Suprasdami, kad paslaugų greit negaus, kas gali, kreipiasi į privačias įstaigas, nors ir ten, kaip aiškėja, iki šiol nematytos eilės.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) turi keletą patarimų, kaip būtų galima greičiau pateikti pas gydytoją.

„Eilės konkrečioje gydymo įstaigoje priklauso nuo konkrečių gydymo įstaigų pajėgumo suteikti mažesnį, ar didesnį kiekį paslaugų, jų organizacinių ir administracinių sprendimų bei ten dirbančių gydytojų populiarumo. Be to, į nusistovėjusį gyvenimo ritmą korekcijų įnešė ir koronavirusas.

Kaip ir visose šalyse, taip pat ir mūsų šalyje, egzistuoja eilės planinei pagalbai ir ieškoma būdų, kaip tas eiles trumpinti. Taip pat siekiama, kad tie pacientai, kuriems būtina skubi pagalba, t. y. jie negali laukti eilėje, tokią pagalbą gautų laiku.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Adobe Stock

Ne paslaptis, kad žmonės skundžiasi ilgomis laukimo pas gydytojus specialistus eilėmis. Ligonių kasų specialistai nuolat ragina gyventojus, esant didelei eilei, rinktis tą gydymo įstaigą ar specialistą, kurioje eilė mažiausia.

Ir dar keli svarbūs dalykai, kurie padės pacientams neįstrigti laukimo eilėse. Pirmiausia, sunegalavus reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, dirbantį toje pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs. Svarbu žinoti, kad pacientai turi teisę patys pasirinkti tiek sveikatos priežiūros įstaigą, tiek šeimos gydytoją. Jei žmogus yra apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), o įstaiga turi sutartį su TLK, pacientas sveikatos priežiūros paslaugas gauna nemokamai.

Šeimos gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, prireikus gali siųsti pacientą gydytojo specialisto konsultacijai. Jei pacientui išduodamas siuntimas planinėms paslaugoms, pavyzdžiui, nefrologo, oftalmologo konsultacijoms, vadinasi, gydytojas, apžiūrėjęs pacientą, nusprendė, kad pacientui reikalinga ne būtinoji pagalba, o planinė gydytojo specialisto konsultacija.

Išduodant siuntimą, pacientas turi būti informuojamas, kuriose bent 3 įstaigose yra teikiamos atitinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientas pats pasirenka, kurioje iš jų pageidauja gauti siuntime nurodytas sveikatos priežiūros paslaugas. Svarbu taip pat nepamiršti užsiregistruoti pas gydytoją specialistą per 30 dienų, nes tiek laiko galioja siuntimas.

Taigi pacientas, turintis siuntimą, gali pats pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su jo gyvenamosios vietos TLK dėl reikalingų paslaugų teikimo. O siunčiantis gydytojas turi suteikti informaciją pacientui, kur tokios paslaugos teikiamos. Be to, informacija apie sveikatos priežiūros įstaigas, sudariusias sutartis su TLK, yra skelbiama visų TLK interneto svetainėse.

Tad ligonių kasos nuolat ragina pacientus prieš registruojantis pas gydytojus, pirmiausia pasidomėti laukimo eilėmis. Informaciją apie tai galima rasti gydymo įstaigų interneto svetainėse, galima sužinoti paskambinus telefonu į gydymo įstaigos registratūrą.

Teisės aktuose nustatyta, kad pacientui, turinčiam siuntimą, kreipiantis į gydymo įstaigą dėl paslaugos suteikimo, ji privalo pacientą užregistruoti (popieriniame ar elektroniniame gydymo įstaigos paslaugų laukimo žurnale arba elektroninėje sistemoje) jau to kreipimosi metu. Gydymo įstaigoje privalo pacientui pasiūlyti anksčiausiai galimą paslaugos suteikimo dieną. O pacientui atsisakius gauti paslaugą anksčiausią galimą jos suteikimo dieną, jį registruoti pagal jo pasirinktą vėlesnę datą.

Darbuotojus, kurie tvarkingai turėtų vykdyti registraciją, skiria gydymo įstaigos vadovas, todėl kilus klausimų dėl registracijos reikėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją.

Taip pat pacientai neturėtų pamiršti savo vizito pas gydytoją datos ir atvykti laiku. Iš tiesų, būna atvejų, kai pas gydytoją užsirašę pacientai neatvyksta į gydymo įstaigą. Tad pacientams, užsirašiusiems pas gydytojus, nuolat primename, kad jie būtų drausmingi ir, jei yra kokių nors priežasčių neatvykti pas gydytoją, informuotų juos apie tai, t. y. atšauktų vizitą. Tai svarbu, nes kiekvienas neatvykęs pacientas pailgina eilę kitiems pacientams, kuriems tos pagalbos reikia, galbūt, skubiau“, – rašoma VLK komentare.

