Sunku išlikti objektyviam ir nenukrypti nuo statistinių duomenų, kai kalbame apie tokį moralinį ir kultūrinį poveikį darantį dalyką kaip alkoholis. Kai kurie tyrimai rodo, kad saikingai geriantys asmenys yra šiek tiek labiau linkę į tam tikras vėžio formas, tačiau duomenis gali iškreipti kiti blogi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas geriant arba tiesiog dažnas lankymasis prirūkytuose baruose. Kiti tyrimai rodo, kad saikingai geriančių žmonių geresnė širdies ir kraujagyslių būklė, tačiau tam gali turėti įtakos kiti teigiami įpročiai, pavyzdžiui, sveiko maisto valgymas draugų ir šeimos kompanijoje.

Atskirti paviršutiniškas rizikas nuo rimtų nėra lengva – bet verčiau pradėkime prie to priprasti. Tai tie patys statistiniai skaičiavimai, į kuriuos mus įstūmė pandemija. Žmonės tikisi, kad mokslininkai jiems pasakys, ar „saugu“ eiti į parką ar paplūdimį, ar „saugu“ keliauti ar sugrįžti į pertvarkytą biurą arba klasę. Be to, yra įvairių būdų interpretuoti vienus ir tuos pačius duomenis.

Taigi naudinga įsigilinti ir suprasti, kodėl ekspertai nesutaria. Sakytume, visi žino, jog alkoholis yra baisus dalykas, kasmet pražudantis apie 100 000 žmonių. Tačiau šie skaičiai iš esmės susiję su alkoholio paskatintu smurtu, vairavimu neblaiviam ir sunkiu gėrimu. Ar tikrai lengvas gėrimas yra problema, o gal jį neteisingai apjuodina asociacijos?

Timothy Naimi, Bostono universiteto alkoholio tyrėjas ir komiteto, atsakingo už gairių atnaujinimą, vadovas teigia, kad net ir saikingas alkoholio vartojimas padidina kai kurių vėžio formų riziką – ypač krūties vėžio, kuris kasdien išgėrinėjant padidėja net 10 proc. Padidėjimas, regis, nėra milžiniškas, tačiau vertas dėmesio. Amerikos vėžio draugijos duomenimis, bendra rizika per gyvenimą susirgti krūties vėžiu yra 12,8 proc., taigi papildoma 10 proc. rizika šį rodiklį kilsteli iki maždaug 14,1 proc. Alkoholis taip pat padidina stemplės, skrandžio, kepenų, galvos ir kaklo vėžio riziką, nors šios vėžio formos gana retai pasitaiko tiek abstinentams, tiek saikingai geriantiems. (Atkreipkite dėmesį, kad čia kalbame apie susirgimą vėžiu, o ne mirtį nuo jo.)

T. Naimi pažymi, kad gairės yra tik gairės, o ne nurodymai. Jis yra gydytojas, o ne policininkas. Jo nuomone, įrodymai liudija, kad geriantiems žmonėms sveikatos labui vertėtų gerti kuo mažiau.

Įrodymai, pasak jo, liudija, kad vyrams sveikiau išgerti vieną taurę per dieną nei dvi. Kodėl tada nepasiūlius vyrams apsiriboti mažiau nei 10 gėrimų vienetų per savaitę? Tai, anot jo, būtų per daug painu. Tokiu atveju, norint atkalbėti nuo besaikio gėrimo, reikės nustatyti ir savaitės, ir dienos limitą.

Ir vis dėlto gairės jau ir taip painios. Atidžiai neperskaičius sunku pasakyti, ar rekomenduojama vidutiniškai neviršyti vienos taurės per dieną, ar niekada neturėtumėte išgerti daugiau kaip vienos taurės per dieną. (T. Naimi sako, kad niekada neturėtumėte išgerti daugiau kaip vienos.)

Alkoholis

<...> Tai kaip čia yra – ar minusai nusveria pliusus?

Vienas iš būdų tai išsiaiškinti – ilgesnį laiką stebėti daugybę žmonių, įvertinant jų sveikatos problemas ir mirties priežastis. Galutinius rezultatus mokslininkai paskelbė 2018 m. žurnale „The Lancet“, tačiau vėlgi, rezultatus galima interpretuoti įvairiai.

Kai kas juos interpretavo taip, kad apskritai nėra saugaus gėrimo lygio. Kiti, peržvelgę duomenis atidžiau ir skeptiškiau, pastebėjo, kad kiekvienam 100 000 tyrime dalyvavusių žmonių teko 914 negeriančių žmonių ir 918 saikingai geriančių žmonių su sveikatos problemomis – skirtumas, kuris neturėtų kelti aliarmo.

Taip pat nėra lengva pasakyti, kaip žmonių sveikatai atsiliepia tai, kad jie smarkiai geria jaunystėje, o vėliau alkoholio beveik atsisako (gana dažnai pasitaikantis pavyzdys). Galbūt vėžiu susergantys lengvi gėrėjai kenčia sunkių jaunystės užgėrimų pasekmes? „Tikrai sudėtinga užfiksuoti tai statistikoje“, – pažymi E. Rimmas. Taip pat sunku užfiksuoti skirtumą tarp tų, kurie per kiekvieną vakarienę išgeria po taurę vyno, ir tų, kurie kartą per savaitę ištriūbina visą butelį.

Jei kreipsimės į ekspertus, kad jie mums pasakytų, ar kažkas yra saugu, verta prisiminti, kad „saugu“ nėra tiksliai apibrėžtas mokslinis terminas, bet veikiau subjektyvi nuomonė, ir nesvarbu, ar kalbame apie antrą gėrimo taurę, ar apie galėjimą leistis į kelionę. „Saugumas“ nuo mirties neapsaugos – tik atitolins jos neišvengiamybę.