„Korona STOP“ svetainėje nurodoma:
Šiuo metu galioja tokia tyrimų tvarka žmonėms, kurie yra pajutę peršalimo simptomus – karščiuojama, kankina kosulys, dūstama:
Jeigu esate 61 metų arba vyresnis, arba sergate lėtinėmis ligomis, skambinkite telefonu 112.
Jeigu esate jaunesnis nei 61 metų, skambinkite šeimos gydytojui.
Privalomą tyrimą į ligonines planine tvarka guldomiems pacientams gali paskirti šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas, kuris konsultavo ir operuos pacientą.
Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 užsiregistruoti tyrimui galima pajutus simptomus, grįžus iš užsienio, po kontakto su tikėtinu koronaviruso nešiotoju, taip pat prevenciniams tyrimams (gali būti organizuojami konkrečiose savivaldybėse).
Tyrimų prioritetas teikiamas žmonėms, kurie jaučia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomus arba tiems, kuriems planuojamos planinės medicininės intervencijos paslaugos.
Tirti besimptomius ar ne?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius profesorius Saulius Čaplinskas laikosi nuomonės, kad reikėtų tirti kuo daugiau asmenų. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra susiaurinusi asmenų grupę, kuriems gali būti atliekamas COVID-19 testas ir tai ULAC atstovas vadina žingsniu atgal.
„Kas dabar COVID-19 epidemiologijoje svarbiausia? Atsakau: rasti, kur virusas „miega“. Viešoje erdvėje pasirodė teiginiai, kad žmonių šventės „kaltos“ dėl COVID-19 skaičiaus didėjimo Lietuvoje, nes „pabudina“ virusą. Manau, kad, norint „nepabudinti" viruso, pirmiausia reikia žinoti, kur jis „miega“, – feisbuke rašo prof. S. Čaplinskas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriaus Mindaugo Stankūno nuomone, jis šiuo metu nemato priežasčių, kalbant apie tyrimus, kažką esminio keisti. Pasak jo, esama tyrimų sistema yra tinkama.
„Šiuo metu aš nematau priežasčių, kodėl reikėtų kažką esminio keisti. Lietuvos testavimo tvarka atitinka tarptautinių organizacijų reikalavimus ir pagal testų skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų, pasaulyje mes esame tarp pirmaujančių pasaulio šalių.
– Be to, reikėtų pagalvoti ir apie kaštų naudos analizę. Testavimas kainuoja nemažus pinigus, kuriuos sumoka mokesčių mokėtojai, ar mes tikrai, išplėtę testavimo apimtis, gausime kažkokios apčiuopiamos naudos? Šiuo metu aš negaliu į tai atsakyti.“
Prof. S. Čaplinsko nuomone, reikėtų kuo daugiau asmenų tirti dėl korono viruso.
„Mes dabar tarsi vėl grįžtame žingsnį atgal, tai mes vėl praleisime tuos miegančius skaičius“, – „Delfi“ sakė ULAC vadovas.
– Jei taip, tai mes vis bėgsime iš paskos, jeigu nebandysime kardinaliai užkirsti kelią plitimui šitomis priemonėmis.“
Prof. M. Stankūnas sako, jei žmogus nejaučia simptomų, jei jis neturėjo kontakto su sergančiuoju, tokiems asmenims atlikti testą yra nėra būtinybės. Tačiau pašnekovas teigiamai atsiliepia apie Sveikatos apsaugos ministerijos ketinimus vykdyti reprezentatyvų sero-epidemiologinį tyrimą. Pasak jo, šis tyrimas padėtų atsakyti į klausimą, kiek žmonių yra persirgę COVID-19 ir padės suprasti, kokio sergamumo galima laukti antros epidemijos bangos metu.
„Kodėl tai svarbu? Todėl, kad žinotume, kokių apribojimo (karantino) priemonių gali prireikti ir galėtume tinkamai pasiruošti antrai COVID-19 bangai. Šiandien mums labai svarbu žinoti, koks gi vis dėlto yra populiacinis imunitetas prieš COVID-19, kurį persirgusiems šia liga (tiek simptomine, tiek besimptomine forma) pavyko įgauti, – sako prof. M. Stankūnas.
– Negalime remtis kitų šalių duomenimis, nes COVID-19 dinamika kiekvienoje šalyje (ir, netgi, kiekvienoje vietovėje) yra unikali (dėl taikomų karantino priemonių, dėl realios situacijos kaip jo yra laikomasi ir t.t.), todėl toks tyrimas pasirinktuose Lietuvos rajonuose yra būtinas. Būtent tokius tyrimus atlikti šalims rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos ligų kontrolės centras.“
Veryga: besimptomių atvejų nepavyks išvengti
Penktadienį spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos „Delfi“ paklausė, ar SAM vadovas nemano, kad reikėtų tirti platesnę visuomenės dalį siekiant užkirsti kelią besimptomiam viruso platinimui.
„Kiek yra prasmės tyrinėti kažkaip kitaip ar plačiau, matyt, mes pamatysime ir sužinosime po epidemiologinio tyrimo, kur mokslininkai tirs tam tikrą atsitiktinę imtį, kur pamatysime gal tokį šalies paveikslą, kuris bus bendresnis, tada būtų galima labiau argumentuotai atsakyti į jūsų klausimą (ar reikėtų tirti platesnę visuomenės dalį – „Delfi“), – komentavo ministras A. Veryga.