„Suprantamas gyventojų nepasitenkinimas dėl šiuo metu sunkiau pasiekiamų sveikatos priežiūros paslaugų. Tačiau po karantino kai kurioms gydymo įstaigoms nėra lengva grįžti į ankstesnį darbo ritmą, o ir pacientų skaičius pastaruoju metu yra išaugęs. Visgi, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro sprendimu, per liepos mėnesį planines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos turi pasiekti nustatytą rodiklį – teikti ne mažiau kaip 80 proc. suplanuotų paslaugų, – anksčiau komentavo SAM atstovė Gabrielė Banaitytė.

– Būtinoji pagalba visiems pacientams tiek dabar, tiek karantino laikotarpiu, yra suteikiama nedelsiant. Kitų paslaugų, kaip minėta, teikimas šiuo metu dar nėra iki galo atnaujintas, tačiau skubantys pacientai gali rinktis mokamas paslaugas. Ši sistema, kai iš PSDF kompensuojamos paslaugos nenorintys laukti pacientai gali ją gauti greičiau, tačiau už tai turi susimokėti, galiojo ir anksčiau.“

Kokius tyrimus šeimos gydytojas gali paskirti nemokamai?

Galbūt taip pat esate patyręs, ką reiškia ilgos eilės pas gydytoją? O gal priešingai - jūsų atvejis buvo kitoks, baigėsi greitai ir laimingai? Pasidalinkite savo patirtimi - laiškus su savo istorijomis siųskite adresu pilieciai@delfi.lt. Daugiau informacijos skaitykite čia.

Paslaugas atnaujino ne visi

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kreipiasi į šalies savivaldybes ir joms priklausančias gydymo įstaigas, ragindamas susitelkti ir kuo greičiau atnaujinti paslaugų teikimą pacientams. Žinoma, tai turi būti vykdoma laikantis būtinų saugumo reikalavimų, užtikrinant tinkamą infekcijų kontrolę, rašoma SAM pranešime spaudai.

Apie tai kalbėta ir ketvirtadienį Ministrų kabineto pasitarime, kur buvo sutarta, jog būtina dėti maksimalias pastangas atnaujinant pacientams teikiamas paslaugas, nes žmonės negali tiek laukti reikiamų paslaugų, o susidarančios eilės turi trumpėti, operatyviau veikti skambučių centrai, vykdantys pacientų registraciją, nurodo ministerija.

Jau anksčiau buvo skelbta, kad liepos mėnesį, norėdamos gauti 1/12 apmokėjimą už paslaugas, gydymo įstaigos turi suteikti ne mažiau kaip 70 proc. stacionarinių ir ne mažiau kaip 80 proc. ambulatorinių paslaugų apimčių. Vyriausybė nusprendė stebėti, kaip grįžtama prie planinių paslaugų teikimo, ir, jei paslaugų teikimo sutrikimai išliks iki š. m. rugsėjo 1 d., gali būti atsisakyta 1/12 mokėjimo ir pereita prie mokėjimo už suteiktų paslaugų faktą.

„Karantino šalyje nebėra, gyvenimas pamažu grįžta į įprastą rimtą, nors koronavirusas niekur nedingo, saugotis reikia ir toliau, bet paslaugas pacientams teikti būtina. Juk žmonės negali likti be gydymo paslaugų, jos būtinos. Tad šalies savivaldybės ir joms priklausančios gydymo įstaigos turi padaryti viską, kad pacientai gautų kuo daugiau paslaugų ir jos būtų atnaujinamos kuo greičiau. Taip pat būtina skirti papildomus žmogiškuosius ir administracinius išteklius, kad pacientai galėtų susisiekti ir prisiskambinti ar užsiregistruoti į gydymo įstaigą. Tad ir toliau stebėsime situaciją ir vertinsime įstaigų pastangas“, – sako ministras A. Veryga.

Foto: Tomas Preikša

Apie tai iki kiekvieno mėnesio 25 d. bus informuojama Vyriausybė ir sprendžiama, kaip elgtis toliau, jei įstaigos ir toliau vangiai atnaujins paslaugų teikimą pacientams.

Ketvirtadienį Vyriausybėje sutarta, kad iki rugpjūčio 31 d. bus patvirtinta nauja ambulatorinių paslaugų teikimo nuotoliniu būdu ir jų apmokėjimo tvarka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Taip pat sutarta, kad bus pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip užtikrinti, kad operatyviau veiktų skambučių centrai, kai pacientai skambina registruotis vizitams pas gydytojus. Bus organizuojami susitikimai ir su savivaldybių atstovais, siekiant paskatinti savivaldybes imtis priemonių, kad joms pavaldžios gydymo įstaigos aktyviai atnaujintų paslaugų teikimą. „Registrų centrui“ pavesta sudaryti technines galimybes, kad visos gydymo įstaigos iki 2020 m. rugsėjo 1 d. prisijungtų prie Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos, o tai medikams palengvintų darbą. Artimiausiu metu bus peržiūrėti ir užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimai įstaigoms, sprendžiama dėl tolimesnio savivaldybių karščiavimo klinikų darbo.