Julie Helms viskas prasidėjo nuo kelių pacientų, kurie 2020 m. kovo pradžioje buvo paguldyti į šiaurės rytų Prancūzijoje esantį Strasbūro universitetinės ligoninės Intensyviosios priežiūros skyrių, kuriame ji dirba. Vos per kelias dienas Covid-19 užsikrėtė visi skyriaus pacientai, tačiau jai nerimą kėlė ne tik pacientų kvėpavimo sutrikimai.

„Jie buvo itin dirglūs, daugumą kankino neurologinės problemos – jie nesiorientavo, kliedėjo, – pasakoja ji. – Intensyviosios priežiūros skyriuje esame turėję dirglių pacientų, kuriems reikėjo raminamųjų vaistų, bet šiuo atveju situacija atrodė visiškai nenormali. Tai buvo baisu, ypač turint omenyje, kad dauguma pacientų buvo labai jauni – 30-40 metų, o vienas apskritai aštuoniolikmetis.“

J. Helms ir jos kolegos leidinyje „New England Journal of Medicine“ paskelbė nedidelį straipsnį, kuriame užfiksavo neurologinius koronavirusu sergančių pacientų simptomus – nuo pažinimo gebėjimo sutrikimų iki nesiorientavimo.

Visa tai yra encefalopatijos (terminas, apibrėžiantis bendrus smegenų pažeidimus) simptomai – šią tendenciją stebėdami koronavirusu susirgusius pacientus tyrėjai Uhane pastebėjo jau vasario mėnesį.

Foto: Shutterstock

Šiuo metu visame pasaulyje jau yra atlikta apie 300 tyrimų, kuriuose užfiksuoti neurologiniai Covid-19 užsikrėtusių pacientų sutrikimai, nuo lengvesnių simptomų, tokių kaip galvos skausmas, uoslės praradimas (anosomija), spontaniškai atsirandančio dilgčiojimo, tirpimo ir kt. pojūčio (akroparestezija) iki daug sunkesnių, tokių kaip afazija (visiškas arba dalinis kalbos praradimas), insultas ar traukuliai.

Šie duomenys papildo kitų tyrimų išvadas, kuriose teigiama, kad koronavirusas, kuris buvo laikomas kvėpavimo takus pažeidžiančia liga, gali sukelti ir inkstų, kepenų, širdies bei praktiškai visų kitų organų pažeidimus.

„Kol kas nežinome, ar Covid-19 atveju encefalopatija pasireiškia stipriau nei sergant kitomis virusinėmis ligomis, bet galiu pasakyti, kad mes pastebime nemažai apraiškų, – sako neurologė Elissa Fory iš Henrio Fordo fondo Detroite, Mičigano valstijoje. – Užsikrėtusiųjų skaičiui augant, imi pastebėti ne tik labiausiai paplitusius simptomus, bet ir rečiau pasitaikančius. Ir juos visus mes fiksuojame vienu metu – nė vienas iš mūsų dar nesame su tuo susidūrę gyvenime.“

Duomenys apie simptomų dažnumą skiriasi, tačiau vidutiniškai apytikriai 50 proc. pacientų, kuriems diagnozuotas Sars-CoV-2 virusas (sukeliantis Covid-19), pasireiškia neurologinės problemos.
Šių neurologinių problemų mastas ir sunkumas kol kas nėra ištirtas.

Dauguma žmonių, įskaitant gydytojus, gali neatpažinti neurologinių sutrikimų, kai šie pasireiškia – traukulius patiriantis pacientas, pavyzdžiui, gali atrodyti sustingęs, jis nebūtinai drebės ar purtysis.
Intensyviosios terapijos skyrius, kuriame nuolat girdisi aparatų pypsėjimas, ir kur pacientai visą laiką guli lovoje, izoliuoti ir paveikti raminamųjų, gali sustiprinti ar sukelti klejojimą – tai apsunkina viruso simptomų išskyrimą.

Viską dar labiau komplikuoja tai, kad daugumai pacientų, patiriančių Sars-CoV-2 poveikį, nėra atliekamas koronaviruso tyrimas, ypač jei jiems nepasireiškia kosulys ar karščiavimas.

