Koronavirusas aprimo ne visame pasaulyje
Kaip sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. Saulius Čaplinskas, šiuo metu toks didelis naujų užsikrėtimų skaičius yra susijęs su šalimis, kurios dar tik išgyvena viruso piką ar su tomis vietomis, kuriose vėl atsirado nauji židiniai.
„Vienose šalyse viruso plitimas aprimo, kitose ne. Visą laiką specialistai sakė, kad šitas virusas niekur nedings. Jau anksčiau tapo aišku, kad karštas oras nesustabdys viruso plitimo, nebent pakeis žmonių elgesį – kai žmonės daugiau bus lauke ir laikysis didesnių atstumų. Na, o tose bendruomenėse, tose šalyse, kur žmonės tankiai gyvena, kai ten patenka virusas, plisti jam labai palanku. Deja, bet tai natūralu“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Pasak pašnekovo, Naujoji Zelandija 17 dienų neturi nei vieno naujo diagnozuoto atvejo ir panaikino visus apribojimus. Vis dėlto ir jiems nevertėtų pamiršti, kad virusas vėl bet kada gali atsirasti.
„Kartais antrą bangą mistifikuojame. Stebint, kas dabar vyksta, būtų tikriausiai galima pasakyti, kad pirma banga buvo Kinijoje, o visur kitur eina nuo Kinijos įvykusi antroji ar trečioji banga. Ir ji toliau ritasi – iš Kinijos atkeliavo į Italiją, po to į kitas į Europos šalis, tada į Lietuvą, dabar nusirito į Braziliją, Indiją ir pasiekė visus kontinentus, – pasakojo profesorius.
– Jau seniai sakiau, kad su šiuo virusu dar gyvensim ilgai. Iš vienos pusės turime išmokti gyventi normaliai, bet, iš kitos pusės, turime saugotis ten, kur to reikia“.
Grėsmę gali kelti ir kaimynas, ir užsienio šalys
Kaip sakė ULAC direktorius, Lietuvai grėsmę kelti gali nebūtinai tik tos šalys, kuriose dabar daugybė susirgimų, pavyzdžiui – Brazilija, Indija ar Iranas. Tai gali būti ir mūsų kaimynas, kuris galbūt pats nejausdamas nešioja virusą, bet, jei mes nuo jo užsikrėsime, galbūt susirgsime sunkia ligos forma.
„Lygiai taip pat galime užsikrėsti ir nuo kaimyninių šalių, nebūtinai nuo Rusijos ar Baltarusijos, bet ir nuo Latvijos, Estijos ar Lenkijos. Svarbu neapsigauti ir neprarasti budrumo, einant į viešas vietas nepamiršti rankų higienos, darbe ir namuose kruopščiai valyti paviršius. O medicinines kaukes vis dar reikėtų nešioti einant į uždaras erdves, kuriose lankosi daug žmonių“, – sakė pašnekovas.
Taip pat, kaip prieš koronavirusą, nebegyvensime, tad ir atsipalaiduoti taip, kaip seniau, pasak profesoriaus, negalima.
„Tačiau negalime gyventi karantine ir uždarose sąlygose visą gyvenimą. Reikia kuo greičiau diegti naujas technologijas, naujus diagnostikos metodus, kad būtų galima kuo greičiau diagnozuoti naujus užsikrėtimus. Ir vėlgi, jei padarysime tokią atmosferą, kad žmonės dėl COVID-19 bijos eiti į ligonines ir negaus sveikatos priežiūros paslaugų, tai daugiau bėdų turėsime dėl kitų ligų nei dėl COVID-19. Jau nekalbant apie ekonomines, psichologines ir socialines pasekmes“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.
Temperatūra įtakos nedaro
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sakė, kad viena iš priežasčių, kodėl naujų užsikrėtimu koronavirusu skaičius vėl pakilo, yra ta, jog šios infekcijos dar nepažįstame ir daug apie ją nežinome.
„Tam tikrų dalykų apie virusą norėtųsi žinoti daugiau – apie jo plitimo kelią, ar jis plinta tik per orą lašelių būdu, ar yra ir kitų būdų. Virusui nėra svarbi oro temperatūra, drėgmė. Net ir šiuo metų laiku virusas neatsipalaiduoja ir žmonės toliau užsikrečia“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Nors Europoje naujų užsikrėtimo atvejų po truputį mažėja, tačiau pasaulyje jų daugėja.
