Tokių, kaip Jolanta, kenčiančių nuolatinį triukšmą ir dėl to negalinčių pailsėti, yra ne vienas. Žmonės nepailsi ne tik dėl garsiai muziką leidžiančių ar iki vėlumos remontus darančių kaimynų, garsiai lojančių ir staugiančių šunų ar anksti žolę pradedančių pjauti savivaldybės samdytų įmonių darbuotojų. Neretai pailsėti trukdo ir įvairios įstaigos.

Ramybę drumsčia ir ventiliatoriai

Kai parlamentaras Mykolas Majauskas socialiniame tinkle „Facebook“ iškėlė triukšmo, trikdančio sveikatą ir trukdančio pailsėti, problemą, jam ėmė plaukti šimtai nuo triukšmo pavargusių žmonių skundų. Jų pobūdis įvairus. Viena kaunietė pasakojo, kad jai ir kaimynams gyvenimą kartina jų daugiabutyje esantis sporto klubas.

„Bendraujame su atitinkamomis instancijomis, tačiau kol kas be teigiamų rezultatų“, – apgailestavo moteris.

Ypatingai nuo triukšmo kenčia senamiesčių gyventojai, nes iš pirmuose namų aukštuose esančių kavinių, barų ar naktinių klubų muzika neretai sklinda iki vidurnakčio ir ilgiau.

Žmonės skundžiasi, kad išsimiegoti trukdo ir gyvenamųjų namų garažuose ar šalia veikiančiose įstaigose pernakt veikiantys ventiliatoriai, skleidžiantys ypač nemalonius žemo dažnio garsus.

Ramu nėra ir kaime

Nors besiskundžiantiems triukšmu kartais atšaunama: „Nepatinka – kraustykiės į vienkiemį“, pasirodo, ten irgi gali nerasti ramybės. Dėl kaimo turizmo nuo triukšmo kenčia ir gamtos prieglobstyje namus turintys žmonės.

Foto: Shutterstock

Štai vieno kaimo Varėnos rajone gyventojai neturi ramybės per šalia tekančią Ūlos upę pamėgusius baidarininkus, kurie pro kaimą per dieną praplaukia, pasak vietinių, trimis pamainomis.

„Šalia mūsų sklypo turistams sodybas nuomoja du kaimynai, plius dar lauke tinkliniai, futbolai ir t. t. Visi kamuoliai, žinoma, lekia į mūsų daržą. Policija čia atvažiuoja geriausiu atveju intensyviai skambinant per 3 val. Muzika skamba iki 4–5 valandų ryto, jau netgi ir darbo dienomis“, – skundėsi nuo triukšmo pavargę Varėnos rajono gyventojai.

Dešimtys skundų per savaitę

Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas pasakojo, kad kiekvieną savaitę skundų dėl triukšmo gauna dešimtimis.

„Daugiau jų būna šiltuoju metų laiku, kai važinėjama motociklais, vyksta statybos darbai, o žmonės gyvena atidarytais langais. Skundų sumažėja, kai šių veiksnių nelieka“, – pastebėjo G. Leperskas.

Specialistas priminė, kad keliantiems triukšmą gresia nuobaudos. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 488 straipsnį, šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki 80 eurų.

Foto: A.Stackevič nuotr.

Pasitikslinus, kada numatytos ramybės valandos, specialistas sakė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu yra nustatęs leidžiamą statybos darbų pradžios ir pabaigos laiką: darbo dienomis 7–18 val., poilsio ir švenčių dienomis 9–17 val.

Baudos – nuo 80 iki 600 eurų

G. Lepersko teigimu, triukšmavimas vertinamas kaip administracinis nusižengimas. Už pakartotiną pažeidimą gali tekti mokėti baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų.

„Taip pat primenu, kad Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų, administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų“, – kalbėjo specialistas.

Skundų padaugėja vasarą

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Grondskė pasakojo, kad daugiausiai į juos dėl triukšmo kreipiasi didmiesčių gyventojai. Pagrindinė skundų priežastis – kaimynų keliamas triukšmas.

Miego trikdymas.
Foto: Shutterstock

Kita triukšmadarių grupė, anot L. Grondskės, pradeda reikštis šiltuoju metų laiku. Tada policiją užplūsta skundai dėl triukšmo lauko koncertuose ir masiniuose renginiuose, rengiamuose viešosiose vietose, taip pat dėl motociklų ar specifiškai perdarytų automobilių trikdomos ramybės.

„Reikia atkreipti dėmesį, jog esant triukšmui vakaro ir nakties metu, nusižengimo fiksavimui pakanka triukšmu nepatenkintų asmenų kreipimosi ir kaimynų patvirtinimo (kad triukšmas yra ir trukdo), tačiau jei norime fiksuoti triukšmą dienos metu, viešosiose vietose, renginių metu ar kitomis aplinkybėmis viešosiose vietose, būtini triukšmo matavimo prietaisų fiksuojami parodymai apie esamą triukšmo lygį konkrečioje vietoje. Dėl tokių matavimų atlikimo reikia kreiptis į vietos savivaldybę“, – siūlė L. Grondskė.

