Apie tai ir kitas odontologus kamuojamas problemas „Delfi“ kalbėjosi su Rūmų tarybos pirmininku Alvydu Šeikumi.
Pateikiame ištraukas iš Lietuvos odontologų rūmų pranešimo spaudai:
„Daugiau nei 15 metų Lietuvoje privačią odontologijos veiklą vykdančios įstaigos nepriklauso Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS), tačiau privalo atitikti ir vykdyti sveikatos sistemai ir jos įstaigoms keliamus reikalavimus. Nuolatos didinamas ir taip perteklinis dokumentų ruošimas absoliučiai nepagerina odontologinių paslaugų kokybės, o tik apsunkina administracinę naštą.
LNSS priklauso tik valstybės įstaigos arba su teritorinėms ligonių kasom (TLK) sutartis sudariusios privačios odontologijos įstaigos, kurių skaičius nesiekia 20 proc. Visos valstybės lėšos, skirtos odontologinei priežiūrai, kasmet paskirstomos tik šiame sektoriuje.
Valdžios atstovai žiniasklaidoje eskaluoja, kokios didelės odontologijos paslaugų kainos, bet visuomenei niekas neišaiškina, kad kaina, kurią pacientas sumoka viešojoje įstaigoje, absoliučiai neatspindi realios paslaugos vertės ar to, ką jis paprastai sumoka privačioje odontologijos įstaigoje.
Privačios gydymo įstaigos negauna labdaros, Europos Sąjungos fondų lėšos įrangai įsigyti joms taip pat neprieinamos. Už viską – patalpas, įrangą, medžiagas, papildomą kvalifikacijos kėlimą – privatūs odontologai ir burnos priežiūros specialistai turi mokėti patys. Nepaisydami to, Lietuvos odontologai nuolatos siekia užtikrinti kokybišką gydymą, neatsilikti nuo pasaulinio lygio. <...>
Valstybės indėlis į gyventojų burnos sveikatos profilaktikos programas kol kas – niekinis. Vaikų odontologai nesulaukia valstybinių institucijų bendradarbiavimo ar bent adekvatesnio požiūrio į vaiko burnos priežiūrą.
<...> Priešmokyklinio amžiaus vaikų profilaktika visai nėra finansuojama, nors šiame amžiuje labai svarbus tiek tėvų mokymas taisyklingos vaikų dantų priežiūros ir sveikos mitybos, tiek burnos sveikatos specialistų įdarbinimas būtent prevenciniam darbui atlikti.
<...> Jau daugybę metų šalies odontologai yra Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) dėmesio centre dėl įtarimą keliančių atlyginimų sumų. Tačiau iki šiol atlikti odontologijos sektoriaus mokestinės aplinkos tyrimai ir analizės nebuvo metodiškai susieti su gydytojų odontologų faktiniu darbo krūviu (visas etatas, 0,5, 0,25 arba valandinis įdarbinimas), taip pat nebuvo vertinami skirtingų veiklos formų (UAB, MB, IĮ) finansinės apskaitos reikalavimai ir ypatumai, taip pat nebuvo vertinami skirtingi paslaugų kainų apskaičiavimo mechanizmai (kai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos privačiomis pacientų lėšomis bei PSDF biudžeto lėšomis), nebuvo atsižvelgta į skirtingus PVM atskaitos reikalavimus ir pan. Visi šie tyrimų trūkumai iš esmės iškreipia vaizdą ir meta nepagrįstą šešėlį odontologijos sektoriui. Kiek galima juodinti odontologus? Šmeižti visų sąžiningai savo darbą dirbančių ir mokesčius mokančių odontologų vardą?“
Apie 80 proc. Lietuvos odontologų dirba privačiai. Kaip sakė A. Šeikus, Lietuvoje 10 tūkstančių gyventojų tenka 14 odontologų, o Europos Sąjungos vidurkis yra 7 odontologai 10 tūkst. gyventojų.
„Pagal skaičių, odontologų kaip ir dvigubai daugiau nei Europos vidurkis, tai turėtų parodyti, kad Lietuvoje – didelė konkurencija. Aišku, yra problemų, mes daug kartų ministerijai ir kitoms organizacijoms sakėme, jog jaučiamas labai didelis atotrūkis“, – teigė Rūmų tarybos pirmininkas ir akcentavo, kad odontologai koncentruojasi didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune.
„Kaune 10 tūkstančių žmonių tenka net 36 odontologai, jūs įsivaizduokite, kokia koncentracija ir kaip odontologai „gaudo“ savo pacientus“, – sakė A. Šeikus.
Turbūt mažai kam tai bus naujiena: įstoti į odontologijos studijas – didžiulė konkurencija, tad šią programą renkasi tik tie, kurie mokyklą baigia aukščiausiais įvertinimais, ir tai kartais pritrūkus pačių geriausių balų už studijas tenka mokėti.