„Yra tam tikros Rytų šalys, taip pat ir Lietuva, kuriose pasibaigus karantinui sergančiųjų skaičius nemažėja, nors norėtųsi, kad jis būtų toks, kaip birželio pradžioje. Taigi, tie dalykai, kurių apie virusą nežinome, leidžia jam toliau plisti“, – sakė pašnekovė.
Todėl didelę įtaką infekcijos plitimui daro mūsų elgesys. Pasak NVSC epidemiologės, nors šiuo metu oro temperatūra tiek Amerikoje, tiek Lotynų Amerikos šalyse, Brazilijoje yra pakankamai didelė, tačiau žmonės gyvena glaudžiai, bendrauja tarpusavyje – dėl šių priežasčių virusas ir toliau labai staigiai plinta.
„Kadangi ta pirmoji banga Lietuvoje ir Europoje, galima sakyti, yra daugmaž pasibaigusi, dabar galbūt gali būti antrosios bangos pradžia. Labai sunku nuspėti ir prognozuoti, nes neturime jokios informacijos apie šio viruso plitimą per, tarkime, praėjusius 5 metus, kadangi tai yra visai nauja infekcija. Todėl, kaip praneša ir PSO, reikia būti budriems ir neatsipalaiduoti, nes matome sergamumo pakilimą pasauliniu mastu.
Gyventi taip, kaip anksčiau, negalėsime dar bent metus
Toks naujų atvejų padidėjimas, pasak epidemiologės, gali būti dėl dviejų pagrindinių priežasčių – daugelyje šalių sušvelninto karantino ir dėl tik prasidėjusio sergamumo piko tam tikrose šalyse, pavyzdžiui, Brazilijoje. Ten sergamumo skaičiai smarkiai auga kasdien.
„Jei paskaičiuotume tose šalyse sergamumą, tai per 9 dienas kasdien sergančiųjų skaičius registruojamas šimtais tūkstančių. Tačiau lygiai taip pat ir kai kuriose netolimose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, kur sergančiųjų koronavirusu skaičius 100 tūkstančių gyventojų 14 dienų laikotarpyje buvo 70,7, o per savaitę išaugo iki 96,2“, – pasakojo D. Razmuvienė.
Todėl, kol nėra vakcinos ir vaistų, virusą galime valdyti tik savo elgesiu.
„Su karantino pabaiga virusas tikrai neiškeliaus, jam nėra jokių teisinių reikalavimų. Jei karantinas jau bus baigtas, tai nereiškia, kad turime atsipalaiduoti, nes dabartiniu metu matome, kad Lietuvoje registruojami šeiminiai protrūkiai. Žmonės pagalvojo, jog viskas, atėjo vasara, atostogos ir virusas taip pat atostogaus. Tikrai šito nėra ir nebus, mes dar tokiame budrumo režime turėsime gyventi ir šiais, ir, manau, kitais metais. Todėl smarkiai atsipalaiduoti ir rengti šeimos šventes, kurias galime atidėti vėlesniam laikui, manau, nereikėtų“, – sakė NVSC epidemiologė.
Kaip sakė D. Razmuvienė, suprantama, jog yra švenčių, kurių atidėti negalime, tačiau tokiu atveju reikėtų galvoti apie mažesnį žmonių skaičių, socialinę distanciją, kaukių nešiojima.
„Šie dalykai labai veikia viruso plitimą ir juos įgyvendinti tikrai galime, tai nekainuoja“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Jei lietuviai per daug atsipalaiduos, ar mūsų šalyje gali įvykti panaši situaciją kaip Irane ar Švedijoje, kai vėl prasidėjo naujų užsikrėtimų banga?
„Manau, kad labai realu tai, ką paminėjote. Irane ir kitose Europos šalyse tai, kas vyksta, yra dėl tam tikrų atsipalaidavimų. Pavyzdžiui, žmonės užsikrečia naktiniuose baruose. Mums reikėtų suprasti, kad negalime šią vasarą elgtis taip, kaip elgėmės 2019 metų vasarą. Virusas yra naujas ir reikia likti budriems. Medikai taip šneka ne dėl to, kad gąsdintų žmones. Koronavirusas yra tarp mūsų ir dabartiniu metu. Atidaromos sienos ir mes negalime gyventi uždarame gaubte, turime bendrauti ir su kitomis šalimis, bet, vėlgi, kiekvienas žmogus turi įvertinti, kaip elgtis, ar asmeniškai, ar šeimoje ir tik tada priimti galutinį sprendimą nepamirštant, kad rizika užsikrėsti virusu tikrai yra ir Lietuvoje, ir kitose šalyse“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
