti ir Stokholme važiuodama metro, nusprendusi, kad saugumas – svarbiausia, net jeigu Švedijoje kaukių niekas ir nedėvi.
„Tai man būrys paauglių mojavo pro langus. Jiems atrodžiau kaip ateivis“, – kalbėjo pašnekovė.
Nenuostabu, kad neilgai trukus Milda nusprendė kaukės nebesidėti.
„Kai niekas jų nedėvi, labai greitai užsikreti bandos jausmu ir nusiimi tą kaukę. Grįžusi iš Lisabonos sau žadėjau kaukę tikrai dėvėti viešose vietose, bet jau pirmą buvimo Švedijoje savaitę tas noras dingo, nepaisant to, kad Portugalijoje buvome nusipirkę visokiausių kaukių – Švedijoje jų nusipirkti neįmanoma. Taip ir guli jos dabar neišpakuotos“, – prisipažino moteris.
Pasidomėjus, ar Portugalijoje visose viešose vietose kaukes dėvėti privaloma, Milda pasakojo, kad taip. Prieš įeinant į kiekvieną parduotuvę būtina ne tik kaukę užsidėti, bet ir rankas nusidezinfekuoti, o aukštos klasės restoranuose – net ir kojas!
„Prie visų parduotuvių stovi arba apsauga, arba patys parduotuvės darbuotojai ir stebi kiekvieną lankytoją, kad šis turėtų kaukę ir dezinfekuotų rankas. Po tokių griežtų taisyklių grįžusi į Švediją visą mėnesį jaučiausi, kaip kitoje planetoje“, – kalbėjo Milda.
Lietuvoje kyla aršios diskusijos dėl būtinybės dėvėti kaukes viešose uždarose patalpose ir renginiuose. Medikai sako, kad, saugantis nuo koronaviruso, svarbiausia laikytis saugaus fizinio atstumo ir kruopščiai plauti arba dezinfekuoti rankas, nes infekcija gali persiduoti ir per paviršius, jeigu ant jų buvo užsikrėtusio žmogaus gleivių.
Visgi medikai pastebi, kad ne visi žmonės linkę laikytis šių sąlygų, tad kaukių dėvėjimas būtų puiki pagalbinė apaugos priemonė.
„Sakydami, kad pagrindinės apsaugos priemonės yra fizinio atstumo išlaikymas, rankų ir paviršių higiena, jeigu mes tas sąlygas vykdome, jeigu turime tokią atsakingą visuomenę, tai greičiausiai privalomo masinio kaukių dėvėjimo ir nereikėtų.
Bet matome, kad, atšaukus privalomą kaukių dėvėjimą ir atlaisvinus visokius socialinius ribojimus, tas atvejų skaičius iš karto auga“, – portalui Delfi yra sakiusi Lietuvos Medikų Sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė.
