Šias naujoves numatantys įstatymo pakeitimo projektai parengti Vyriausybės darbo grupės siūlymu, kuri sprendžia klausimus, susijusius su inovatyvių vaistų ir inovatyvaus gydymo prieinamumo gerinimu. Šiems siūlymams šiandien pritarė Ministrų kabinetas.
Jiems dar turės pritarti Seimas. Vadinasi, jei būtų galutinai apsispręsta dėl naujos tvarkos, Vyriausybė sprendimus turėtų priimti tais atvejais, kai siūlomas kompensuoti vaistas yra itin brangus, jo kaina viršija vadinamąją referencinę kaštų naudingumo vertę arba, kitaip tariant – nustatytą pereinamąjį slenkstį. Sprendimai būtų priimami vadovaujantis itin aiškiais nustatytais kriterijais, tad tokia nauja tvarka leistų garantuoti efektyvų lėšų panaudojimą.
Svarbu paminėti tai, kad įprastos vaistų kompensavimo tvarkos ši naujovė niekaip nepakeis.
Priėmus pakeitimus, būtų sudarytas aiškesnis sprendimų dėl labai brangių vaistų kompensavimo priėmimo pagrindas, kuris leistų verslui tiksliau ir aiškiau planuoti savo veiksmus dėl vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą.
Kokioms ligoms ir pacientų grupėms šis įstatymo pakeitimas turėtų pagelbėti, šiuo metu dar nėra aišku, nes visiškai neseniai patvirtinta nauja vaistų įtraukimo į kompensavimo sąrašus tvarka, kuria įteisinami sveikatos technologijų, susijusių su vaistais, vertinimo ir sprendimo priėmimo procesai. Dėl šios priežasties nėra sukaupta informacijos, kokiais atvejais vaistai gali nepatekti į kompensavimo sąrašus ne dėl to, kad nesukuria papildomos naudos paciento sveikatai ar sukuria ne daug kokybiškų gyvenimo metų, bet dėl to, kad yra per brangūs.
Numatyta, kad, jei pakeitimui pritars Seimas, Vyriausybė dar turės patvirtinti brangių vaistų įrašymo ar neįrašymo į kompensavimo sąrašus kriterijus.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad referencinė kaštų naudingumo vertė – matas, leidžiantis palyginti, kiek kainuoja vieneri kokybiški sergančiojo gyvenimo metai, jį gydant jau kompensuojamais vaistais, lyginant su tais, kuriuos siūloma kompensuoti.