Tai reiškia, kad jei jiems ir pasireiškia neurologiniai simptomai, niekas tų simptomų nesusieja su Sars-CoV-2.

„Tiesą sakant, didelė dalis Covid-19 pacientų nei kosėja, nei karščiuoja, jiems pasireiškia vienintelis simptomas – nesiorientavims“, – sako anesteziologijos ir intensyviosios priežiūros medicinos profesorius Robertas Stevensas iš Johnso Hopkinso medicinos universiteto Baltimorėje, Merilando valstijoje.

„Mes susiduriame su antrine, neurologinės ligos pandemija.“

Smegenys
Foto: Shutterstock

Kitokia liga

Nuo pat pandemijos pradžios buvo vis labiau akivaizdu, kad Sars-CoV-2 nėra tiesiog sustiprinta viruso, sukeliančio įprastą peršalimą, versija – jis gali iššaukti daugybę keistų, neįprastų ir kartais gąsdinančių simptomų.

Pavyzdžiui, daugumos virusinės kilmės pandemijų (įskaitant gripą) mirtingumo kreivė yra U formos – miršta patys mažiausi ir patys seniausi. Tačiau Sars-CoV-2 vaikams dažniausiai sukelia nesunkius simptomus.

Naujasis koronavirusas taip pat neproporcingai paveikia vyrus – 70 proc. pacientų, patenkančių į intensyviosios terapijos skyrių visame pasaulyje, yra vyrai, nors virusu užsikrečia panašus skaičius vyrų ir moterų.

Dar viena paslaptis yra „laiminga hipoksija“. Mūsų kraujyje paprastai būna apie 98 proc. deguonies. Kai jo lygis nukrenta žemiau 85 proc., žmogus netenka sąmonės, jį gali ištikti koma ar net mirtis. Tačiau nemažai koronavirusu susirgusių pacientų kraujyje deguonies kiekis kraujyje neviršijo 70 proc., o kai kuriais atvejais – netgi buvo nukritęs žemiau 60 proc. ribos, tačiau pacientai nebuvo praradę sąmonės, net jų pažintiniai gebėjimai nebuvo sutrikę.

Ne mažiau neįprastas yra tas faktas, kad dideliam procentui viruso nešiotojų simptomai nepasireiškia. Duomenys varijuoja, tačiau Islandijoje atlikto masinio gyventojų testavimo duomenimis, 50 proc. gyventojų, kurie buvo užsikrėtę virusu, nepasireiškė jokie jo simptomai.
Ko gero didžiausią nerimą kelia ta ypatybė, kad nors apie 80 proc. susirgusiųjų Covid-19 perserga gana lengvai, nedideliam procentui pacientų būklė ima labai sparčiai blogėti ir per kelias dienas jie miršta nuo kvėpavimo sistemos ir įvairių organų sutrikimų.

Dauguma pastarųjų pacientų yra vyresnio amžiaus arba turi kitų sveikatos problemų, tačiau ne visi.

„Per pastaruosius porą mėnesių supratome, kad ši liga, Covid-19, pasireiškia labai įvairiai, – sako R. Stevensas. – Mes dabar užfiksavome, kad ši liga pažeidžia daug įvairių organų sistemų – pacientai gali mirti ne tik sutrikus plaučių veiklai, bet ir nuo inkstų sutrikimo, kraujo krešulių, kepenų pažeidimų ir neurologinių simptomų.“

„Be to, esu matęs Intensyviosios terapijos skyriaus pacientų, kurie pasveiksta po dviejų-trijų dienų, tačiau yra ir tokių, kurie jau kelis mėnesius neišeina iš ligoninės.“

R. Stevensas yra pastebėjęs ir kitų sunkiai paaiškinamų su šiuo virusu susijusių keistybių. „Covid-19 pacientus, atrodo, mažiau veikia įprastai naudojami vaistai – teko naudoti 5-10 kartų didesnį raminamųjų vaistų kiekį, nei naudojame įprastomis sąlygomis“, – sako jis.

Foto: Shutterstock

Naujausias klausimas – ar virusas gali pažeisti smegenis?

