COVID-19 sukeliantis virusas pažeidžia ne tik kvėpavimo, bet ir keletą kitų organizmo sistemų, kartais sukeldamas tiesiog katastrofinę žalą, rašoma reuters.com.
„Manėme, kad tai vien kvėpavimo sistemą atakuojantis virusas, bet paaiškėjo, kad jis paveikia ir kasą, širdį, kepenis, galvos smegenis, inkstus bei kitus organus. Iš pat pradžių to nepripažinome“, – sakė kardiologas Eriasc Topolas, Kalifornijos „Scripps Research“ instituto vadovas.
Be pasunkėjusio kvėpavimo, COVID-19 sergantys asmenys gali patirti insultą sukeliančių kraujo krešėjimo sutrikimų ir ne vieną organų sistemą paveikiančių stiprių uždegimų. Virusas gali sukelti ir neurologinio pobūdžio komplikacijų, pradedant galvos skausmais, svaiguliu bei skonio praradimu ir baigiant priepuoliais bei konfūzija.
Sveikimo ir atsigavimo procesas gali būti lėtas, negarantuojantis galutinio pasveikimo ir reikalaujantis didelių išlaidų, be to, gerokai pabloginantis žmogaus gyvenimo kokybę.
COVID-19 gali pasireikšti labai įvairiai. Ligos simptomai – labai skirtingi, tačiau visada unikalūs, sako Sadiya Khan, Čikagos sveikatos sistemos „Northwestern Medicine“ įstaigoje dirbanti kardiologė.
Didesnė komplikacijų rizika, kaip ir susirgus gripu, kyla širdies problemų turintiems asmenims, sako S. Khan. Labiausiai stebinančia šio viruso savybe reikia laikyti ne plaučius, o kitus organus arba sistemas paveikiančių komplikacijų mastą.
S. Kahn įsitikinusi, kad dėl COVID-19 persirgusių asmenų srautų sveikatos priežiūrai teks skirti milžiniškas lėšas.
Ilga ir varginanti reabilitacija
Intensyvios priežiūros skyriuose gydytiems pacientams arba tiems, kurie kelias savaites buvo prijungti prie ventiliavimo aparatų, būtina skirti papildomą reabilitaciją, kurios tikslas – sugrąžinti mobilumą ir prarastas jėgas.
„Vos dieną praleidus ligoninėje, gali prireikti net savaitės jėgoms atgauti, – sako S. Kahn. – Vyresnio amžiaus žmonėms tai pavyks daug sunkiau. Grįžti prie buvusio energijos lygio gali ir nepasisekti.“
Dar visiškai neseniai daugiausia dėmesio buvo skiriama nedidelei grupei pacientų, kuriems liga pasireiškė ypač drastiškai. Dabar vis labiau domimasi pacientais, kurie nesirgo taip sunkiai, kad būtų tekę gydytis ligoninėje, bet ir toliau kenčia dėl kokių nors problemų, nors nuo infekcijos pradžios praėjo daugiau nei mėnuo.
Tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti ilgalaikius koronavirusinės infekcijos padarinius, jau pradėti, „Reuters“ reporteriams telefonu nurodė Jay Butleris, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) Infekcinių ligų skyriaus vadovo pavaduotojas.
„Tenka klausytis įvairiausių pranešimų apie žmones, kuriuos kamuoja nuolatinis nuovargis ir dusulys, – sakė J. Butleris. – Sunku pasakyti, kiek tai tęsis.“
Nors koronaviruso sukelti simptomai per 2–3 savaites paprastai išnyksta, 1 iš 10 asmenų juos patiria ir ilgiau, nurodė Oksfordo universitete dėstanti Helen Salisbury žurnale „British Medical Journal“ neseniai pasirodžiusioje publikacijoje.
H. Salisbury paminėjo, kad daugumai jos pacientų, peršvietus krūtinės ląstą, uždegimo požymių aptikti nepavyko, tačiau teigia, kad nesijaučia gerai, kaip anksčiau.
„Kyla nerimas, kad tiems, kurie anksčiau triskart per savaitę nubėgdavo po 5 kilometrus, o dabar palypėję laiptais sunkiai atgauna kvapą arba be paliovos kosėja ir jaučiasi pernelyg išsekę, kad sugrįžtų į darbą, susigrąžinti buvusios sveikatos gali nepavykti“, – tvirtina ji.
Igoris Koralnikas, „Northwestern Medicine“ neurologinių ir infekcinių ligų padalinio vadovas, peržvelgęs mokslines ataskaitas buvo priverstas konstatuoti, kad maždaug pusė dėl COVID-19 hospitalizuotų asmenų patyrė neurologinio pobūdžio komplikacijų, tokių kaip svaigulys, sumažėjęs budrumas, pasunkėjusi koncentracija, uoslės ir skonio sutrikimai, priepuoliai, insultai, silpnumas ir raumenų skausmai.
I. Koralniko įžvalgos buvo paskelbtos žurnale „Annals of Neurology“. Jo iniciatyva buvo įsteigta ambulatorija COVID-19 persirgusiems pacientams, kurioje tiriama, ar suminėtos neurologinės problemos tėra laikinos, ar visgi nuolatinės.
S. Kahn įžvelgia paralelių su ŽIV – AIDS sukeliančiu virusu. Iš pat pradžių dėmesys taip pat buvo kreipiamas beveik vien į mirtingumą.
„Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijoms, įvykstančioms tapus ŽIV nešiotoju“, – nurodė S. Kahn.