Kiek skundų dėl triukšmo sulaukia, policija nė neskaičiuoja, bet, anot specialistės, šiais metais iki rugsėjo 1 d. policija fiksavo 5 364 nusižengimus pagal aukščiau paminėtą ANK 488 straipsnį. Pernai baustų už tokius nusižengimus buvo 5 310, 2018 m. – 5 616.

„Gyvename kaip laukiniai“

Parlamentaras M. Majauskas jau nebe pirmus metus kalba apie būtinybę spręsti triukšmo problemą. Juk nevaldomas triukšmas, kaip nurodo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), yra viena didžiausių iš aplinkos kylančių grėsmių sveikatai.

Mykolas Majauskas

„Labai apmaudu, kad Lietuvoje ši tema yra vis dar yra sveikatos prioritetų paraštėse, o išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse yra labai griežtos taisyklės dėl triukšmo ir adekvačios sankcijos. Paimkime, pvz., Belgiją, kur sekmadienį neužkursi žoliapjovės ar neįsijungsi skalbimo mašinos, nes griežtai labai pasakyta, kad tai yra ramybės laikas, kai to daryti negali ir turi susitvarkyti kitomis savaitės dienomis.

Lietuvoje šiuo požiūriu gyvename kaip laukiniai: jei tau nepatinka mano automobilio ar mano garso aparatūros, žoliapjovės ar oro kondicionieriaus keliamas triukšmas, tu turi išsikraustyti, nes tai yra tavo problema.

Vis tik manau, kad situacija turi būti kitokia ir abiejų pusių interesai privalo būti atitinkamai suderinti. Mes puikiai žinome, kad triukšmas yra reikšmingų sveikatos sutrikimų priežastis. PSO jų išskiria kelis: atminties, emocinės sveikatos, nerimo, nemigos, imuninės sistemos. Tai – rimti sveikatos sutrikimai“, – neabejojo pašnekovas.

Baudos – juokingai mažos

M. Majausko nuomone, privalu nustatyti kelis dalykus: išskirti triukšmo šaltinį, numatyti adekvačias sankcijas už tuos pažeidimus ir užtikrinti, kad tai būtų tinkamai kontroliuojama.

„Šiuo metu baudos yra nuo 50 iki 300 eurų už pažeidimą. Galima įsivaizduoti, kaip tai mažai, nes pirmą kartą už nusižengimą susimoki tik pusę baudos – 25 eurus. Ką tai reiškia dideliam naktiniam klubui arba parduotuvei, kuri turi pasikabinusi daug oro kondicionierių ir dėl ko aplinkiniai gyventojai negali nei lango atsidaryti, nei miegoti dėl skleidžiamo triukšmo?

Čia galbūt išskirčiau senamiestį, bet dėl triukšmo daug problemų yra ir kituose rajonuose, kaimo sodybose, kur gyventojai negali pailsėti ir išsimiegoti. Susimokėti 25 eurus, mano supratimu, tikrai nėra didelė problema. Mano pasiūlymas būtų dvigubinti baudas“, – portalui Delfi sakė M. Majauskas.

Būtina derintis prie gyventojų interesų

M. Majausko teigimu, būtina ir adekvati kontrolė, kad, pasiskundus dėl triukšmo, į tai atsakingos valstybės institucijos – tiek savivaldybės viešos tvarkos, tiek policijos, jeigu tai yra viešos tvarkos pažeidimas, tiek visuomenės sveikatos centro, kuris paprastai yra atsakingas, nes turi triukšmo matavimo įrangą – reaguotų labai rimtai.

Parlamento nuomone, su triukšmo šaltinius skleidžiančiomis įmonėmis reikėtų kalbėti ir apie tam tikros jų veiklos ribojimus, jeigu sankcijos nepadėtų.

„Pavyzdžiui, jeigu yra pakartotiniai triukšmo taisyklių pažeidimai, turėtų būti privalomai svarstomas ūkinės veiklos ribojimas, kaip, tarkim, alkoholio prekybos licencijos ribojimas iki tam tikros valandos. Jeigu naktinis klubas nuolatos taip triukšmauja, kad žmonės negali išsimiegoti iki pat ryto, tai, man atrodo, grėsmė, jog už tai būtų sutrumpinta arba net būtų galima prarasti alkoholio licenciją, būtų rimta sankcija. Šiandien savivaldybės tiesiog nereaguoja, net dažnai neįtraukia į darbotvarkę tokių klausimų sprendimo. Mano supratimu, turėtume peržiūrėti visą šią sistemą, nes laisvė triukšmauti neturi atimti iš kitų žmonių teisės išsimiegoti, pailsėti ir sveikai gyventi. Laisvė linksmintis turi turėti ribas“, – įsitikinęs Seimo narys.

