Norint patekti pas gydytoją specialistą, pacientės dukrai reikėjo labai pasistengti: aktyviai skambinti į registratūrą, bendrauti su administracija, kreiptis į žiniasklaidą. Tik tada vizitas buvo pažadėtas po kiek ilgau nei savaitės.
„Darbo organizavimas – tragiškas“
Šiuo metu senjorės sveikata ženkliai pablogėjusi: rankos ėmė drebėti, atsirado kojų skausmai, viso kūno sąstingis ir dar daug kitų simptomų, pasakoja jos dukra.
„Nei karantino metu, nei po karantino negalime patekti pas gydytoją konsultacijai. Nuolatos kartojama, kad gydytojas nepateikė darbo grafiko ir nepriima pacientų, jau nekalbu apie tai, kad į registratūrą prisiskambinti nepavyksta arba pavyksta po kokių 50 skambučių. Skubiai reikia patekti į gydymo įstaigą konsultacijai, tyrimams, hospitalizavumui ir gydymo koregavimui. Laukti tikrai negalime“, – pasakojo pacientės dukra.
Kaip ji pasakojo, šiuo atveju senjorė negali kreiptis į priėmimo skyrių, nes jos būklė nėra ūmi.
„Tai nėra priepuolis ar gyvybės ir mirties klausimas, todėl, jei kreipsimės į priėmimo skyrių, turėsime susimokėti už neskubią pagalbą ir rezultatas bus niekinis, – pasakojo pacientės dukra.
– Esame aklavietėje ir nežinome, ką daryti. Tiesiog turime laukti, kol jau nieko negalima bus padėti. Stebina tai, kad privačiose gydymo įstaigose darbas vyksta įprastai ir pas tą patį gydytoją galime patekti artimiausiomis dienomis. Štai tokia apgailėtina situacija ir medicininė pagalba Lietuvoje.“
Pacientės dukra akcentavo, kad gydytojui neurologui priekaištų neturi. „Ne jis sudaro darbo grafikus ir jo darbą organizuoja įstaiga. Buvau susisiekusi su administracijos sekretore, kuri man pasakė, kad tokia situacija, tokia sistema ir jie nieko padėti negali. Taip pat, mano prašymu, buvo nurodytas vadovo tel.nr. kuriuo niekaip nepavyko prisiskambinti, – pasakojo moteris. – Mama skambino gydytojui ir jis yra nusiteikęs geranoriškai, bet pakeisti jis nieko negali, konsultuojami pacientai registruoti iki karantino, o naujų pacientų registravimui grafiko nėra.“
Moteris sakė, kad mama gydosi būtent pas šį gydytoją, o kreipiantis į kitą specialistą, kiltų problemų. „Kalbantis su registratorėmis, jos taip pat patvirtino, kad mamą turi konsultuoti tas gydytojas, kuris žino visą ligos eigą, – sakė pacientės dukra. – Pabrėžiu, kad gydytojas yra puikus savo srities specialistas ir žmogus, kuris nori padėti, bet darbo organizavimas yra tragiškas.“
Turi priekaištų ir pacientams
RVUL vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Asta Bagdonavičienė komentavo, kad karantino metu planinių konsultacijų teikimas buvo apribotas (buvo teikiamos tik nuotolinės konsultacijos), o nuo birželio 1 d. savo veiklą atnaujinusiame RVUL Konsultacijų centre registruojant kontaktinėms konsultacijoms prioritetas teikiamas pacientams, užsiregistravusiems iki š. m. kovo 16 d. ir kurių konsultacijos buvo atidėtos dėl karantino.
„Prisiskambinimo problemą, deja, tenka pripažinti. Dėl karantino buvo sustabdyta tūkstančiai konsultacijų, todėl tikrai kyla iššūkių siekiant suvaldyti tiek įeinančių, tiek išeinančių skambučių srautą. Konsultacijų centro registratūros darbuotojai skambina kiekvienam pacientui, kurio konsultacija buvo atidėta, ir individualiai derina naują konsultacijos datą bei laiką, – sakė RVUL atstovės.
