Trūksta aiškaus plano

Prezidento G. Nausėdos patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sakė, kad artėjame prie pavasarį buvusios situacijos.

„Kaip žinote, pandeminė situacija prastėja, šiuo metu turime 600 aktyvių užsikrėtusių asmenų, kai prieš mėnesį turėjome apie 200. galime sakyti, kad esame pusiaukelėje to piko, kurį turėjome pavasarį“, – užsikrėtimo atvejų dinamiką vertino jis.

S. Krėpštos teigimu, reikia imtis konkrečių priemonių.

„Pirmojo etapo metu kreivė buvo perlaužta aktyviomis ir griežtomis priemonėmis, dabar planas – valdyti išmaniuoju būdu. Bet situacija prastėja, užsikrėtusių daugėja, reikia imtis konkrečių žingsnių, kad kreivė mažėtų“, – Prezidentūroje sakė jis.

Prezidento patarėjas kalbėjo, kad turi būti užtikrinta sveikatos paslaugų teikimo užtikrinimą.

„Pažadai įgyvendinti ne visi iš ministerijos. Priedai medikams, kurie dirbo su pavojinga infekcija, buvo išmokėti, bet nėra atsiskaityti su gydymo įtaigomis už išlaidas už pirmąjį tepą. Tai turi bū padaryta, ruošiantis rudeniui, finansiniai ištekliai turi būti atstatyti“, – antradienį sakė S. Krėpšta.

Prezidentas G. Nausėda antradienio rytą pabrėžė, kad aiškaus plano, kaip gydymo įstaigoms suvaldyti pandemiją, kol kas nėra. Tai pabrėžė ir jo patarėjas.

„Reikia aiškumo gydymo įstaigoms, kaip jos turėtų elgtis su skirtingais ligoniais, skirtingo sunkumo. (...) Dalis srautų buvo valdoma palapinių pagalba, bet, žinoma, atėjus žiemai to daryti nepavyks. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro veikla turi būti stiprinama“, – tikino jis.

Problemų išlieka

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė po susitikimo sakė, kad ne visus medikus, dirbusius pavojingomis sąlygomis karantino metu, pasiekė didesni atlyginimai.

„Motyvas iš darbdavių pusės – kad stinga lėšų, todėl, kad darbo užmokesčių lėšos naudojamos reikalingoms priemonėms“, – situaciją pristatė A. Baublytė.

Pasak A. Baublytės, yra žinomos pora organizacijų, kurios vis dar negavo žadėtų pinigų iš Sveikatos apsaugos ministerijos.

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė teigė, kad problemų išlieka.

„Problemų išlieka ir norime aiškios strategijos, kaip dirbsime toliau, tą strategiją turėtų turėti kiekvienas regionas. Labai nevienodomis sąlygomis dirbome, (...) periferinės įstaigos turėjo žymiai sudėtingesnes sąlygas, ypatingai greitosios pagalbos stotys, kurios priemones pirko iš savo lėšų“, – kalbėjo A. Baublytė.

„Šiandien kiekviena įstaiga daro planus, kiek galėtų priimti pacientų. (...) Problema, kuri išliks, tai pacientų srautai, kaip juos suvaldyti. Kaip reikės atskirti, jei kartu bus pakilimas ir koronaviruso, ir gripo, čia bus didelė problema ir reikės daryti tyrimus dėl abiejų infekcijų“, – sakė ji.

Paklausta, koks didžiausias iššūkis rudenį laukia gydymo įstaigų, A. Baublytė prakalbo apie gripą.

„Kaip reikės atskirti nuo gripo ir nuo koronaviruso, simptomai yra panašūs“, – sakė A. Baublytė.

Rezervas kelia klausimų

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilės Gudlevičienės, kol kas nėra aiškaus SAM pranešimo, kokios priemonės ir kiek jų yra rezerve, ar jų užteks. Taip pat nėra nurodyta, ar tos priemonės bus skirtos tik koronavirusine infekcija sergančius pacientus gydančioms įstaigoms.

Ji taip pat pabrėžė, kad yra įstaigų, kurioms dar nėra sumokėta už išlaidas.

„Kreipėsi kai kurių įstaigų vadovai, kuriems vis dar nesumokėta už pirmosios COVID bangos išlaidas, nors jau artėja antroji. Todėl inicijavome šią diskusiją ir kreipėmės į prezidentą. <...> Iš tų įstaigų, kurios į mus kreipėsi, jau žinome, kad tos nekompensuotos sumos yra apie 300 tūkstančių (vienos ligoninės), o kitų lėšų dabar įsigyti priemones nėra“, – sakė Živilė Gudlevičienė.

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris spaudos konferencijoje sakė, jog medikai šiek tiek nustebę tokiu dideliu prezidento dėmesiu šiai finansavimo problemai.

„Esame padarę apklausas tarp savo asociacijos narių, visi esame apsirūpinę apsaugos priemonėmis mėnesiui ar pusantro. Praeitas etapas, kuris buvo, iš tiesų nei viena sąskaita nėra apmokėta, nes turime suprasti, kad mūsų įkainis paskaičiuotas normaliomis sąlygomis dirbti ir papildomos išlaidos nėra įskaičiuotos. Tai mums sukelia didelę finansinę įtampą. Be to, atlyginimo fondas rajoninėse ligoninėse siekia apie 80 proc., tai galime suprasti, kokie tai skaičiai“, – apie rajonuose esančių ligoninių padėtį kalbėjo V. Sudaris.

Sąskaitos, pasak V. Sudario, neapmokėtos už įsigytas apsaugos priemones, patalpų pritaikymą.

„Lėšos, kurios buvo susijusios su COVID-19 infekcijos stabdymu“, – pridūrė V. Sudaris.

Delfi primena, kad pirmasis COVID–19 atvejis Lietuvoje nustatytas vasario pabaigoje, nuo kovo 16–osios iki birželio 16–osios šalyje buvo paskelbtas visuotinis karantinas. Tuomet buvo sustabdytas planinių medicinos paslaugų teikimas, ir jo nepavyko atkurti iki šiol. Pacientai skundžiasi negalintys patekti pas gydytojus ir nesulaukiantys pagalbos.

Nuo gegužės pabaigos iki liepos vidurio užsikrėtimo koronaviruso atvejų šalyje buvo gerokai sumažėję, bet nuo liepos vidurio, ir ypač pastaruoju metu, jų pradėjo smarkiai daugėti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (131)