„Tie žmonės mokosi, pradeda dirbti ir staiga jie pasidaro vagys, mokesčių slėpėjai ir pan. Negaliu patikėti, kad žmogus, baigęs mokyklą dešimtukais, mokęsis universitete, turintis aukštąjį išsilavinimą, staiga tampa slepiančiu mokesčius ir pan., – tokiu įsivaizdavimu piktinosi A. Šeikus. – Aišku, problema, kad aukštosiose mokyklose labai mažai mokoma ekonomikos, nemoko verslumo; kadangi į valstybinį sektorių patekti praktiškai neįmanoma, nes jis traukiasi ir siaurėja, visi išeina į laisvąją rinką. Kainodaros negali reguliuoti, yra laisva rinka, didžiulė konkurencija. Tuo labiau kad odontologijos mokslas gana brangus, dėl to studentai būna pasiėmę daug kreditų. Jauni žmonės pradeda dirbti, niekur negali įsidarbinti, paskui turi nusipirkti patalpas, kabinetą, samdyti buhalterį, padėjėją, administratorius, registratorius. Taip prie vieno žmogaus aplimpa toks biurokratinių dalykų burbulas. Įlenda į kreditus, o juos visi nori kuo greičiau atiduoti.“
Pateikiame interviu su A. Šeikumi.
Odontologijos profesija nėra lengva: reikia daug ir gerai mokytis, didelė konkurencija stojant, dar didesnė – dirbant. Visgi, atrodo, jei būtų labai blogai, tai gal tiek žmonių nesirinktų šios profesijos?
Jeigu Lietuvoje yra apie 3000 odontologų, o valstybiniame sektoriuje dirbančių maždaug 18 proc., tai tie kabinetai visur ir steigiami, kur tik įmanoma.
Kai žmonės mokosi, turi didelių lūkesčių. Visuomenėje pasklidę, kad kainos didelės ir kad galbūt tai – geras verslas, bet iš tiesų taip nėra. Daug odontologų išvažiuoja į užsienį arba dirba tik po kelias valandas skirtingose klinikose, ieško klientų.
Kokios problemos kamuoja odontologų bendruomenę? Kaip prie jų išsprendimo galėtų prisidėti valstybė?
Prieš 15 metų, kai susikūrė Rūmai, vykdė valstybės deleguotas funkcijas. Iki šių metų gegužės 1 dienos dabartinė valdžia sunaikino tą savivaldą, licencijavimo funkcijas perdavė valstybei, nors tai valstybei – tik išlaidos ir nieko neduoda.
VMI kontrolė. Mokesčių inspekcija nuo pačių pirmųjų nepriklausomybės dienų... Tik keista, kad tas VMI, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) ir kitų struktūrų tikrinimas paprastai prasideda artėjant rinkimams. Kadangi odontologai lyg ir daug ima pinigų iš žmonių, valstybė sako: štai, mes čia šiek tiek odontologus prispausime, baudžiamąsias akcijas pradėsime daryti, o žmonėms, Lietuvos piliečiams, šitai lyg ir patinka. Bet iš tiesų žmonės nėra šviečiami, jie nesupranta odontologijos paslaugų vertės, kiek tai iš tikrųjų kainuoja. Visiems atrodo, kad odontologai paima pinigų sumą ir visą sau pasilieka. Nieko panašaus: nuo tos sumos jis sumoka mokesčius.
Taip pat odontologinis darbas nėra tik odontologija: odontologas dirba su dantų technikais, be to, sumoka laboratorijoms už padarytus darbus, o dar elektra, viskas susideda. <...> Aišku, yra didelių klinikų, kur masiškai daro implantus ir kt., tai jos ir uždirba. Bet kaip VMI sako, kad individualios įstaigos nedeklaruoja mokesčių, nieko panašaus nėra. Pagal galiojančius įstatymus, individualios įmonės kitaip deklaruoja, ir tie duomenys nėra skelbiami, bet, viską suplaka, sumeta į vieną vietą (odontologo, registratorės, valytojos atlyginimus grubiai padalija) ir pasako – maži atlyginimai.
Taip nėra, reikia daryti išsamų tyrimą, ir niekas nesako, kad VMI kažką daro ne taip, bet metodikos nėra pačios teisingiausios. Mes dabar ruošiame kreipimąsi ir pateiksime, matyt, kitą savaitę, kreipsimės į Vyriausybę, kad būtų bent jau teisingai ir objektyviai nušviesta situacija odontologijos srityje, nes negali būti vien tik šešėlis.
Daug problemų yra. Pavyzdžiui, valstybės PVM. Valstybinės gydymo įstaigos sudariusios sutartis, kurios priklauso Nacionalinei sveikatos sistemai, PVM mažesnis. Privatiems – didesnis. Tai irgi turi įtakos – ar 5, ar 21 proc. Valstybė turėtų padėti tas problemas išspręsti.
Be to, žiniasklaida rašo: odontologai neduoda čekių. Odontologams nėra prasmės neduodi čekių. Žmonės galbūt sako: man nereikia čekio, gal dar pigiau bus ir pan. Iš abiejų pusių yra problemų. Valstybė galėtų padaryti taip: žmonės pristato čekius ir, kai reikia deklaruoti mokesčius, grąžina tą dalį žmonėms už surinktus čekius. Šiuo požiūriu reikėtų valstybės prisidėjimo ne tik odontologijos sektoriuje, bet ir medicinos, taip pat kalbant ir apie visus kitus sektorius, kaip yra padaryta su auklėmis.