– Kol registratorė dalyvauja šiame pokalbyje, ji tuo metu negali aptarnauti įeinančių skambučių. Skambinančiųjų yra išties daug, nes karantino metu asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas buvo ilgą laiką apribotas visose įstaigose, o žmonių ligos ir įvairūs sveikatos sutrikimai niekur nedingo. Per birželio mėn. tą vadinamąją „karantininę“ eilę mums pavyko sumažinti daugiau nei per pusę, bet joje vis dar yra apie 2 tūkst. pacientų; ir čia dar nekalbame apie norinčiuosius naujai užsiregistruoti.“
Kaip sakė ligoninės atstovė, RVUL Konsultacijų centre gydytojai per dieną priima apie 140-150 pacientų, ir tai yra beveik 70 proc. įprastinės apimties tokiu metu. Srauto pralaidumą riboja ne tik vasarą dėl atostogų tradiciškai sumažėjantis dirbančio personalo skaičius, bet ir iki šiol galiojantys epidemiologiniai darbo organizavimo reikalavimai bei rekomendacijos išlaikyti gydytojų darbo cikliškumą.
„Iš Jūsų užklausoje minimo atvejo panašu, kad pacientė nori patekti pas konkretų gydytoją, kuris dirba ne tik mūsų ligoninėje. Keliose darbovietėse dirbantiems gydytojams darbo grafikas sudaromas vykdant ciklinio darbo rekomendacijas kryžminės taršos prevencijos tikslais (kai gydytojas turi atidirbti visą ciklą vienoje darbovietėje, o tik tada dirbti kitoje įstaigoje), – aiškino A. Bagdonavičienė.
– Būtent tuomet ir atsiranda tie visuomenę piktinantys atvejai, kai tas pats specialistas yra nevienodai prieinamas skirtingose įstaigose.“
Ligoninės atstovė sakė, kad šioji įstaiga šiuo atveju nėra kažkuo išskirtinė, nes tos pačios rekomendacijos bei reikalavimai taikomi visoms sveikatos priežiūros įstaigoms.
„Deja, kone kasdien tenka skaityti publikacijas apie problemas, susijusias su medicinos paslaugų gavimu. Matome, kad pacientai nekantriai laukia grįžimo į įprastines sveikatos sistemos veikimo sąlygas, o jų neigiamas emocijas neretai tenka „sugerti“ mūsų aptarnaujančiam personalui, – komentavo RVUL atstovė.
– Dėl to tikrai apgailestaujame, tačiau pandemijos sukelta padėtis tiek darbuotojams, tiek pacientams yra netipinė ir sudėtinga, todėl labai prašytume abipusio bendradarbiavimo, supratingumo ir kantrybės. Kita vertus, taip pat norėtume apeliuoti ir į pacientų sąmoningumą bei drausmingumą – net ir dabar į paskirtas konsultacijas kasdien neatvyksta ir apie tai iš anksto nepraneša maždaug 8-10 užsiregistravusių pacientų. O tai ne tik tuščiai išeikvotas darbuotojų laikas, bet ir prarasta galimybė suteikti gydytojo konsultaciją kitam pacientui.“
Pagal Valstybinės ligonių kasos surinktus duomenis, analizuojant stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų atnaujinimą sutartinės sumos apimtyje (procentais) 2020 m. birželį atskirose respublikos lygmens ligoninėse, RVUL įvykdė 88 proc. stacionarinių paslaugų, ambulatorinių paslaugų – 88,5 proc., nurodo įstaiga.
Kokios alternatyvos?
RVUL atstovė pataria: jei sveikatos būklė pablogėjo ženkliai ir ūmiai, tuomet nereikėtų bijoti kreiptis į Skubios pagalbos skyrių.
„Turint gydytojo siuntimą, pacientui už tai mokėti nereikia; taip pat neatlygintinai teikiama ir būtinoji pagalba. Tiesa, čia konkretaus norimo specialisto pasirinkti nepavyks – konsultaciją suteiks tuo metu priėmimo skyriuje dirbantis gydytojas neurologas“, – sakė A. Bagdonavičienė.
