„Kraujo tyrimams reikia atskirai užsirašyti ir pas šeimos gydytoją maždaug po dviejų savaičių patenki, tada gauni elektroninį nukreipimą. Elektroninį nukreipimą gavus, tave konsultuoja tik nuotoliniu būdu. To per maža, gauni vaistų ir vis vien galiausiai, bent jau mano atveju, kol kas, aišku, nežinau, ar ten piktybinis, ar ne, bet darinys atsirado“, – „LNK žinioms“ pasakojo vilnietis Zenonas.
Dabar vyras baiminasi, kad darinį medikai rado per vėlai ir galbūt liga pasistūmėjo į priekį.
„Jeigu būčiau pakliuvęs tiesiogiai, apžiūros metu, manau, urologai būtų pamatę anksčiau, o ne dabar“, – nuogąstauja vilnietis.
Zenonas – ne vienintelis, kuris nusivylęs sveikatos priežiūros paslaugų teikimu per karantiną. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) teigimu, per karantiną strigo ir telefoninės konsultacijos su gydytojais, ir diagnostika, ir procedūros, ir net pats gydymas, chirurginės paslaugos – chemoterapija ir radioterapija.
„Apie pusė žmonių, kurie kreipėsi dėl onkologinės ligos, įtarimo, karantino metu nepateko pas specialistą, o trečdaliui buvo pasakyta laukti karantino pabaigos ir tik tuomet registruotis konsultacijai“, – sakė POLA komunikacijos koordinatorė Kornelija Kunigonytė.
Ir nors karantinas pasibaigė, vėžiu sergantys žmonės vis dar skundžiasi, kad sveikatos priežiūros paslaugos jiems neprieinamos, o eilės pas gydytojus dar ilgesnės nei prieš karantiną.
„Galbūt ne visą laiką pakankama šeimos gydytojo kompetencija telefonu nustatyti onkologinę ligą, išklausius paciento mintis. Galbūt ir paties paciento nesugebėjimas konkrečiai nusakyti savo simptomų“, – svarstė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorė Sonata Jarmalaitė.
POLA mano, kad apleisti onkologiniai pacientai dabar virto tiksinčia bomba, tad nevertėtų nustebti, kad po pusmečio vėžio sergamumas arba mirtingumas išaugs.
„Tikrai pamatysime – į medikus kreipsis su vėlesne, nediagnozuota, vėliau diagnozuota vėžio stadija. Tokiu atveju ir gydymas bus ilgesnis, brangesnis, sudėtingesnis ir šansai pasveikti gali būti mažesni“, – komentavo POLA atstovė K. Kunigonytė.
Didžiojoje Britanijoje dėl karantino ir laiku nesuteiktų paslaugų kiekvieną savaitę nebuvo diagnozuota apie 2300 naujų vėžio susirgimų, tad skaičiuojama, kad šioje šalyje 18 00 pacientų mirs. Lietuvoje iki šiol toks skaičiavimas nėra atliktas, o Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol neturi veiksmų plano, kaip suvaldyti tokią situaciją.
„Mirtingumas yra nuolat stebimas, mes stengiamės ta informacija ir viešumoje pasidalinti. Kol kas mirtingumas tikrai nesiskiria nuo statistinio vidurkio. Buvo šalių, kuriose mirtingumas išaugo būtent dėl COVID-19 , buvo stebimas nuokrypis nuo standartinio įprastinio meto ar mėnesio vidurkio“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, taip pat „valstietė“, gina ministrą – esą veiksmų planas Lietuvai nebūtinas, be to, tai reikalautų per daug lėšų.
„Mes tikriausiai neturėtume lygintis su Anglija, nes mes iš tikrųjų matome, kad medicinos paslaugos, ypač suvaldant šitą pandemiją, nėra tos pavyzdinės, į ką mes galėtume lygiuotis“, – komentavo Asta Kubilienė.
Lietuvoje vėžiu kasmet suserga 18 tūkstančių, o nuo šios ligos kasmet miršta 8 tūkstančiai žmonių.
Galbūt taip pat esate patyręs, ką reiškia ilgos eilės pas gydytoją? O gal priešingai - jūsų atvejis buvo kitoks, baigėsi greitai ir laimingai? Pasidalinkite savo patirtimi - laiškus su savo istorijomis siųskite adresu pilieciai@delfi.lt. Daugiau informacijos skaitykite čia.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) komentaras:
Eilės konkrečioje gydymo įstaigoje priklauso nuo konkrečių gydymo įstaigų pajėgumo suteikti mažesnį, ar didesnį kiekį paslaugų, jų organizacinių ir administracinių sprendimų bei ten dirbančių gydytojų populiarumo. Be to, į nusistovėjusį gyvenimo ritmą korekcijų įnešė ir koronavirusas.
