„Kalbame apie viešąjį transportą, prekybos paslaugų vietas. Norisi paprašyti žmonių sąmoningumo. Manau, kad dar nespėjome atprasti, (…) turėtume pasisaugoti, nes nuo to, kaip elgsimės, priklausys, ar reikės griežtinti reglamentavimą“, - sakė A. Veryga.

Ministras pažymėjo, kad yra nustatoma atvejų, kai nėra galimybės atsekti, kaip žmogus galėjo užsikrėsti.

„Tai reiškia, kad jis cirkuliuoja visuomenėje, turėtume būti budrūs - tiek viešajame transporte, tiek ten, kur sutinkame asmenis, su kuriais nuolat nebendraujame“, - teigė A. Veryga, pripažindamas, kad nėra logikos kaukės dėvėti ten, kur su sutinkamais asmenimis bendraujame nuolatos.

Kartu ministras priminė, kad prievolė užtikrinti tai, kad į vietą nepatektų asmenys be veido apsaugos , tenka verslo arba įstaigų vadovams. A. Veryga paminėjo, kad yra užregistruota įstatymo pataisa, kad būtų galima nustatyti atsakomybę už kaukės dėvėjimą asmeniui ir ne karantino metu. Tačiau, kol šis įstatymas nėra priimtas, kol kas tokios galimybės nėra.

Vaikams iki šešerių metų nuostata dėl privalomo kaukių dėvėjimo netaikoma. Taip pat ministras žada kreiptis į kontroliuojančius asmenis, kad nebūtų reikalaujama dėvėti kaukių ir vyresniems vaikams su negalia, kurie to daryti negali.

Ministras A. Veryga sakė, kad privalomos kaukės ir lauke galėtų būti įvestos tik grąžinus karantiną.

„Tam, kad lauke būtų įvestas privalomas kaukių dėvėjimas bent jau kiek aš dabar žinau, dėl teisinio reguliavimo, tai reikėtų skelbti karantiną. Galima būtų asmeniui nustatyti, nebe juridiniam subjektui, bet konkrečiam asmeniui. Tokių atvejų gali būti, nebūtinai valstybės lygiu, bet gali būti lokalūs karantinai skelbiami“, - sakė A. Veryga.

Išaugo rizikingų šalių skaičius

Iš Prancūzijos ir Ukrainos grįžtantiems lietuviams nuo pirmadienio bus privaloma dviejų savaičių izoliacija, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Iš viso Europos „juodajame sąraše“, iš kur atvykstantiesiems privaloma izoliuotis, nuo pirmadienio bus trylika valstybių. Iš dešimties jų atvykti bus galima tik ten esantiems lietuviams, iš trijų – Prancūzijos, Austrijos ir Šveicarijos – dar leidžiama atkeliauti ir užsieniečiams.

Spaudos konferencijoje vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė anksčiau išvardijo šalis, kurios bus įtrauktos į paveiktų šalių sąrašą. Priešingai nei skelbta anksčiau - joje iš viso trylika valstybių - į sąrašą vėliau penktadienio vakare įtraukta ir Ukraina.

„Kalbant apie ES šalis, turėsime 12 šalių, kurios bus įtrauktos į paveiktų šalių sąrašą: Ispanija, Prancūzija, Švedija, Belgija, Portugalija, Rumunija, Austrija, Čekija, Bulgarija, Liuksemburgas, Kroatija ir Malta“, - sakė vyriausioji šalies epidemiologė.

Tai reiškia, kad prisideda trys naujos šalys – Ukraina, Prancūzija ir Malta, dėl kurios dar reikės suderinti bendrą poziciją su kitos Baltijos šalimis.

Iš šių šalių grįžtantiems Lietuvos piliečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija.

Operacijų vadovo sprendimu patvirtintas sąrašas galios nuo pirmadienio, rugpjūčio 3 d., ir bus atnaujintas kitą savaitę.