Įstaigos atstovė akcentavo, kad karantinas į įprastinę gydymo įstaigų veiklą atnešė ir progresyvių naujovių – pvz., nuotolines konsultacijas, prie kurių dauguma specialistų prisitaikė ir sėkmingai jas atlieka.
„Šiuo atveju, kaip tarpinis problemos sprendimas irgi galėtų būti panaudotas šis būdas – nuotolinė konsultacija tarp gydytojų, kai paciento šeimos gydytojas apžiūri pacientą, objektyviai įvertina jo būklę ir konsultuojasi su tretinio lygio specialistu dėl paciento diagnozės patikslinimo, tyrimų ar gydymo, nevykstant jam į ligoninę“, – sakė RVUL atstovė.
„Puikiai suprantama susiklosčiusi situacija visame pasaulyje, bet žmonių kantrybė, supratimas, sąmoningumas yra nesuderinami dalykai su vis blogėjančia sveikatos būkle“, – komentavo pacientės dukra.
Pacientės atstovė sakė, kad po žiniasklaidos kreipimosi į gydymo įstaigą, jau kitą dieną sergančiajai buvo paskirta konsultacija liepos 27 dieną pas ją prižiūrintį gydytoją.
„Tuomet kyla klausimas, ar tikrai nėra galimybių priimti pacientų, nėra laisvų laikų, gydytojų grafikų? Ar tokia galimybė suteikiama tik pateikusiems oficialius skundus?“ – stebėjosi pacientės dukra.
Pirmenybė teikiama nuotolinėms paslaugoms
Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė komentavo, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių, esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir buvus karantinui dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas buvo ir tebėra vykdomas kitokiais tempais, nei buvo prieš pandemiją.
„Ministerija teisės aktais nustatė asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principus karantino laikotarpiu. Vyriausybei atšaukus karantiną reglamentuota laipsniška sveikatos priežiūros paslaugų atstatymo tvarka“, – komentavo G. Banaitytė.
Kaip sakė SAM atstovė, siekiant sumažinti pacientų srautus gydymo įstaigose ir taip išvengti grėsmės virusui plisti, pirmenybė teikiama nuotolinėms paslaugoms, t.y. pacientai pirmiausia konsultuojami telefonu, ir tik tuomet, jei gydytojas nusprendžia, kad būtini tyrimai, išsamesnė paciento apžiūra, pacientui paskiriamas tiesioginio kontakto vizitas.
„Deja, ne visos gydymo įstaigos sugebėjo pakankamai greitai prisitaikyti prie pakitusių darbo sąlygų. Visgi vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu, iki liepos 30 dienos gydymo įstaigos, teikiančios ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turi pasiekti nustatytą paslaugų teikimo rodiklį – teikti ne mažiau kaip 80 proc. suplanuotų sveikatos priežiūros paslaugų, – sakė G. Banaitytė.
– Beje, atkreiptinas dėmesys, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigos – poliklinikos – yra pavaldžios savivaldybių administracijoms, tad pastarosios taip pat turėtų nelikti nuošalyje, jei pacientai laiku negauna tinkamų paslaugų.“
Praeitą savaitę sveikatos apsaugos ministras A. Veryga paragino šalies savivaldybes ir joms priklausančias gydymo įstaigas susitelkti ir kuo greičiau atnaujinti paslaugų teikimą pacientams, nurodė ministerija.
„Ministras atkreipė dėmesį, kad liepos mėnesį, norėdamos gauti 1/12 apmokėjimą už paslaugas, gydymo įstaigos turi suteikti ne mažiau kaip 70 proc. stacionarinių ir ne mažiau kaip 80 proc. ambulatorinių paslaugų apimčių. Vyriausybė nusprendė atidžiai stebėti, kaip grįžtama prie planinių paslaugų teikimo, ir, jei paslaugų teikimo sutrikimai išliks iki š. m. rugsėjo 1 d., gali būti atsisakyta 1/12 mokėjimo ir pereita prie mokėjimo už suteiktų paslaugų faktą, – komentavo G. Banaitytė.
– Tikimasi, kad tai paskatins gydymo įstaigas greičiau grįžti prie spartesnio paslaugų atnaujinimo gyventojams.“