– Dėl besimptomių atvejų, taip, jų pasitaiko ir, matyt nepavyks jų niekaip išvengti ir visos populiacijos mes vis tiek neturime galimybės testuoti, <...> Lietuva ir taip yra tarp bene intensyviausiai testuojančių savo gyventojus valstybių. Bent jau kol kas, kiek mes stebime informaciją, tikrai labai svarbu yra tas, vadinamas, tikslinis testavimas. Labai svarbu testuoti žmones, kurie turi simptomų, nes iš to, kas aiškėja, bent jau iš kitų šalių patyrimo ir, matyt, kad ir mūsų patirtis rodo tą patį, kad labiausiai vis tik yra užkrečiami tie simptominiai asmenys ir jeigu kompanijoje, didesnėje grupėje pasitaiko žmogus su simptomais, tai ten užsikrėtusiųjų būna ženkliai daugiau.“
Ministras pridūrė, kad taip pat išlieka didesnės rizikos savivaldybių platesnis testavimas.
Kol kas laikomės tokios strategijos, jeigu tas epidemiologinis tyrimas atskleis kažkokias tendencijas arba atsiras tarptautinių rekomendacijų, kokių kitų, žinoma, kad Lietuva prie jų prisitaikys ir savo testavimo strategiją pakoreguosime.
Vakarėliuose ragina būtų atsargius
ULAC vadovas sako, kad jau dabar apie viruso plitimą žinoma nemažai.
„Žinome, kad virusas plinta ne tik įprastu oro lašeliniu keliu dideliais lašeliais, bet ir smulkiais lašeliais, kad ilgiau gali kaboti ore ir natūralu, kad tokios šventės metu, jeigu bus infekuotas žmogus ir jeigu jis skleis daug virusų, jis skleis labai daug viruso, – sako prof. S. Čaplinskas. – Bet sergantis paprastai turbūt neis į tokią šventę. Bet jei jis simptomų neturės (bet bus viruso nešiotojas – „Delfi“), jis viruso išskirs nedaug ir jeigu trumpai tik su juo pabendrausi, ko gero, gausi tokią viruso dozę, kad sveiko žmogaus imuninė sistema susitvarkys, užsikrėtimai nevyks.“
Visgi, jei šventėje žmonės būna ilgai, net ir mažai skleisdamas viruso, per ilgesnį laiką žmogus paskleidžia daug.
„Štai dėl ko gali užsikrėsti daug žmonių. Svarbu, šalia ko žmogus sėdėjo vakarėlio metu, su kuo kartu šoko, dainavo, tai tiems rizika bus didesnė, kitiems mažesnė, bet rizika išliks. Turbūt, kad ne visi vakarėlyje bus su kaukėmis, – sako ULAC vadovas.
– Šita rizika dabar visada bus, tol, kol virusas visai neužges arba nebus sukurta vakcina. Kol kas tai nenusimato.“
SAM rekomendacijos organizuojant asmenines šventes:
Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į nepalankią COVID-19 ligos (koronaviruso
infekcijos) epideminę situaciją, nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. šalyje paskelbtą karantino režimą bei
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos
Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuostatas teikia rekomendacijas dėl asmeninių švenčių (krikštynų,
vestuvių, jubiliejų ir pan.) organizavimo ne viešose vietose karantino metu:
• Esant galimybei, rekomenduojama šventes nukelti;
• Jei šventė organizuojama, apriboti dalyvių skaičių, dalyvaujant artimiausiems asmenims;
• Asmenys, kuriems privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu šventėje dalyvauti negali;
• Nerekomenduojama dalyvauti asmenims priklausantiems rizikos grupėms: vyresnio nei 60 m.
amžiaus asmenims ir (arba) sergantiems lėtinėmis ligomis, nurodytomis Sunkių lėtinių ligų, dėl
kurių ekstremaliosios situacijos ar karantino laikotarpiu asmeniui išduodamas nedarbingumo
pažymėjimas, sąraše: žmogaus imunodeficito viruso liga; piktybiniai navikai (jei liga diagnozuota
ar buvo paūmėjimas ir jei po taikyto gydymo pabaigos nepraėjo 2 metai); cukrinis diabetas; širdies
ir kraujagyslių ligos su lėtiniu širdies nepakankamumu 2-4 laipsnio; lėtinės kvėpavimo organų ligos
su kvėpavimo nepakankamumu; lėtinės inkstų ligos su inkstų nepakankamumu; būklė po
autologinės kaulų čiulpų ir organų transplantacijos; ligos, kurios šiuo metu gydomos bendra ar
selektyvia chemoterapijas ar radioterapija ir ligos, po kurių gydymo šiais metodais pabaigos
nepraėjo 2 metai; ligos, kurios šiuo metu gydomos imunosupresija atitinkančia metilprednizolono
10 mg/kg per dieną ir ligos, nuo kurių gydymo šiuo būdu pabaigos nepraėjo 6 mėnesiai; įgimtas
imunodeficitas; kitos sunkios lėtinės ligos, kai taikomas imunosupresinis gydymas. Jeigu rizikos
grupės asmenys dalyvauja šventėje, reikomenduojama atidžiai laikytis saugaus atstumo (ne mažiau
nei 2 metrų) nuo kitų asmenų.
• Šventėje negali dalyvauti asmenys, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir kitų
užkrečiamųjų ligų požymių (pvz., karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.);
• Šventės dalyviai turi laikytis šių rekomendacijų:
o kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į
sulenktos alkūnės vidinę pusę),
o asmens higienos (išlaikyti saugų atstumą nuo kitų asmenų, nedalyvauti šventėje, jei
pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai ir pan.)
o rankų higienos (plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, jei nėra galimybės nusiplauti rankų,
– naudoti rankų antiseptikus (dezinfekavimo priemones)).