Pašnekovas patikslino: labai svarbu ne apskritai uždrausti triukšmą, o įpareigoti šalis derinti savo interesus prie kitų žmonių teisių. Tai yra, jeigu savivaldybės nusamdyta įmonė turi išvežti šiukšles ir gyventojai skundžiasi, kad į jų kiemą šiukšliavėžiai atvažiuoja per anksti ir dėl to trukdo išsimiegoti, galbūt įmonė, kuri teikia šias paslaugas, galėtų sudėlioti maršrutą, atsižvelgdama į tai ir anksčiau vežti atliekas iš pramoninių, o ne gyvenamųjų rajonų.

„Jie turėtų būti įpareigoti įsiklausyti į gyventojų skundus ir nuomonę. Šiandien gyventojų požiūris ir nuomonė, teisė, į ramybę ir poilsį yra absoliučiai ignoruojama.

Lygiai tas pats yra su automobilių triukšmu. Ne paslaptis, kad dalis automobilių ir motociklų sporto mėgėjų dažnai pritaiko automobilius lenktynėms, tačiau juos naudoja ir važinėti kiekvieną dieną gatvėmis. Jų skleidžiamas triukšmas dažnai reikšmingai viršija leidžiamus decibelus ir toks triukšmas, ypatingai naktį turi ypatingos žalos žmonių miegui, emocinei sveikatai ir kitiems dalykams. Turime užtikrinti ir labai griežtą kontrolę, kad, jeigu fiksuojamas toks pažeidimas, būtų labai principingai žiūrima į tai“, – sakė M. Majauskas.

Tačiau, parlamentaro žiniomis, atsakingos institucijos nėra suinteresuotos spręsti triukšmo problemos ir dažnai net skatina gyventojus dėl to nerašyti skundų.

Kas svarbiau: verslo interesai ar žmonių poilsis?

Ne vieno skundo dėl triukšmo sulaukė ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

„Sveikatos reikalų komitetas gauna labai daug skundų dėl triukšmo naktiniuose baruose, kavinėse, pasilinksminimo įstaigose, kur viršuje gyvena žmonės, o apačioje yra pasilinksminimo vieta“, – patikino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.

Asta Kubilienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Pasak politikės, triukšmas šiuo metu yra ypatingai opi problema ir užmiestyje, nes dėl koronaviruso žmonės nevyksta į užsienį, lieka atostogauti Lietuvoje. Kadangi kaimo sodybos ir ežerų pakrantės pilnos poilsiautojų, čia neišvengiamai padaugėja ir triukšmo.

Pasidomėjus, ar, jos manymu, pakanka teisės aktų, reglamentuojančių gyventojų teisę į gyvenimą be triukšmo, A. Kubilienė atsakė: „Klausimas yra toks iš dviejų pusių. Ar pakankama, ar nepakankama, tikriausiai priklauso nuo visuomenės brandos. Brandi visuomenė puikiai supranta, kad negalima kenkti kitiems, bet gyvenime būna įvairiai ir kartais tas drausminimas tikrai reikalingas.

Kitas klausimas, ar mes vykdome tai, kas numatyta teisės aktuose. Tam tikri teisės aktai, ypatingai savivaldos lygmenyje, suteikia daug reguliacijos instrumentų. Klausimas, ar jie yra vykdomi. Juk savivaldybės gali nusistatinėti įvairias tvarkas. Bet ar jos tą daro, ar joms to reikia, ar jos supranta, kas pirmiau: verslo interesai, ar žmonių sveikata, poilsis? Tai – klausimai diskusijai.

Dabar situacija yra tokia, kad savivalda nesugeba užtikrinti elementarių žmogaus teisių, jog jam nebūtų kenkiama triukšmu ir manau, kad šiuos teisės aktus reikėtų tobulinti, pritaikant šiai dienai. Bet aš manau, kad tai turėtų būti plati diskusija su pačia visuomene, su verslu, ieškant bendrų sprendimų“.

Parlamentarė pridūrė žinanti, kad Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijos ruošią įstatymų projektus dėl triukšmą, tačiau kol kas su jais nėra susipažinusi.

Nuo sutrikdyto miego iki rimtų ligų

Kaip nurodo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras, PSO Europos regiono biuro 2011 m. išleistame leidinyje „Aplinkos triukšmo ligų našta. Prarastų sveikų gyvenimo metų kiekybinis įvertinimas Europoje“ skelbiama, kad dėl transporto sukeliamo triukšmo Europos gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1 mln. sveiko gyvenimo metų.

Triukšmo padariniai:

  • triukšmas dirgina ar trikdo žmonių miegą;
  • gali sukelti širdies priepuolius;
  • susilpnina gebėjimą mokytis;
  • gali būti spengimo ausyse priežastimi;
  • trikdo virškinimo sistemos organų veiklą;
  • padidina kraujo spaudimą;
  • mažina organizmo atsparumą ligoms ir darbingumą;
  • didina nelaimingų atsitikimų ir traumų riziką darbe;
  • gali pakenkti klausai arba sukelti kurtumą.