Kaip sako A. Šeikus, odontologinis gydymas dažniausiai nėra vienos dienos reikalas. Tad, jei jau užklupo problema, jai išspręsti gali prireikti ir kelių mėnesių ar net daugiau.

„Siūlyčiau nepradėti nereikalingų darbų. Jei nepasidarėte dantų implantacijos ar kokios kosmetinės procedūros, tai ir nepradėkite. Palaukite pavasario. Rudenį susipainios ir gripas, ir koronavirusas. Neieškokite nebūtinos pagalbos šiuo metu, – patarė A. Šeikus.

– Taip, yra šaknų, yra atvirų nervų, juos reikėtų suskubti ir susitvarkyti kuo greičiau. Žmonės taip ir daro. Privačiose odontologijos klinikose krūviai padidėjo vos ne dvigubai. Žmonės supranta ir jaučia, kad gali būti laikotarpis, kai kreiptis dėl dantų problemų negalės. Bet nebūtinų procedūrų, dantų higienos rekomenduočiau nepradėti. Tokių, jog susigalvojote ir norite nueiti. To geriau vengti. Ir dėl krūvio, ir dėl to, kad pavojinga eiti, galima dar pakentėti.“

odontologija

Saugiai gydymą galėtų suteikti ir pablogėjus situacijai

Atrodo, jog laikas, kai pas odontologus patekti dėl karantino suvaržymų nebuvo įmanoma, jau seniai užmirštas. Tuo metu buvo leidžiama suteikti tik būtinąją pagalbą. Nors, pasak odontologų atstovo, toks sprendimas nebuvo itin pagrįstas.

Karantino metu, jei žmogus jautė skausmą ar buvo nervo uždegimas, buvo galima tik duoti nuskausminamųjų. Tą galėjo padaryti ir šeimos gydytojas, – prisiminė A. Šeikus.

– Jei ir dabar būtų uždraustos odontologijos paslaugos ir būtų leidžiama tik būtinoji pagalba, situacija taptų tokia, kaip karantino metu ir žmonės negautų nieko, išskyrus tabletę ar pūlinio atvėrimą. Tai labai siaura paslaugų apimtis ir, manome, kad ji turėtų prasiplėsti. Tikrai yra tokių klinikų, kurios pasiruošusios teikti paslaugas bet kokiai cholerai ar marui užėjus.“

Pasak A. Šeikaus, net ir pablogėjus situacijai, būtų galima rasti kitų gydymo būdų, kurie leistų visiškai nenutraukti odontologinių paslaugų, bet taip pat būtų pakankamai saugūs.

„Būtų gerai, jei karantino metu būtų galima atlikti kokias nors manipuliacijas. Nesakau, kad su turbininiais antgaliais orą pučiant, nes, kaip žinote, infekcija plinta per orą lašelių būdu. Galbūt būtų galima dirbti su greitaeigiais antgaliais, yra visokių kitokių variantų, – svarstė pašnekovas.

– Bet reikia, kad ministerija bent bendrautų su odontologais ir paklaustų. Kai po karantino reikėjo pradėti dirbti, tai odontologų rūmai, kartu su universitetais, paruošė rekomendacijas ir jos veikia. Nes tai darome bendraudami su užsienio partneriais, su Vokietija.“

Drastiško uždarymo bijo ir dabar

A. Šeikaus paklausus, ar pačioje odontologų bendruomenėje nėra jaučiamas nerimas dėl galimo uždraudimo teikti paslaugas, pašnekovas atsakė, kad baimė tikrai jaučiama.

„Kaip ir kiekvienas verslas, taip ir odontologija, yra išgyvenimo šaltinis. Jei yra tam tikros pajamos, yra ir mokesčiai, patalpų nuoma, elektra ar kiti mokėjimai. Todėl visi bijo to drastiško uždarymo. Uždaryti labai paprasta, bet po to nėra mechanizmo, kaip viską kompensuoti“, – sakė pašnekovas.

Dantistas turėjo atlikti sudėtingą procedūrą.

Be to, pasak A. Šeikaus, odontologai būtų pasiruošę dirbti net ir tokiu atveju, jei reikėtų imtis griežtesnio saugumo priemonių.

„Kiek teko kalbėtis su klinikomis, jos sakė, kad tas saugumas šiuo metu yra užtikrinamas. Dabar yra trečio lygio saugumas, bet gali būti ir penkto lygio. Tačiau visiškai verslo uždaryti negalima, kaip buvo karantino metu“, – sakė A. Šeikus.

Su infekcija susitvarkyti pavyko

Kaip sakė pašnekovas, žmonės šiuo metu nebijo kreiptis į odontologijos klinikas, netgi atvirkščiai – kreipiasi į jas dažniau nei prieš karantiną.

„Žmonės žino, kad klinikose yra griežtas srautų reguliavimas, dezinfekcija po kiekvieno paciento, taip pat yra kaukės, chalatai ir visos kitos priemonės. Jie eina ir nebijo. Beje, Pasaulinė sveikatos organizacija žmonėms rekomenduoja šiuo metu kuo mažiau eiti į odontologijos klinikas kosmetinių procedūrų ar dantų higienos. Bet žmonės veržiasi, nori greičiau atlikti procedūras“, – kalbėjo pašnekovas.

