Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) 2016 m. duomenimis, visame pasaulyje hepatito C virusu užsikrėtusių žmonių skaičius siekė 71 mln. Tais pačiais metais tai tapo net 399 tūkst. žmonių mirčių priežastimi, todėl įvairiose pasaulio šalyse yra aktyviai įgyvendinamos diagnostikos ir gydymo programos kovai su šiuo klastingu virusu.

Pasak Agnės Gaižauskienės, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės, aktyvią kovą su HCV lėmė šiuolaikinės gydymo galimybės. Prieš šešerius metus buvo sukurti efektyvūs vaistai, kuriais liga yra išgydoma per vos 2–3 mėnesius. Tai leido Pasaulio sveikatos organizacijai iškelti tikslą eliminuoti hepatito C virusą visame pasaulyje iki 2030 m.

„Kad pasiektume visišką HCV eliminavimą, kiekviena valstybė, taip pat ir Lietuva, turi sutelkti dėmesį į jau užsikrėtusių žmonių diagnostiką ir gydymą. Pasaulis siekia įgyvendinti šį tikslą, todėl svarbu, kad ir mūsų šalyje HCV eliminavimas būtų valstybės sveikatos priežiūros prioritetas. Šiandien turime susitelkti šalies viduje ir glaudžiai bendradarbiauti su visomis suinteresuotomis institucijomis bei šios srities ekspertais“, – sako A. Gaižauskienė.

Situacija Lietuvoje – vis dar sudėtinga

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos ir užsienio ekspertai bei valdžios institucijų atstovai susitiko aptarti hepatito C eliminavimo strategiją Lietuvoje. Pasak susitikime dalyvavusio LSMU ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriaus vadovo prof. Juozo Kupčinsko, tai buvo unikali galimybė, turėjusi didelę reikšmę tolimesniems veiksmams kovoje su HCV.

„Užsienio ekspertai, pasitelkę geriausią tarptautinę patirtį ir naujausias hepatito C gydymo bei diagnostikos tendencijas, išanalizavo Lietuvos situaciją ir pateikė rekomendacijas, kaip šiuolaikiškai spręsti hepatito C problemą mūsų šalyje. Visa tai atsispindi IQVIA ataskaitoje, kuri šiandien gali pasitarnauti kaip įrankis paskatinti politinę valią, siekiant HCV eliminavimo Lietuvoje“, – tikino prof. J. Kupčinskas.

IQVIA, tarptautinė sveikatos rinkos duomenų tyrimo kompanijos, ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje priskaičiuojama daugiau kaip 50 tūkst. suaugusių gyventojų, užsikrėtusių hepatitu C. Daugiausiai tai yra žmonės, kuriems HCV buvo perduotas medicininių procedūrų ir kraujo perpylimo metu ar vartojant intraveninius narkotikus.

Tačiau pagrindinė problema yra ta, kad Lietuva neturi priimtos nacionalinės HCV eliminavimo strategijos, kurios būtų sistemingai laikomasi.

Prof. dr. Juozas Kupčinskas

Kaip įgyvendinti PSO tikslą Lietuvoje?

Pasak prof. J. Kupčinsko, jeigu Lietuva nesiims jokių veiksmų, PSO tikslas eliminuoti HCV šalyje bus įgyvendintas tik 2050 m. Todėl tam, kad neatsiliktume nuo kitų pasaulio šalių, IQVIA Lietuvos valdžios institucijoms pateikė rekomendacijas, padėsiančias laiku pasiekti reikiamų rezultatų.

„Viena iš svarbiausių IQVIA ataskaitos išvadų yra ta, kad mes turime parengti nacionalinę strategiją valstybės mastu, įtraukiant tiek šeimos gydytojus, tiek gydytojus specialistus, tiek valdžios institucijas. Tik glaudus bendradarbiavimas gali padėti tai įgyvendinti. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje yra suburta darbo grupė, kuri turi parengti HCV eliminavimo strategiją“, – sako prof. J. Kupčinskas.

Profesoriaus teigimu, kitas svarbus žingsnis, pažymėtas ataskaitoje, į kurį reikia atkreipti dėmesį –visi pacientai turi gauti gydymą be apribojimų, remiantis naujausiomis Europos ir JAV rekomendacijomis.
„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gydymas kompensuojamais vaistais gali būti skiriamas tik tiems pacientams, kurių kepenys jau yra pažeistos. Tačiau turėtume gydymą skirti iš karto visiems pacientams, kuriems yra nustatomas aktyvus hepatito C virusas, neatsižvelgiant į ligos progresavimo lygį“, – teigia prof. J. Kupčinskas.

Be dviejų esminių rekomendacijų – nacionalinės strategijos sukūrimo ir gydymo apribojimų panaikinimo – profesorius ragina atkreipti dėmesį ir į jų įgyvendinimo aplinkybes. Remiantis IQVIA ataskaita, nacionalinės programos įgyvendinimą turėtų koordinuoti nuolatinė, nekintanti komanda, kuriai įtakos neturėtų besikeičiančios politinės aplinkybės.

Kaip žinoti, ar nesate viruso nešiotojas?

Pasak prof. J. Kupčinsko, dauguma Lietuvoje sergančiųjų hepatitu C virusu užsikrėtė iki 1994 m. kraujo perpylimo metu, kadangi tuomet kraujas nebuvo tikrinimas dėl HCV.

„Hepatitas C yra perduodamas per kraują. Pasaulyje HCV buvo atrastas tik 1989 m. Didžiąją dalį juo užsikrėtusių pacientų sudaro būtent kraujo donorai, kraujo gavėjai ir tie žmonės, kuriems buvo atliktos įvairios medicininės intervencijos. Todėl labiausiai dėmesį atkreipti turėtų asmenys, kuriems šiuo metu yra virš 40 metų“, – sako profesorius.

Jis rekomenduoja visiems bent kartą gyvenime pasitikrinti dėl HCV, dėl ko reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba privačią laboratoriją.

„Svarbiausia yra tai, kad laiku diagnozavus HCV galėtume išvengti daugelio kepenų cirozės, kepenų vėžio ar mirties atvejų. Todėl žmonės sąmoningai patys turi rūpintis savo sveikata, išsitirti ir taip užkirsti kelią tolimesnėms jo pasekmėms“, – teigia prof. J. Kupčinskas.