Smegenų pažeidimo simptomai

Dauguma tyrėjų mano, kad neurologinį viruso poveikį netiesiogiai iššaukia arba deguonies stygius smegenyse („laiminga hipoksija“, kuri pasireiškia dideliam procentui pacientų), arba kad tai yra šalutinis kūno atsakas į uždegimą (liūdnai pagarsėjusi „citokinų audra“). Ir E. Fory, ir J. Helms mano, kad neurologinius simptomus iššaukia citokinai.

Kiti tyrėjai nėra tokie tikri: kaupiasi įrodymai, kad iš tiesų virusas gali patekti į pačias smegenis.

„Jei prieš mėnesį būtumėte manęs paklausę, ar yra paskelbtų duomenų, parodančių, kad Sars-CoV-2 gali peržengti kraujo-smegenų barjerą, būčiau atsakęs – ne, tačiau dabar atsiranda daug įrodymų, kad, pasirodo, gali“, – sako R. Stevensas.

Tyrėjai iš Japonijos pranešė apie keistą atvejį: 24 m. vyras buvo rastas be sąmonės, ant grindų, savo vėmalų baloje. Kol jis buvo gabenamas į ligoninę, jam pasireiškė bendri kūno traukuliai. Atlikus smegenų magnetinį rezonansą paaiškėjo, kad jam ūmaus virusinio meningito (smegenų uždegimo) požymiai, o atlikus stuburo punkciją, buvo rastas Sars-CoV-2.

Kinų tyrėjai taip pat aptiko viruso pėdsakų 56 m. paciento, susirgusio sunkia encefalito forma, stuburo smegenų skystyje.

O Italijos tyrėjai, atlikę nuo Covid-19 mirusio paciento skrodimą, viruso dalelių rado jo endotelio ląstelėse, dengiančiose smegenų kraujagysles.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, labai ribojamas leidimas (arba griežtai draudžiama) atlikti nuo Covid-19 mirusių pacientų skrodimą, tad italų tyrėjų atradimas yra itin svarbus – ir keliantis nerimą.

Kai kurie mokslininkai dabar mano, kad virusas iššaukia kvėpavimo sistemos sutrikimus ir mirtį ne dėl to, kad pažeidžia plaučius, bet todėl, kad pažeidžia galvos smegenų kamieną – gyvybiškai svarbų centrą, atsakingą už kvėpavimo funkcijos palaikymą net žmogui esant be sąmonės.

Smegenis nuo infekcinių ligų paprastai apsaugo vadinamasis „kraujo-smegenų barjeras“ – specialių ląstelių sluoksnis kapiliarų, einančių per galvos ir stuburo smegenis, viduje. Šis barjeras neleidžia mikrobams ir kitiems toksiškiems patogenams užkrėsti smegenis.

Jeigu Sars-CoV-2 gali peržengti šį barjerą, tai parodo, kad virusas gali ne tik pakliūti į centrinę nervų sistemą, bet ir joje pasilikti, potencialiai keldamas pavojų pasireikšti net praėjus keleriems metams.
Tiesa, tokio biblinį Lozorių primenančio elgesio apraiškų tarp virusų pasitaiko – pavyzdžiui, vėjaraupius sukeliantis Herpes zoster virusas paprastai patenka į stuburo nervų ląsteles, o vėliau, jau suaugus, gali pasireikšti kaip juostinė pūslelinė, tačiau tik apytikriai 30 proc. žmonių, kurie vaikystėje sirgo vėjaraupiais, vėliau gyvenime suserga juostine pūsleline.

Tačiau yra virusų, kurių ilgalaikis poveikis daug pavojingesnis. Vienas iš žinomiausių – 1918 m. pandemiją sukėlęs gripo virusas, kuris labai stipriai ir visam laikui pažeisdavo smegenų bei centrinės nervų sistemos dopamino neuronus. (Nors ilgą laiką buvo manoma, kad gripo virusai negali įveikti kraujo-smegenų barjero, kai kurie mokslininkai dabar mano, kad vis dėlto gali).