Kaip ir visose šalyse, taip pat ir mūsų šalyje, egzistuoja eilės planinei pagalbai ir ieškoma būdų, kaip tas eiles trumpinti. Taip pat siekiama, kad tie pacientai, kuriems būtina skubi pagalba, t. y. jie negali laukti eilėje, tokią pagalbą gautų laiku.
Ne paslaptis, kad žmonės skundžiasi ilgomis laukimo pas gydytojus specialistus eilėmis. Ligonių kasų specialistai nuolat ragina gyventojus, esant didelei eilei, rinktis tą gydymo įstaigą ar specialistą, kurioje eilė mažiausia.
Ir dar keli svarbūs dalykai, kurie padės pacientams neįstrigti laukimo eilėse. Pirmiausia, sunegalavus reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, dirbantį toje pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs. Svarbu žinoti, kad pacientai turi teisę patys pasirinkti tiek sveikatos priežiūros įstaigą, tiek šeimos gydytoją. Jei žmogus yra apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), o įstaiga turi sutartį su TLK, pacientas sveikatos priežiūros paslaugas gauna nemokamai.
Šeimos gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, prireikus gali siųsti pacientą gydytojo specialisto konsultacijai. Jei pacientui išduodamas siuntimas planinėms paslaugoms, pavyzdžiui, nefrologo, oftalmologo konsultacijoms, vadinasi, gydytojas, apžiūrėjęs pacientą, nusprendė, kad pacientui reikalinga ne būtinoji pagalba, o planinė gydytojo specialisto konsultacija.
Išduodant siuntimą, pacientas turi būti informuojamas, kuriose bent 3 įstaigose yra teikiamos atitinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientas pats pasirenka, kurioje iš jų pageidauja gauti siuntime nurodytas sveikatos priežiūros paslaugas. Svarbu taip pat nepamiršti užsiregistruoti pas gydytoją specialistą per 30 dienų, nes tiek laiko galioja siuntimas.
Taigi pacientas, turintis siuntimą, gali pats pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su jo gyvenamosios vietos TLK dėl reikalingų paslaugų teikimo. O siunčiantis gydytojas turi suteikti informaciją pacientui, kur tokios paslaugos teikiamos. Be to, informacija apie sveikatos priežiūros įstaigas, sudariusias sutartis su TLK, yra skelbiama visų TLK interneto svetainėse.
Tad ligonių kasos nuolat ragina pacientus prieš registruojantis pas gydytojus, pirmiausia pasidomėti laukimo eilėmis. Informaciją apie tai galima rasti gydymo įstaigų interneto svetainėse, galima sužinoti paskambinus telefonu į gydymo įstaigos registratūrą.
Teisės aktuose nustatyta, kad pacientui, turinčiam siuntimą, kreipiantis į gydymo įstaigą dėl paslaugos suteikimo, ji privalo pacientą užregistruoti (popieriniame ar elektroniniame gydymo įstaigos paslaugų laukimo žurnale arba elektroninėje sistemoje) jau to kreipimosi metu. Gydymo įstaigoje privalo pacientui pasiūlyti anksčiausiai galimą paslaugos suteikimo dieną. O pacientui atsisakius gauti paslaugą anksčiausią galimą jos suteikimo dieną, jį registruoti pagal jo pasirinktą vėlesnę datą.
Darbuotojus, kurie tvarkingai turėtų vykdyti registraciją, skiria gydymo įstaigos vadovas, todėl kilus klausimų dėl registracijos reikėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją.
Taip pat pacientai neturėtų pamiršti savo vizito pas gydytoją datos ir atvykti laiku. Iš tiesų, būna atvejų, kai pas gydytoją užsirašę pacientai neatvyksta į gydymo įstaigą. Tad pacientams, užsirašiusiems pas gydytojus, nuolat primename, kad jie būtų drausmingi ir, jei yra kokių nors priežasčių neatvykti pas gydytoją, informuotų juos apie tai, t. y. atšauktų vizitą. Tai svarbu, nes kiekvienas neatvykęs pacientas pailgina eilę kitiems pacientams, kuriems tos pagalbos reikia, galbūt, skubiau.
