„Vilniaus universiteto medicinos fakultete, priklausomai nuo metų ir specialybių, mokymasis yra skirtingas. Kontaktiniu būdu, į universitetą eis tik pirmo kurso studentai. Visų kitų medicinos kursų studentai lieka mokytis nuotoliniu būdu. Mes ir patys tikėjomės, kad bendrosios paskaitos bus nuotoliniu būdu, bet ir seminarai, per kuriuos turėtume atlikti praktines užduotis, irgi bus nuotoliniu būdu“, – pasakojo Julius.

Pasak pašnekovo, per seminarus studentai eidavo į klinikas, kuriose su dėstytojais iš pradžių aptardavo temą, o vėliau eidavo pas pacientus. Tačiau šį semestrą Vilniaus universitetas to neplanuoja.

„Tai ne vienintelė problema. Numanėme, kad taip bus, bet pats fakultetas nesileidžia į jokius kompromisus, nesikalba, to visai nėra. Dėl to labai liūdna“, – sakė VU studentas.

Daug sukčiavimo atvejų

Taip pat, pasak pašnekovo, didžiulė problema yra tai, kad atsiskaitymai vyksta nuotoliniu būdu.

Asociatyvi nuotrauka

„Pagal universiteto vertybes turėtų būti užtikrinamas akademinis sąžiningumas, bet šiuo atveju, kai visi turi galimybes daryti, ką nori, tos priežiūros kaip ir nėra, sukčiavimo mąstai labai išauga. Jau turėjome vieną semestrą tokio pat mokymosi ir tas klaidas matėme, fakultetas tai stengėsi pakeisti įdiegdamas neaiškias simuliacines programas, bet nepaaiškino, kodėl negalėtų nupirkti apsaugos priemonių studentams ir sukurti bent kažkokį kontakto, kad atsiskaitymai vyktų gyvai“, – pasakojo Julius.

Kaip pasakojo studentas, praėjusį semestrą egzaminų sesija buvo visiškai nuotolinė ir tam nebuvo pasiruošta.

„Kadangi egzaminus laikėme namuose, prisijungę per specialias programas, sukčiavimo mąstai buvo tikrai didžiuliai. Niekas nesureguliuos, kas iš tiesų laikys egzaminą, kas per egzaminą bus daroma, kokios papildomos informacijos priemonės naudojamos. Šiais metais lyg ir kalbama, kad kažkas keisis, atsiras programinė įranga, bet vėlgi, yra būdų tą apeiti ir abejojame, ar fakultetas užtikrins, kad nebus sukčiaujama. Kai paklausėme, ar bent galėtume ateiti į kontaktinius atsiskaitymus, buvo pradėta kirsti per moralę ir pasakyta, kad pagalvotume apie kitus studentus. Niekas nebuvo pakeista“, – sakė Julius.

Bijoma dėl prarastų praktinių įgūdžių

Pasak vaikino, pavyzdį reikėtų imti iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU).

Asociatyvi nuotrauka

„Jame taip pat nemaža dalis mokymosi bus nuotoliniu būdu, bet bus ir minimalus kontaktas, studentai kartais bus įleidžiami į klinikas, kad visgi pamatytų ligonį, – sakė Julius.

– Yra studentai, kurie šiuo metu mokosi klinikinio ištyrimo pagrindų, pavyzdžiui, klausytis širdies, plaučių darbo. Šiemet viso to nėra ir jie bus pabaigę studijas neturėdami visų šių įgūdžių, kurių kitaip neišmoksi, tik per praktiką.“

Juliaus teigimu, šiuo metu visai negalvojama apie ilgalaikę perspektyvą.

„Fakulteto požiūris yra toks, kad ateityje prie viso šito sugrįšime. Bet mums tą sakė ir pernai metais, dabar kalba, kad pavasarį sugrįšime ir viskas bus gerai. Nereikia būti naiviems, pavasarį situacija netaps stebuklingai gera, reikia galvoti apie ilgalaikę perspektyvą, kaip ruošiami specialistai, kurie ateityje bus gydytojai“, – sakė Julius.

Pašnekovas pasakoja, kad didžiausią nerimą kelia tai, jog studentai taip ir neišmoks reikiamų praktinių įgūdžių.

„Po 6 kurso jau turėtume būti medicinos gydytojai terapeutai, kurie gali dirbti. Bet fakulteto atsakymas buvo tas, kad baigsime studijas ir visko išmoksime rezidentūroje. Toks požiūris labai demotyvuoja ir tada galvojame, kaip galima taip sakyti. Negalvojama apie pasekmes ar ilgalaikę perspektyvą, – sakė studentas.

– Alternatyvų yra ir buvo pasiūlymas, kad tas kontaktinis mokymasis galėtų būti ne klinikose, o universitete, iki tokių paprastų dalykų, kad mokytumėmės vieni ant kitų. Bet mums atrėžė, kad sprendimas nebus keičiamas.“

Asociatyvi nuotrauka
Foto: Shutterstock

Pasak Juliaus, į ligonines atlikti praktikos studentai negali patekti jau beveik metus.

„Tai irgi keista, nes tai yra universitetinės ligoninės ir pats universitetas turi dalyvauti sprendime. Bet fakultetas sako, kad ligoninės neįsileidžia ir nelabai galime ką padaryti. Studentams sakoma, kad remiamasi užsienio šalių pavyzdžiu, tačiau nepasakoma, kokių. O mes žinome visai kitokių pavyzdžių, tarkime, studentai Švedijoje, Vokietijoje, Belgijoje turi tas klinikines rotacijas ir į studentus žiūrima kaip į sveikatos sektoriaus darbuotojus, – pasakojo Julius.