Septynių naujų užsikrėtusiųjų asmenų susirgimo aplinkybės nežinomos

Septynių iš trylikos naujų koronavirusu užsikrėtusių asmenų susirgimo aplinkybės nėra žinomos, keturi atvejai – susiję su kitais sergančiaisiais, du atvejai – įvežtiniai, penktadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kurį citavo BNS.

Susirgimas COVID-19 keturiems asmenims, kurių užsikrėtimo aplinkybės nežinomos, nustatytas Kauno apskrityje.

Pirmasis asmuo, anot NVSC, tirtas profilaktiškai, koronavirusui būdingų simptomų nejautė. Išsiaiškinta, kad didelės rizikos sąlytį turėjo 17 asmenų.

Antrasis asmuo infekcijai būdingus simptomus jautė. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad sąlyčio su sergančiaisiais neturėjo, į užsienį išvykęs nebuvo.

„Kiek žmonių šiuo atveju turėjo sąlytį – nustatinėjama“, – rašoma pranešime.

Trečiasis atvejis, kurio užsikrėtimo aplinkybės nežinomos, susirgo liepos 27 dieną.

„Į užsienį išvykęs nebuvo, kontaktų su patvirtintais COVID-19 atvejais neturėjo. Nustatyti šeši didelės rizikos artimą sąlytį turėję asmenys“, – rašoma pranešime.

Ketvirtasis atvejis patvirtintas Prano Mažylio gimdymo namų slaugytojai.

„Žmogus jokių koronavirusui būdingų simptomų nejautė, testuotas profilaktiškai“, – rašoma pranešime.

Apie šį atvejį ketvirtadienį pranešė pati ligoninė. Jos teigimu, slaugytoja dalyvavo savaitgalio ekskursijoje, kurioje, kaip vėliau paaiškėjo, buvo ir dar vienas koronavirusu sergantis asmuo.

Šis žmogus taip pat įtrauktas į praėjusios paros statistiką. Nustatyta, kad asmuo turėjo sąlytį su 28 žmonėmis, iš jų 20, kurie kartu keliavo ekskursijoje.

Vis dėlto, pirminiais NVSC duomenimis, ekskursijoje dalyvavęs sergantysis greičiausiai užsikrėtė nuo slaugytojos, o pastarosios užsikrėtimo aplinkybės nėra žinomos.

„Asmuo sąlytį su užsikrėtusiaisiais neigia, pastaruoju metu užsienyje nesilankė. Preliminariais duomenimis, kol kas didelės rizikos sąlytį turėjo 22 asmenys, iš kurių 20 – tie patys asmenys, keliavę kartu autobusu, apie kuriuos minėta anksčiau“, – teigia visuomenės sveikatos specialistai.

„NVSC informuoja, kad dėl šio atvejo gydymo įstaigoje atliekamas epidemiologinis tyrimas, siekiant išskirti didelės ir mažos rizikos sąlytį turėjusius asmenis, kurie izoliuosis atitinkamai 14 ar septynias dienas. Visiems darbuotojams ir pacientams atliekami tyrimai, teikiamos rekomendacijos dėl dezinfekcijos. Padalinio veikla apribota iki rugpjūčio 9 dienos“, – rašoma pranešime.

NVSC teigimu, dar du atvejai, kai žmonių užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, nustatyti Utenos apskrityje. COVID-19 patvirtinta asmenims, kuriems buvo pasireiškę koronavirusui būdingi simptomai. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad žmonės bendravo su iš Airijos grįžusiais asmenimis, tačiau jiems testai nebuvo atlikti.

Septintasis toks atvejis per vakar patvirtintas Klaipėdos apskrityje.

„Koronavirusui būdingus simptomus asmuo pajautė liepos 29 dieną. Epidemiologinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad užsienyje nesilankė, su patvirtintais COVID-19 atvejais kontaktų neturėjo. Sąlytį turėję asmenys nustatinėjami“, – rašoma pranešime.

NVSC pabrėžia, kad epidemiologiniai tyrimai tęsiami, tad duomenys gali keistis, o užsikrėtimo aplinkybės tapti aiškios.