Kreipėsi į privačią kliniką

Su redakcija bendravęs vilnietis Juozas sakė, kad pastarąsias 5 dienas kasdien ryte ir po pietų skambino į poliklinikos registratūrą, tačiau automatiniam atsakikliui informavus, kad visos linijos užimtos, signalas būdavo nutraukiamas.

Registracija pas Centro poliklinikos šeimos gydytojus yra galima internetu, tad Juozas prisiregistravo įstaigos svetainėje. Vyro tikslas buvo – patekti pas dermatologą, tad sulaukęs šeimos gydytojos skambučio, vyras išsakė savo nusiskundimus, o gydytoja išrašė elektroninį siuntimą. Viskas būtų gerai, tačiau bėda ta, kad vyrui pas gydytoją specialistą užsiregistruoti reikia pačiam, o registracija – tik telefonu. Tai sužinojusiam Juozui nusviro rankos ir jis nusprendė vizitui užsiregistruoti privačioje klinikoje, kurioje už išsamią konsultaciją išleido 70 Eur.

„Vieno vizito metu man buvo atsakyta į 4 svarbius klausimus, nesakė dėl skirtingų problemų registruotis iš naujo. Kaip ir viskas gerai, tačiau kyla klausimas, tai kodėl mes kas mėnesį mokame privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), jei vis tiek esame priversti kreiptis privačiai ir papildomai leisti pinigus?“ – klausimą kėlė Juozas.

Be to, vyras pasakojo, kad su visa šeima norėjo pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Centro poliklinikoje greitai to padaryti nepavyko, tad šeima nedelsė ir tąkart apsilankė privačioje įstaigoje.

„Žinoma, sumokėjome kur kas daugiau nei būtume sumokėję poliklinikoje, tačiau jokių problemų nekilo, mus greit priėmė ir paskiepyjo, – pasakojo Juozas.

– Kas įdomiausia, kažkodėl viešose poliklinikose „kovidas“ vis dar yra, o privačiose – ne.“

Sportininkai Centro poliklinikoje

Prisiskambinti vis dar nepavyksta

Redakcijai laišką rašęs Mantas sakė, kad Centro poliklinikai prisiskambinti bando jau antra savaitė, o prieš savaitę „Delfi“ pasirodęs straipsnis nepadėjo problemai išsispręsti.

„Jau savaitė praėjo, bet nė karto Centro poliklinika nepakėlė ragelio, – rašė pacientas Mantas. – Už ką mes juos išlaikome, man darosi nesuprantama.“

Penktadienį Centro poliklinikos administracija informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrių, kad praeitą savaitę buvę Skambučių centro sutrikimai pašalinti.

Antradienį savivaldybės atstovė „Delfi“ rašė, kad 15 val. atstovai patys bandė prisiskambinti į Centro poliklinikos registratūrą.

„Pavyko prisiskambinti antrą kartą, registratorė atsiliepė po 7 min. 40 sek.“, – „Delfi“ sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus l. e. p. vedėjo pavaduotoja Deimantė Noreikienė.

Visgi, kaip pasakojo skaitytojai ir kaip teko pabandyti ir „Delfi“ redakcijai, kartais paskambinus į registraciją signalas būdavo iškart nutraukiamas be galimybės laukti.

„Penktadienį prisiskambinti buvo nesunku: iki pietų registratorė atsiliepdavo vidutiniškai po 1 min., po pietų – iškart. Signalas automatiškai nutraukiamas, kai susikaupia labai didelis skambinančiųjų srautas, todėl skambučius reikia kartoti, rekomenduojama ne dažniau kaip kas 15 min., kad nebūtų perkrauta linija, – paaiškino D. Noreikienė.

– Norėtume atkreipti dėmesį, kad dėl po karantino laikotarpio atnaujintų paslaugų ir intensyvaus nuotolinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, skambinančiųjų į Centro poliklinikos Skambučių centrą skaičius labai padidėjo, todėl telefono linijos dažnai būna perkrautos, ypač pirmą dieną po savaitgalio/šventinių dienų, – komentavo savivaldybės atstovė.

