„Valerijono“ vadovė Almyra Girdenienė prognozuoja, kad dalis išlaidų vaistams tikrai virs nuostoliais, nes kai kurie medikamentai yra tokie reti, jog tikėtina, kad jų niekas taip ir nenupirks, rašoma pranešime spaudai, rašoma pranešime spaudai.

„Neaišku, ko tuo siekiama. Dar tikiuosi prisibelsti iki Valstybinės ligonių kasos ir pasiekti, kad mus išgirstų, atkreiptų dėmesį į tokio įpareigojimo nelogiškumus. Kitaip nepriklausomas vaistines teks greitai įrašyti į Raudonąją knygą, mes tiesiog neišsilaikysime.

Privalomų turėti vaistų sąraše yra tokių medikamentų, kuriuos pagal sąrašą nupirksime, jie pas mus prastovės ir po to teks juos utilizuoti. Negi sveikatos apsaugos ministras savo komandoje neturi nė vieno profesionalaus, nepriklausomo vaistininko, kuris galėtų patarti?“ – sako A. Girdenienė.

Kaip pavyzdį ji pateikia specifinį imunomoduliatorių, skiriamą išsėtinei sklerozei gydyti. Jo „Valerijono“ vaistinėje nuperkamos vos kelios pakuotės per metus. Pasak vaistininkės, pacientas apie savo poreikį informuoja, vaistas yra užsakomas ir pristatomas specialiai jam, daugiau niekam šio medikamento neprireikė.

A.Girdenienę stebina tai, kad modernių technologijų amžiuje, kai iš esmės bet kurį medikamentą pagal poreikį galima užsakyti ir pristatyti į bet kurią vaistinę, iš pastarųjų reikalaujama kaupti abejotino apyvartumo vaistus.

„Jei tikslas yra išlaikyti kuo platesnį ir žmonėms patogesnį bendrą šalies vaistinių tinklą, tai nesuvokiama, kaip tokia finansinė našta gali paveikti nedideles nepriklausomas vaistines. Dėl tokio sprendimo vaistų paklausa dirbtinai išaugs, gamintojai gaus pajamas, tačiau mažmeninis pardavimas, kas yra labai tikėtina, gali ir neįvykti. Mes turėsime tokius vaistus nurašyti į nuostolius ir dar pasirūpinti utilizavimu. Nesuprantama, kodėl tiekėjai negali būti įpareigojami užtikrinti šalies mastu būtino vaistų kiekio, vaistinėms sudarant galimybes juos užsisakyti atsiradus poreikiui“, – pastebi „Valerijono“ vadovė.

Išeitimi galėtų tapti ir atsakomybės padalinimas, jei nenupirktus vaistus pasiimtų ir už jų sutvarkymą būtų atsakingi tiekėjai.

Puoselėjant farmacijos tradicijas Šiaulių „Valerijono“ vaistinė įgyvendina įvairias edukacines programas, rengia mokymus, turi nedidelę kliniką. Pasak vaistinės vadovės, nuo 1870 metų dirbanti vaistinė siekia išlikti sveikatos ir geros savijautos centru.

„Stengiamės šviesti žmones, padėti jiems gyventi sveikiau ir geriau jaustis. Konkurencija tarp vaistinių yra tikrai reali ir labai didelė. Norėdami išsilaikyti, kuriame pridėtinę vertę ir siekiame likti išskirtiniai. Norisi prasmingą ir taip reikalingą veiklą tęsti toliau, norisi, kad mus išgirstų, todėl nenuleisiu rankų“, – tikina A. Girdenienė.

Įsakymas, pagal kurį nustatomi būtinų vaistų kaupimo principai įsigalios š. m. liepos 10 d. Prognozuojama, kad vietoje buvusių 80-ies pigiausių rinkoje veikliųjų medžiagų teks įsigyti daugiau kaip 250. Atitinkamai vaistinių išlaidos tokiam rezervui išaugtų nuo 350-450 eurų iki maždaug 7,5-8 tūkst. eurų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)