Odontologija

Be to, pasak A. Šeikaus, ir statistika dėl koronaviruso užsikrėtimų odontologijos sektoriuje šiuo metu yra gera.

„Noriu pasidžiaugti, kad karantino laikotarpiu ir po jo, nei viena odontologijos klinika netapo infekcijos židiniu. Tai labai geri skaičiai, nes, kaip žinote, odontologinis kabinetas ypač pavojinga vieta, žmonės ateina be kaukių, veidas prie veido, – sakė A. Šeikus.

– Manau, kad odontologijos klinikos šiuo metu yra net saugesnės vietos nei barai ar kitos viešos vietos.“

Taip pat, pasak pašnekovo, reikia nepamiršti, kad pavojingas ne tik koronavirusas, bet ir tuberkuliozė, ŽIV infekcija, hepatitai ir kitos ligos.

„Todėl odontologai jau nuo seno įpratę dirbti pavojingų situacijų režimu“, – pridūrė gydytojas odontologas.

Viešosiose įstaigose eilėse gali tekti laukti ir iki spalio

Pasak Šeškinės poliklinikos gydytojos odontologės Viltės Elenos Kaminskaitės, eilės prie odontologijos paslaugų šioje poliklinikoje tikrai didelės.

„Manau, kiekvieną dieną girdite dėl eilių gydymo įstaigose. Pas mus taip pat, didžiulis antplūdis, labai daug žmonių, norinčių patekti. Stengiamės, sukamės kaip galime. Kalbant apie Šeškinės polikliniką, odontologijoje yra ta nedėkinga situacija, kai vyksta remontas ir visas 6 aukštas yra uždarytas, glaudžiamės pirmame aukšte laikinuose kabinetuose. Iš 17 kėdžių turime tik 6 veikiančias. Ir pacientai susikaupę po karantino, tai žmonių kiekis didžiulis ir visi nori patekti kuo greičiau“, – kalbėjo gydytoja.

Dantisto kabinetas

Daugiausiai žmonės kreipiasi dėl iškritusių plombų, dantų skausmo, kanalų gydymo, dantų šalinimo, dantų higienos. Taip pat gydytoja pastebi, kad eilės šiuo metu didelės dar ir dėl to, kad daug vaikų kreipiasi dėl profilaktinės patikros prieš naujus mokslo metus.

„Jei ūmus skausmas ar trauma, priimame tą pačią dieną ar kitą. Jei planiniam užsirašymui – graudus dalykas, rašome spalio mėnesiui. Jei dėl profilaktinio patikrinimo, užrašome rugsėjo pradžioje. Labiausiai darbus apsunkina dezinfekcijos laikai, ištęsti vizitai po kiekvieno paciento, kad kabinetas būtų dezinfekuotas ir išvėdintas. Žinoma, jei veiktų 17 kėdžių, galbūt būtų įmanoma padaryti taip, kad eilių nebūtų. Žmonės labai išgąsdinti antrosios bangos, todėl viską skuba atlikti dabar“, – sakė V. E. Kaminskaitė.

Nors, pasak pašnekovės, nuo gegužės 18 dienos, kai vėl buvo atvertos odontologų kabinetų durys, naujų užsikrėtimų atvejų dėl to neišaugo, bet be reikalo kreiptis visgi nereikėtų.

„Jei norite estetinio plombavimo, nes, pavyzdžiui, negražūs priekiniai dantys, sakyčiau, reikia palaukti ir dabar neiti. Geriau palaukite, kol užsikrėtimų sumažės ar bus atrasta vakcina. Bet, jei yra ėduonies skylutės ar reikia tvarkyti danties kanalus, padaryti burnos higieną, kad nesikauptų akmenys ir neprogresuotų parodontozė, pacientams reikia teikti šias paslaugas. Tačiau, jei yra tik nedidelė skylutė ir žmogus nejaučia skausmo, siūlyčiau veltui pas odontologus dabar neiti. Vis dėlto esame rizikinga grupė“, – kalbėjo pašnekovė.

Kol kas planų stabdyti odontologų paslaugas – nėra

Ketvirtadienį spaudos konferencijoje Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad teoriškai gali nutikti taip, kad odontologijos paslaugos konkrečioje vietovėje būtų stipriai apribotos ar nutrauktos.

Aurelijus Veryga

„Gali teoriškai atsitikti, kad kažkurioje vietoje, lokaliai tokias paslaugas gali tekti nutraukti ar stipriai apriboti, jei kurioje nors vietoje būtų skelbiamas paslaugų teikimo karantinas, kad ir kas tai bebūtų, švietimo paslaugų ar sveikatos paslaugų, priklausomai nuo to, kur infekcija plistų. Bet šiaip tikrai dabar niekas neplanuoja visuotinai odontologijos paslaugų stabdyti. Aišku, tai yra pakankamai aukštos rizikos paslaugos, nes jas teikiant yra generuojami aerozoliai. Personalas turi saugotis, naudoti apsaugos priemones, laiku jas keisti. Be to, odontologai dažniausiai ir seniau su jomis dirbdavo, jiems tai nėra kažkokia naujiena. Ir, jei nebus kažkokio ypatingai intensyvaus plitimo kažkurioje vietovėje, planų stabdyti tas paslaugas nėra“, – sakė A. Veryga.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (154)