– Galbūt būtų galima mokytis mažesnėmis grupėmis, studentus aprūpinant apsauginėmis priemonėmis. Bet į jokias kalbas nesileidžiama. Vienerius ar dvejus metus būsime išmetę praktine prasme iš studijų.“

„Delfi“ redakcija pasiteiravo Vilniaus universiteto pozicijos šiuo klausimu.

Pateikiame VU Medicinos fakulteto atsakymą.

VU Medicinos fakulteto administracija priėmė sprendimą 2020-2021 m.m. rudens semestre studijas vykdyti skirtingais mokymosi metodais, taikant nuotolinio, mišraus ar hibridinio mokymosi formas. Kiekvienai studijų programai studijų forma parinkta atsižvelgus į programos specifiką bei studentų skaičių bei suderinta su dėstytojais ir ligoninių atstovais. Sprendimų priėmime dalyvavo ir studentų atstovai.

Asociatyvi nuotrauka

Po ilgų svarstymų buvo nuspręsta, kad pandemijos sąlygomis svarbiausia yra pasirūpinti studentų ir dėstytojų, kurie taip pat yra ir gydytojai, sveikata.

Žinoma, norime maksimaliai išlaikyti studijų kokybę, todėl ir šiuo atveju auditoriniam darbui kviečiame studentus, kuriems toks mokymosi būdas yra būtinas. Rudens semestre „gyvus“ susitikimus laboratorijose ir auditorijose turės ne tik visų studijų programų pirmakursiai, kuriems ypatingai svarbus integracijos procesas, bet ir farmacijos studentai, 4-5 kurso odontologijos studentai ir beveik visi magistrantai.

Susitikimams auditorijose pasirinktos tos studijų programos ir kursai, kurių studentai negalėtų sėkmingai užbaigti savo studijų nedalyvaudami praktiniuose užsiėmimuose gyvai. Verta paminėti, kad naujausia informacija ir situacija šalyje nuolat sekama, todėl, keičiantis sąlygoms, fakultetas pasiruošęs reaguoti ir keisti studijų režimą.

Su antro ir vyresnių kursų studentais jau vyko susitikimai, kurių metu buvo diskutuota apie studijų pokyčius ir naujus metodus. Susitikimuose dalyvavo visų studijų programų seniūnai, kurie atstovavo savo grupes ir kursus. Susitikimuose buvo aptarti ir studento keliami klausimai.

Praktinių įgūdžių klausimas, be abejo, yra itin svarbus. Atkreipiame dėmesį, kad praktiniai klinikiniai gebėjimai ugdomi naudojant kompleksines priemones: tokias kaip virtualūs pacientai, atvejo analizė ir kt. Šių priemonių naudojimas tobulina labai svarbias, būsimojo sveikatos priežiūros specialisto, klinikinio mąstymo bei bendravimo su pacientu kompetencijas. Pažymėtina, kad Medicinos studijos yra integruotos, klinikiniuose dalykuose teorinė klinikinio mąstymo komponentė ir manualiniai įgūdžiai persipina ne tik to paties dalyko rėmuose, bet ir visame klinikinių studijų segmente.

Asociatyvi nuotrauka
Foto: Shutterstock

Todėl trūkstami manualiniai įgūdžiai, dirbant tiesiogiai su pacientu, bus ugdomi kitų klinikinių dalykų metu, kituose studijų semestruose. Suprantame, kad virtualūs pacientai nepakeičia studento mokymo prie paciento lovos, tačiau ugdo ne mažiau reikšmingas kompetencijas, reikalingas gydytojo darbe. Šių įrankių taikymas, tikėtina, atvers naujas galimybes ir leis analizuoti tokius klinikinius atvejus, kurie rečiau pasitaiko kasdienėje klinikinėje praktikoje. Fakultetas šią vasarą daug investavo į naujų simuliacinių įrankių ir programų pirkimą, duomenų bazių atnaujinimą, naujų leidinių įsigijimą – tikimės, kad šios išlaidos pasiteisins ir sudarys sąlygas studijas vykdyti sklandžiai ir sėkmingai. Tokia praktika jau yra sėkmingai taikoma geriausiuose Europos medicinos universitetuose.

Pažymėtina, kad ypatingą dėmesį skyrėme ir tebeskiriame sprendimo dėl studijų proceso rudens semestre organizavimo komunikacijai, paaiškinimams ir diskusijoms. Surengėme nuotolinius susitikimus su dėstytojais ir studentais. Šiuo metu planuojami specialūs susitikimai su baigiamųjų kursų studentais, kuriems reikalingas išskirtinis dėmesys.

Planuojame tokius susitikimus organizuoti reguliariai. Taip pat buvo sukurti įrankiai, kurie leis studentams esamuoju laiku informuoti apie nevykstančią paskaitą ar kitus techninius nesklandumus; daug dirbame su studijų kokybės kontrole; intensyviai komunikuojame, atsakydami į visus rūpimus klausimus: pradedant studijomis, baigiant kambario nuoma.

Nusirašinėjimas Vilniaus universitete yra netoleruotinas ir nepriimtinas reiškinys, už kurį studentai gali būti šalinami iš universiteto. Vykdant nusirašinėjimo prevenciją universitetas investavo į virtualią mokymosi aplinką integruodamas elektroninį stebėsenos įrankį, kuris, tikimės, padės suvaldyti kylančias rizikas. Manome, kad ir patys studentai neturėtų taikytis su savo kolegų nesąžiningumu studijų metu ir nebijoti viešai ir atvirai apie tai kalbėti.