Sportininkai Centro poliklinikoje

Informacija apie galimybę registruotis ir kitos naujienos yra skelbiamos poliklinikos tinklapyje www.pylimas.lt, taip pat šiuos adresu galima registruotis gydytojo konsultacijai internetu.“

Be to, Savivaldybės atstovė sakė: „Kaip mus informavo Centro poliklinikos administracija, tai jie patys apie šią problemą (kad ryšys sutrikęs ne vieną savaitę) sužinojo tik praeitą savaitę, nes dėl rekonstrukcijos darbų kabelis buvo pažeistas keletą kartų ir jį atstačius liko pažeistos dalis skaidulų, dėl kurių buvo blokuojama didžioji dalis skambučių, tačiau dalis pacientų prisiskambindavo. Taigi, ryšys buvo, todėl nekilo įtarimas dėl likusių pažeidimų ir sutrikusio ryšio.“

Centro poliklinika taip pat informavo, kad į Skambučių centrą mobilizavo visus galimus pajėgumus (nors žmogiškieji ištekliai, ypač atostogų metu, riboti), pastatė 5 papildomas telefono stoteles.

Kodėl privačios įstaigos dirba aktyviau?

Šįkart į šios problemos sprendimą įtraukėme ir Sveikatos apsaugos ministeriją, apskritai klausiant, kodėl atrodo, kad viešose gydymo įstaigose – tarsi vis dar karantinas, o privačiose įstaigose darbas vyksta pilnu tempu?

„Suprantamas gyventojų nepasitenkinimas dėl šiuo metu sunkiau pasiekiamų sveikatos priežiūros paslaugų. Tačiau po karantino kai kurioms gydymo įstaigoms nėra lengva grįžti į ankstesnį darbo ritmą, o ir pacientų skaičius pastaruoju metu yra išaugęs. Visgi, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro sprendimu, per liepos mėnesį planines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos turi pasiekti nustatytą rodiklį – teikti ne mažiau kaip 80 proc. suplanuotų paslaugų“, – komentavo Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė.

Ministerijai uždavėme skaitytojų klausimą: jei pacientai negali gauti medicininių paslaugų poliklinikoje, už kurias kas mėnesį moka PSD, o yra priversti papildomai mokėti privačiose įstaigose, taigi už ką mokama?

Valstybinės ligonių kasos teigimu, privalomojo sveikatos draudimo įmokas mokėti privalome, nes draudimo santykiai remiasi ne gautų paslaugų apmokėjimo principu, bet visuotinumo ir solidarumo principu.

„Visuotinumas reiškia, kad visiems mūsų šalies piliečiams yra privaloma mokėti PSD įmokas ir, kad kiekvienas jas sumokėjęs, tampa apdraustuoju. Solidarumo esmė – kad kiekvienas iš mūsų prie PSD prisideda pagal savo galimybes. Tai yra, prie PSD prisideda visi, tik vieni – didesnėmis, kiti – mažesnėmis įmokomis, kurios priklauso nuo gaunamų pajamų. Tačiau svarbiausia, jog įvykus draudiminiam įvykiui, kiekvienas apdraustasis, nepaisant to, kokio dydžio įmokas mokėjo, turi teisę gauti jam reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo“, – komentuoja ministerijos atstovė G. Banaitytė.

Tokiu būdu užtikrinamas visuotinis sveikatos draudimas. Jeigu visuotinumo ir solidarumo principais nebūtų vadovaujamasi, tiek brangios, tiek kasdien įprastos sveikatos priežiūros paslaugos daugumai žmonių būtų tiesiog neprieinamos, aiškino SAM atstovė.

