Dideli renginiai vis dar kelia nerimą
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prof. habil. dr. infektologas Alvydas Laiškonis „Delfi“ sakė, kad, jo nuomone, privalomą kaukių dėvėjimą buvo galima tęsti ir ilgiau.
„Labai staigiai apsidžiaugėme, kad viskas greitai baigėsi. Tačiau tikrai ne, yra daug besimptomių formų. Todėl manau, kad kaukes ir toliau buvo galima dėvėti. Ir didesnių renginių, koncertų organizavimas, kurie dabar prasidėjo, viskas vyksta be kaukių. Manau, kad tai irgi turi įtakos, – kalbėjo LSMU profesorius.
– Galimybė, kad vėl teks grįžti prie kaukių, tikrai yra. Mane ypatingai jaudino dideli renginiai, kuriuose nebuvo dėvimos apsaugos priemonės, lyg virusas jau būtų kažkur dingęs.“
Vis dėlto, pasak prof. A. Laiškonio, kol kas jokių išvadų daryti dar negalime, nors užsikrėtimų ir daugiau nei įprastai. Tačiau gali būti, jog naujų infekcijos atvejų daugės ir toliau, kadangi ilgojo savaitgalio metu visoje Lietuvoje buvo organizuoti nemaži susibūrimai.
„Man atrodo, kad mes labai staigiai perėjome. Aišku, nekalbu ir apie įvežtinius atvejus, kurie grįžta ir vaikšto visuomenėje, o tik po kurio laiko išaiškėja, kad jie serga“, – apie viruso plitimo kelius pridūrė prof. A. Laiškonis.
Tyrimų – per mažai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas laikosi kiek kitokios nuomonės. Pasak prof. S. Čaplinsko, šiuo metu vėl privalomai ir visuotinai dėvėti kaukes – nėra reikalo.
„Prognozės, kad virusas įsitvirtino žmonių populiacijoje, pasitvirtino. Ir tai, kad jis niekur nedings, taip pat jau aišku. Lygiai taip pat aišku, kad ir esant karštam orui turi galioti tos pačios prevencijos taisyklės – atstumas, bendravimo laikas, rankų paviršių higiena, – sakė pašnekovas.
– Visą laiką su kaukėmis vaikščioti nelabai yra reikalo. Jas svarbu dėvėti tik tais atvejais, kai tikrai reikia. Kalba eina apie ilgesnį bendravimą ir ypač sveikatos priežiūros įstaigoje. Bendraujant namuose ar kolektyve dėvėti kaukes sudėtinga ir tikriausiai niekas jų nedėvės.“
Pasak profesoriaus, labai svarbu, kad būtų testuojami tie žmonės, kurie pajuto bent menkiausius simptomus ar kyla įtarimas, kad jie turėjo kontaktą su galimai infekuotu asmeniu, keliavo.
Rizikos grupės asmenims kaukes dėvėti reikėtų
„Niekas nesakė, kad kaukių nebereikia. Kaip minėjau pačioje pradžioje, kad po COVID-19 mes kitaip gyvensime nei prieš šį virusą. Todėl pravartu, ypač rizikos grupės žmonėms ir ypač einant į uždarą patalpą ir ten būnant ilgesnį laiką, dėvėti kaukę. Prekybos centruose, mano asmenine nuomone, truputį perdėta baimė, kai skelbiama, kad jei buvote prekybos centre tą ir tą valandą, galbūt turėjote kontaktą, nes ten buvo užsikrėtęs asmuo. Menka tikimybė, kad galima užsikrėsti trumpai prasilenkus, netgi būnant be kaukės, – kalbėjo ULAC direktorius.
– Nemanau, kad vėl reikėtų grįžti prie kaukių. Jei renginys vyksta lauke ir nesame labai arti vienas šalia kito, jau rizika mažėja. Jei koks nors priėmimas uždaroje patalpoje, tai pavojus didesnis.“
Tačiau, kaip teigė prof. S. Čaplinskas, būtina atlikti kuo daugiau tyrimų.
„Mano nuomone, testavimas yra ir buvo nepakankamas. Nenoriu būti blogu pranašu, bet, jei susidarys tokios aplinkybės, kad žmogus vengs testavimo, nes bijos, kad jam reikės priverstinai izoliuotis ar praras darbo užmokestį, problemą pakišime po žeme. O tada gali būti dar blogiau, todėl reikia, kad testavimas būtų kuo didesnis ir įvairiomis priemonėmis“, – teigė S. Čaplinskas.
Taip pat, pasak pašnekovo, kaukės gali pridaryti dar daugiau bėdų, jei bus nešiojamos neteisingai.
„Netgi tada, kai buvo privalomas kaukių dėvėjimas, tai buvo žmonių sąmoningumo reikalas. <...> Be to, jei ilgai dėvėsime tą pačią kaukę, laikysime ją kišenėje ir panašiai, ji sudrėks ir, norėdami išvengti vienos bėdos, galime susilaukti kitos, nes pradės veistis grybeliai ir pan. Iš kitos pusės, kaukių naudojimas aiškiai parodė, kad sumažėjo alergijų. Net jei rudenį smarkiai nesuaktyvės koronavirusas, bet prasidės peršalimų sezonas ir vėl dėvėsime kaukes eidami į prekybos centrus ir kitur, būtų labai gerai“, – kalbėjo ULAC direktorius.
Kaip teigia profesorius, koronavirusas organizme išlieka ilgiau nei buvo manyta iš pradžių. Be to, šiuo metu pasigirsta kalbų, jog infekcija itin ilgai užsilieka paauglių kūne.
„Kad ilgiau išlieka nei iš pradžių tikėjomės, tai jau tikrai žinoma. Priklauso nuo to, kaip reaguos imuninė sistema. Aišku, kad pas paauglius, jaunus sveikus žmones imunitetas reaguoja geriau ir gali nebūti visai jokių klinikinių reiškinių. Atitinkamai, virusas jų organizme gali cirkuliuoti ilgiau“, – sakė S. Čaplinskas.
Kaip anksčiau trečiadienį „Delfi“ sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, didelio pavojaus dar nėra, tačiau rizika išlieka. Visgi epidemiologams šiuo metu didžiausią nerimą kelia viena ligoninė.
„Šiuo metu Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė kelia susirūpinimą, – sakė R. Lingienė ir pridūrė, kad joje kasdien dirba epidemiologai. – Ir šiandien kolegos vyksta žiūrėti, kas čia gali būti, nes prieš tai buvo registruojami atvejai, bet nematėme jokių epidemiologinių sąsajų, jų nebuvo įmanoma nustatyti. <...> Dabar aiškinamės, kas galėjo sąlygoti tokį išplitimą.“
Pratus matyti kur kas mažesnius naujų atvejų skaičius, R. Lingienė sako, kad tokia statistika išties nedžiugina, tačiau didelio nerimo tarp epidemiologų dar nėra.
„Mes įpratę prie labai nedaug atvejų, tad tai nėra kažkokie džiuginantys skaičiai, tačiau epidemiologai dar nemato didelio nerimo, nes tie atvejai yra valdomi. Jie susiję su židiniais, juos lengviau valdyti, lengviau dezinfekuoti patalpas. Iš tų 10 atvejų matome, kad tai nėra plitimas visuomenėje. Atsekėme, kas su kuo susiję ir taip didėja galimybė nutraukti viruso plitimo grandinę“, – sakė R. Lingienė.
3 atvejai iš 10 nustatyti Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pacientams. Nuo gegužės mėn. šioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje registruoti 8 atvejai, iš jų 4 pacientai.