Londono imperatoriškojo koledžo neuropsichofarmakologijos profesorius Davidas Nuttas prisimena, kad aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje jam pačiam teko gydyti nemažai pacientų, kenčiančių nuo sunkios klinikinės depresijos, kuria jie susirgo po 1957 m. Jungtinėje Karalystėje siautusios gripo pandemijos.

„Jų atveju depresija buvo užsitęsusi, sunkios formos – tarsi būtų nutrauktos visos emocijų grandinės, – sako jis ir įspėja, kad panašias pasekmes galime patirti ir mes, tik mastai bus daug didesni. – Iš intensyviosios priežiūros skyriaus išrašyti Covid-19 persirgę pacientai turi būti ilgą laiką sistemingai stebimi, o pastebėjus neurologinius pažeidimus, turi būti nedelsiant taikoma intervencija.“

Pacientams, kuriems pasireiškia simptomai, reikėtų atlikti intervencinius tyrimus, pavyzdžiui, gydant antidepresantais selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI) arba beta interferonais (tai natūralūs baltymai, kurie yra dažnai skiriami kaip vaistai nuo tokių ligų, kaip išsėtinė sklerozė) tam, kad būtų sušvelninta žala ir užkirstas kelias ilgalaikiam neigiamam poveikiui.

Tačiau, pasak jo, taip tiesiog nėra daroma: „Man kelia nerimą tai, kad kiekviena JK gydymo įstaiga tekreipia dėmesį į Covid-19 simptomus, bet niekas nežiūri į neurologinius mechanizmus, tokius kaip serotonino kiekis smegenyse.“

D. Nuttas planuoja įtraukti 20 Covid-19 pacientų, kuriems pasireiškė depresija ar kiti neurologiniai ar psichikos sutrikimai, į tyrimą, kuriame, taikant naujausią pozitronų emisijos tomografijos metodą, bus ieškoma smegenų uždegimo ar neurotransmiterių lygio pokyčių požymių.

Pitsburgo universiteto neurologė Sherry Chou subūrė tyrėjus iš 17 šalių atlikti kolektyvinį neurologinių pandemijos simptomų stebėjimą bei smegenų tyrimą. Nors viruso sukelti plaučių pažeidimai yra greičiausiai pasireiškiantis ir labiausiai gąsdinantis simptomas, neigiamas poveikis nervų sistemai gali būti gerokai didesnio masto ir labiau kenkti, sako S. Chou.

„Nors sergant koronavirusu neurologiniai simptomai pasireiškia rečiau nei plaučių pažeidimai, neurologiniai pažeidimai dažnai neišgydomi iki galo, gydymas gali užsitęsti ilgiau, nei gydant kitas sistemas (pavyzdžiui, plaučius), todėl gali potencialiai sukelti didesnį bendrą neįgalumą, o kartais net ir mirtį“, – sako ji.

Prancūzijoje J. Helms geriau nei bet kas kitas žino, koks stiprus gali būti neurologinis poveikis. BBC teko nukelti interviu su ja – vienai iš pacienčių, kurią ji gydė nuo Covid-19, ir kuri buvo išrašyta iš ligoninės prieš du mėnesius, tačiau vis dar kentė nuo povirusinio išsekimo ir sunkios depresijos, prireikė skubios konsultacijos dėl savižudybės rizikos. Ir ši pacientė, deja, nėra išimtis – J. Helms teigimu, toks poveikis pasireiškia nemažai kitų pacientų.

„Ji sutrikusi, negali vaikščioti, ir tenori mirti, tai tikrai baisu, – sako J. Helms. – Jai tik 60 m., bet ji man pasakė: „Koronavirusas mane nužudė“ – turėdama omenyje, kad jis nužudė jos smegenis. Ji tiesiog nieko daugiau nebenori gyvenime.“

„Tai ypač sunku, nes mes nežinome, kaip užkirsti kelią tokiems pažeidimams. Nėra tokių preparatų ar procedūrų, kurios užkirstų kelią smegenų pažeidimams.“

Pacientus, kuriems pažeisti plaučiai, galima prijungti prie kvėpavimo aparato, o inkstus gali išgelbėti dializės aparatas – jei pasiseks, abiejų organų veikla gali atsigauti. Tačiau dializės aparato smegenims nėra.