Pranešime, kurį platinote, rašote, kad per mažas valstybės indėlis į profilaktiką apskritai. Ypač turint omeny odontologines paslaugas, taip pat sakote, kad vaikų dantų sveikatos būklė tragiška. Odontologų kabinetų pilna. Kodėl toks chaosas?
2016 metais buvo patvirtinta Nacionalinė burnos sveikatos programa, ten buvo ir kolektyvinė, ir visuomeninė, ir individuali profilaktika mokyklose, ikimokyklinėse įstaigose. Mes turime daug higienistų, kurie galėtų prisidėti ir daryti. Buvo numatyta, kiek turėtų būti gydymo įstaigose tų žmonių, kurie vykdytų profilaktikos programą. Tačiau programa stalčiuose pragulėjo iki 2020 metų ir nieko neįvyko.
Rūmų pranešime spaudai rašote: kadangi nė viena politinė partija rimtai nesiima, žiniasklaidos atstovai bei pacientų organizacijos turi kelti klausimą, ar Lietuvos valstybė pasirengusi mokėti už kokybiškas bendrosios medicinos ir odontologines paslaugas? Kaip reikėtų tą klausimą kelti? O gal Lietuva dar nepasirengusi?
Aš manau, kad Lietuvos piliečiai pasirengę gauti labai kokybiškas paslaugas. Kartais išgirstu, kad sovietmečiu odontologinės paslaugos gal net ir geresnės buvo, ir nebrangu, tuos geležinius ar auksinius dantis sudėdavo ir galėjai gyventi. Dabar nei auksinių, nei geležinių dantų nebeliko, visi nori gauti pačias kokybiškiausias paslaugas ir tokių galimybių yra. Bet tos paslaugos kainuoja, nes Lietuva negamina nei grąžtų, nei odontologinių medžiagų, viską turi pirkti ir turi atitikti Europos standartus.
Mūsų specialistai paruošti pagal universitetinį europinį lygmenį, viskas kaip ir gerai, bet žmonės sako, kad labai brangios paslaugos. Tai kodėl į Lietuvą važiuoja protezuotis ir dantų gydytis? Mes, turėdami išlaidų odontologijos paslaugoms, medžiagoms, įrangai, ir tą kainą, kuri yra, palyginti su Europa, labai gerai atrodome, kalbant apie kainos ir kokybės santykį. O žmonės nori kokybės, ir valstybė turi apie tai pagalvoti bei prisidėti, kad jie negrįžtų prie geležinių dantų.
<...> Turėtų būti trys dalyviai: odontologas, valstybė ir pacientas. Jei visi trys sudėliotų taip, kad būtų protinga ir logiška, tai, aš manau, odontologijos paslaugų kokybė ir prieinamumas būtų subalansuoti.
O kaip reikia rasti balansą tarp tų trijų šalių?
Šviestis ir šviesti žmones, mūsų Lietuvos piliečius. Dabar siauriai kalbu, tik apie odontologinį segmentą, reikėtų plačiau, bet reikia šviesti, būti pareigingam ir sąžiningam su savimi ir valstybe. Valstybė tau duoda pinigų, išnaudok visa tai, atvesk sako vaikus pasitikrinti, pasigydyk. Nuėjai į privatų, sutvarkė dantis, paimk tą čekį. Pasirodo straipsnis ir tada žmonės rašo komentarus: man neduoda čekio. Aš negaliu patikėti, kad neduoda. Jeigu tau reikia, kaip neduoda? Nueinate kur nors į parduotuvę, galite neimti čekio. Bet nėra taip, kad piktybiškai neduotų. Jeigu žmogus būtų pilietiškas, paprašytų čekio ir gautų. Įtariu, kad žmonės patys gudrauja, išprovokuoja: ai, man nereikia, gal galima dar pigiau. Ir pradeda derybas. Gali būti ir taip.
Kaip suprantu, jūs turite veiksmų planą, siųsite dokumentą Vyriausybei. Kas jame sakoma?
Mes buvome susitikime su VMI. Aptarėme situaciją, jų atliekamas baudžiamąsias akcijas, pareiškėme kai kurias savo pozicijas ir nutarėme bendradarbiauti. VMI prižadėjo dalyvauti mūsų organizuojamuose seminaruose <...>. Visgi to švietėjiško darbo turi būti mūsų bendruomenėje. Odontologai nėra iš tų nesusigaudančių, jei tokių ir yra, kur atlyginimai maži, priežasčių nežinau, bet mes pabandysime iškelti priežastis ir , ar būtinai tai turi būti vokelis. Galbūt yra priežasčių, ir mes tą pabandysime išspręsti. Dabar padarysime 2–3 apklausas ir pateiksime duomenis.
Ko tikitės iš Vyriausybės?
Norėsime, kad ji bendrautų ir kalbėtų. Dabar to visiškai nėra. Kokius 3 metus neturime jokio ryšio. Mes ir siūlymų teikiame, bet jokių reakcijų nėra.
