Naujausi tyrimai rodo, kad kai kurie studentai, net ir patiriantys psichologinius sunkumus, nedrįsta apie tai kalbėti ir kreiptis pagalbos. Dažnai pagalbos nesikreipia ir rimtų psichologinių sutrikimų turintys ar psichologinėje krizėje atsidūrę studentai. Galiausiai tai tampa viena iš priežasčių nutraukti studijas. Ekspertai ragina universitetus investuoti į psichologinės sveikatos stiprinimo sistemos sukūrimą.

Labai svarbu mažinti ir psichologinių problemų stigmatizavimą, taip pat studentus drąsinti ieškoti pagalbos, dažniau ir atviriau kalbėti šia tema. Privalomoje studijų programoje turėtų atsirasti ir seminarai apie psichologinę pagalbą. Taip studentai sužinos apie galimybes gauti nemokamą psichologinę pagalbą, didins savo emocinį raštingumą ir išmoks atpažinti studentus, patiriančius psichologinių problemų, ir jiems padėti. Žinių apie psichologinę studentų gerovę trūkumą pripažįsta ir patys dėstytojai.

LSMU jau veikia psichologinės pagalbos sistema, kuri gali būti pritaikyta bet kurioje aukštojoje mokykloje. Sistema sukurta vykdant Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuotą projektą „LSMU Psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos teikimo studentams modelis“.

Projekto metu universitete šalia individualių psichologinių konsultacijų vykdytos įvairios prevencinės psichologinę gerovę stiprinančios veiklos, o dėstytojai ir studijų koordinatoriai dalyvavo mokymuose ir studijavo emocinės paramos teikimo principus ir savalaikį nukreipimą psichologinei pagalbai. Projektas parodė, kad studentai išties noriai ir drąsiai kreipiasi psichologinės pagalbos.

Universiteto psichologai, remdamiesi mokslinių tyrimų rezultatais ir ilgamete praktine darbo su studentais patirtimi, išskyrė rekomendacijas psichologinei studentų paramos sistemai sukurti. Pasak jų svarbu, kad universitete dirbtų psichologas, teikiantis individualias psichologines konsultacijas. Taip pat rekomenduojama, kad studentas turėtų pasirinkimo galimybę bent iš dviejų psichologų, o šalia individualių psichologinių konsultacijų galėtų vykti psichologinės grupės. Šias grupes vykdė ir LSMU – jose studentai mokėsi stiprinti savo psichologinę sveikatą ir geriau save pažinti, emocijų valdymo, atsipalaidavimo technikų. Po projekto universitete lietuvius studentus konsultuos keturi psichologai, o užsieniečius studentus – dar du.

Pasaulyje pasiteisinusi praktika – mentorystės programa, kai vyresniųjų kursų studentai po atrankos ir mokymų geba teikti pagalbą įvairiais socialiniais ir akademiniais klausimais. Mentorių programa ne tik padeda pirmakursiams studentams prisitaikyti universitete, bet ir vyresnių kursų studentams leidžia įprasminti save, pasijausti bendruomenės dalimi, reikšmingai prisidėti prie kitų studentų gerbūvio.

Išsamiau su psichologinės pagalbos modeliu universitete bus galima susipažinti LSMU leidyklos ruošiamame leidinyje „Studento psichologinės pagalbos algoritmas ir gairės“.