40-60 metų žmonės, kurie iki susirgdami naujuoju koronavirusu buvo sveikutėliai, dabar kankinami nerimo, lėtinio nuovargio ir kitų sveikatos sutrikimų.
Kas trečias pacientas, sirgęs naujuoju koronavirusu, gali būti suluošintas visam gyvenimui, įskaitant ilgalaikę žalą plaučiams, lėtinį nuovargį ir psichologinius sutrikimus, atskleidė naujausias tyrimas, skelbia „The Telegraph“.
Ekspertai sako, jog vis daugėja įrodymų, jog naujasis koronavirusas gali negrįžtamai pažeisti smegenis ar netgi padidinti Alzheimerio ligos riziką.
Britų sveikatos apsaugos specialistų parengtose ir „The Telegraph“ matytose gairėse nurodoma, kad maždaug 30 proc. pacientų, pasveikusių nuo COVID-19, gali likti su pažeistu plaučių audiniu.
Tai reiškia, kad tokios skaudžios pasekmės gresia maždaug 100 tūkst. iš 300 tūkst. žmonių, kuriems Jungtinėje Karalystėje nustatytas naujasis koronavirusas. Dėl testavimo ribojimų pandemijos metu gali būti, kad tikrieji skaičiai yra žymiai didesni.
Remiantis kai kuriais skaičiavimais, maždaug 3,5 mln. Jungtinėje Karalystėje gyvenančių asmenų užsikrėtę COVID-19, o tai reiškia, kad ilgalaikiai padariniai sveikatai gali būti aktualūs mažiausiai milijonui.
Per interviu „The Telegraph“ NHS COVID-19 reabilitacijos centro vadovė prisipažino nerimaujanti, kiek mažai žinoma apie naujojo koronaviruso ilgalaikes pasekmes. Mokslų daktarė Hilary Floyd, klinikinė „NHS Seacole Centre“ vadovė, sako esanti šokiruota, kiek daug vidutinio amžiaus žmonių susirgo virusu, o iki tol sveiki buvę 40-60 metų amžiaus asmenys po ligos susiduria su ilgalaikiu nuovargiu ir kitais negalavimais.
Štai ką H. Floyd sakė „The Telegraph“: „Tai buvę savarankiški žmonės, turėję savo verslą, lankę sporto klubą, plaukioję, aktyviai gyvenę – dabar jų būklė tokia, jog nebepasikelia iš lovos. Šiuo metu turime kelis tokius pacientus, to tikrai nesitikėjome. Tikėjomės, kad tokios komplikacijos gresia garbaus amžiaus ligoniams, maždaug 60-70 ar net 80 metų. Dabar suprantame, kad liekamieji reiškiniai nepriklauso nuo amžiaus“.
NHS parengtose gairėse šeimos gydytojams ir gydymo įstaigoms perspėjama, kad iki pusės visų nuo COVID-19 intensyviosios terapijos skyriuose gydomų pacientų gali patirti „nuolatinių fizinių, kognityvinių ir fiziologinių sutrikimų, įskaitant ir lėtinį nuovargį“.
Kol kas Jungtinėje Karalystėje toks gydymas taikytas maždaug 13 tūkst. pacientų. Ir vienas iš dešimties iš ligoninės šalyje į namus po COVID-19 išleistas asmuo išvyksta turėdamas širdies pažeidimų, teigiama gairėse. Dauguma atvejų nuovargis ir oro stygius pasireiškia taip smarkiai, jog pacientai be trukdžių praktiškai negali atlikti jokių veiksmų, sako H. Floyd.
Dauguma pacientų taip pat sunkiai kovoja ir su psichologiniais sveikatos pokyčių padariniais. H. Floyd atvira: „Žmones lydi didžiulis nerimas“.
Klinikiniams specialistams didžiausią baimę keliantis krizės aspektas yra tas, kiek mažai žinoma apie ilgalaikes viruso pasekmes.
„Mes nežinome, kiek ilgalaikiai tie ilgalaikiai padariniai. Nežinome, ar 50-60 ir 60-70 metų žmonės po ligos taip ir liks silpnesnės sveikatos, nežinome, ar po 20 metų jiems nebus didesnė senatvinės silpnaprotystės rizika“, – samprotauja H. Floyd.
Centras, įsikūręs buvusioje karo ligoninėje Sario grafystėje, atsidarė prieš keturias savaites, vienu metu čia bus galima gydyti iki 300 pacientų.
Profesorius Peteris Openshaw teigia: „Mes kaip reikiant sunerimę dėl to, kiek daug žmonių prireikia papildomo gydymo baigus gydymą ligoninėje. Dauguma kenčia nuo ilgalaikių liekamųjų reiškinių, ypač tie, kurie COVID-19 sirgo sunkiai“. Jo teigimu, intensyviosios terapijos skyriuje gydyti pacientai tik po metų atgauna iki ligos turėtą sveikatos formą.
Imunologijos profesoriaus teigimu, didžiausią nerimą kelia pacientai, kuriems smarkiai krešėjo kraujas, ir krešuliai trukdė deguonimi aprūpinti plaučius. Tokia būklė labai apsunkino gijimo procesą. Kitiems diagnozuotas „lėtinis randėjantis plaučių uždegimas“.
Imunologo teigimu, ilgalaikių COVID-19 padarinių paveikslas dar tik ima ryškėti. Anot P. Openshaw, maždaug vienas iš dešimties pacientų, atsidūrusių ligoninėje dėl COVID-19, neabejotinai ateityje turės sveikatos problemų.
NHS sveikatos apsaugos specialistams parengtose gairėse taip pat pabrėžiama, kad kas trečias COVID-19 persirgęs asmuo rizikuoja patirti ilgalaikės žalos sveikatai (tuo atveju, jeigu naujasis koronavirusas elgsis kaip į jį panašūs virusai, su kuriais žmonijai teko susidurti anksčiau).
„Maždaug 30 proc. SARS pasaulinį proveržį, kurį sukėlė SARS-CoV, ir Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromą (MERS-CoV) išgyvenusių patyrė ilgalaikių fiziologinių sutrikimų. Manoma, kad plaučių fibrozė gali būti vienas iš dažniausiai pasitaikysiančių COVID-19 liekamųjų reiškinių“, – teigiama gairėse.
Jau liepą sveikatos apsaugos pareigūnai imsis įgyvendinti reabilitacijos programą pacientams, persirgusiems COVID-19. Svetainėje internete bus pateikiama informacija visiems, bandantiems atsigauti po ligos, bus galima fiksuoti simptomus ir gauti pagalbos.
NHS gairėse nurodoma, kad vienas iš septynių nuo koronaviruso intensyviosios terapijos skyriuje gydytų pacientų rizikuoja patirti ilgalaikių ar net negrįžtamų smegenų pažeidimų. 70 proc. tokių pacientų patirs kliedesių, o kas penktas – „negrįžtamų kognityvinių pažeidimų“, teigiama dokumente.
Lengvų smegenų veiklos sutrikimų gali neišvengti maždaug ketvirtadalis pacientų, patyrusių ūminių kvėpavimo sutrikimų. NHS taip pat perspėja, kad galiausiai tokie pažeidimai gali padidinti tokių ligų kaip Alzheimeris riziką.
Ekspertams itin didelį nerimą kelia lėtinio nuovargio rizika, jie pabrėžė tokios būklės gydymo svarbą.