Ministerija teigia, kad būtinoji pagalba visiems pacientams tiek dabar, tiek karantino laikotarpiu, yra suteikiama nedelsiant. „Kitų paslaugų, kaip minėta, teikimas šiuo metu dar nėra iki galo atnaujintas, tačiau skubantys pacientai gali rinktis mokamas paslaugas. Ši sistema, kai iš PSDF kompensuojamos paslaugos nenorintys laukti pacientai gali ją gauti greičiau, tačiau už tai turi susimokėti, galiojo ir anksčiau“, – sakė G. Banaitytė.

Kodėl net ir poliklinikose reikia mokėti?

Kyla dar vienas klausimas: kodėl papildomai susimokėjus (nors PSD mokamas kas mėnesį) pas gydytoją prieisime greičiau, o nesumokėjus – lauksime kur kas ilgiau?

Į klausimą atsakė Valstybinė ligonių kasa: „Eilės konkrečioje gydymo įstaigoje priklauso nuo konkrečių gydymo įstaigų pajėgumo suteikti mažesnį, ar didesnį kiekį paslaugų, jų organizacinių ir administracinių sprendimų bei ten dirbančių gydytojų populiarumo. Be to, į nusistovėjusį gyvenimo ritmą korekcijų įnešė ir koronavirusas.

Kaip ir visose šalyse, taip pat ir mūsų šalyje, egzistuoja eilės planinei pagalbai ir ieškoma būdų, kaip tas eiles trumpinti. Taip pat siekiama, kad tie pacientai, kuriems būtina skubi pagalba, t. y. jie negali laukti eilėje, tokią pagalbą gautų laiku.“

VLK sako, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas žmogus, turintis siuntimą planinei konsultacijai, gali pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su jo gyvenamosios vietos teritorine ligonių kasa dėl reikalingų paslaugų teikimo.

Gydytojas, išduodamas siuntimą, turi informuoti pacientą, kur tokios paslaugos teikiamos – turi nurodyti bent 3 įstaigas – ir informuoti pacientą, kad jis gali pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje yra mažiausia eilė.

Informaciją apie eiles pacientas gali rasti ligonių kasų interneto svetainėse. Be to, tuo reikėtų pasidomėti gydymo įstaigų interneto svetainėse, galima sužinoti paskambinus telefonu į gydymo įstaigos registratūrą. Ligonių kasos nuolat ragina pacientus prieš registruojantis pas gydytojus, pirmiausia pasidomėti laukimo eilėmis ir rinktis tą gydymo įstaigą, kurioje reikiamos paslaugos laukimo eilė yra trumpiausia, informuoja VLK.

Jei pacientui išduodamas siuntimas planinėms paslaugoms, pavyzdžiui, nefrologo, oftalmologo konsultacijoms, vadinasi, gydytojas, apžiūrėjęs pacientą, nusprendė, kad pacientui reikalinga ne būtinoji pagalba, o planinė gydytojo specialisto konsultacija.

Teisės aktuose nustatyta, kad pacientui, turinčiam siuntimą, kreipiantis į gydymo įstaigą dėl paslaugos suteikimo, ji privalo pacientą užregistruoti (popieriniame ar elektroniniame gydymo įstaigos paslaugų laukimo žurnale arba elektroninėje sistemoje) jau to kreipimosi metu. Gydymo įstaigoje privalo pacientui pasiūlyti anksčiausiai galimą paslaugos suteikimo dieną. O pacientui atsisakius gauti paslaugą anksčiausią galimą jos suteikimo dieną, jį registruoti pagal jo pasirinktą vėlesnę datą, nurodo VLK.

„Beje, siuntime pažymėtas galiojimo laikas negali viršyti 30 dienų. Siuntimo galiojimo laikas skaičiuojamas nuo jo išrašymo iki paciento užregistravimo gydytojo specialisto priėmimui arba įregistravimo į eilę gydytojo specialisto paslaugoms gauti, – komentuoja VLK.

– Darbuotojus, kurie tvarkingai turėtų vykdyti registraciją, skiria gydymo įstaigos vadovas, todėl kilus klausimų dėl registracijos reikėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją.“