Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše apie naujus koronaviruso Irane atvejus ekonomistas Aleksandras Izgorodinas rašo: „Agresyvus karantino priemonių panaikinimas, nors ir mažina spaudimą ekonomikai, tačiau atskirais atvejais gali paskatinti naujų susirgimų bangą – ypač tose valstybėse, kur dėl vienokių ar kitokių priežasčių valstybės galimybės investuoti į sveikatos sektorių yra ribotos. Pastaruosius du mėnesius Irano valdžia švelnino karantino režimą, siekdama sumažinti įtampą ekonomikoje, kuri kenčia nuo ekonominių sankcijų. Bet panašu, kad karantino režimas buvo švelninamas per anksti ir per greitai, kas sukėlė antrąją susirgimų bangą – dėl kurios karantino režimą gali vėl tekti griežtinti“.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas „Delfi“ sakė, kad toks naujų atvejų skaičius pakankamai įprasta situacija. Pasak profesoriaus, to negalėtume vertinti kaip antrosios koronaviruso bangos – greičiausiai tai antrasis pikas.
„Nesu Irano situacijos specialistas, kadangi norint gerai suprasti tos šalies situaciją reikia skaityti vietinę spaudą. Vis dėlto, mano manymu, tai yra antrasis pikas, o ne antroji banga. Klasikiniu supratimu, antroji banga yra tada, kai viruso atvejų skaičius kurį laiką auga, tada sumažėja, keletą mėnesių atvejų visai nedaug, o tada vėl staiga smarkiai pakyla. Tai yra antroji banga, – sakė prof. M. Stankūnas.
– Tai, ką matome dabar Irane, tikriausiai yra antrasis pikas – kai atvejų sumažėja, tada galbūt per daug atsipalaiduojama ar būna paliktas nesutvarkytas židinys, o tada atvejų skaičius šauna į viršų. Panašią situaciją matėme Singapūre. Iš pradžių ši šalis susitvarkė neblogai, atvejų skaičius buvo labai nedidelis, bet atsirado židiniai užsienio migrantų bendrabučiuose ir viruso skaičius staigiai šovė į viršų“.
Kaip sakė LSMU profesorius, apie tai dažnai kalba ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
„Ir aš pats sakau, kad Lietuvai į paniką tikrai nereikia pulti, nereikia būti smarkiai susikausčiusiems, kaip buvo kovo, balandžio mėnesiais. Tačiau per didelis atsipalaidavimas, kai galvojame, kad problema jau praėjusi, jos nebėra ir ji nesugrįš, gali mums labai daug kainuoti ir mes vėl galime susidurti su labai didele problema“, – kalbėjo prof. M. Stankūnas.
Pašnekovas priminė ir šios pandemijos metu dažnai linksniuojamą ispaniškąjį gripą. Pasak profesoriaus, šių dviejų ligų lyginti tikrai negalima, tačiau verta prisiminti, kad ispaniškojo gripo metu antra infekcijos banga buvo daug sunkesnė nei pirmoji.
„Be to, daugelis šalių dar yra tik pirmajame pike, kreivės dar tik kylančios, nors Europoje po truputį mažėja. Vis dėlto kalbėti apie antrąjį piką, kai viskas dar yra pakankamai karšta, truputį per anksti“, – sakė profesorius.
Vis dėlto antrąjį piką dažniausiai galima sieti su per dideliu atsipalaidavimu, tačiau dar vienas galimas variantas, jog Iranas tiesiog pradėjo atlikti daugiau tyrimų.
„Jau anksčiau buvo ištirta, kad šilto oro įtaka koronaviruso pandemijai yra labai minimali, todėl klimatas iš esmės nelabai keičia infekcijos plitimo. Tad ir sakyti, kad vasarą galime labiau atsipalaiduoti, būtų tikrai neteisinga, – kalbėjo LSMU profesorius.
– Nors karantinas jau greitai bus atšauktas, aš visgi manau, kad apsaugos priemones mums vis tiek reikėtų naudoti. Žmonės turėtų būti sąmoningi ir vis tiek nešioti kaukes, laikytis saugaus atstumo, dezinfekuoti rankas. Tai yra tos priemonės, kurios mums daug nekainuoja, didelių problemų nesukelia, bet padėti gali labai daug, todėl siūlyčiau to nepamiršti“.
Taip pat, pasak prof. M. Stankūno, vis dar atsargiems reikėtų būti ir susitikus su savo šeimomis.
„Sakyčiau, kad susitikus šeimoms reikėtų vis dar vengti glėbesčiuotis, bučiuotis. Galima saugiu atstumu tiesiog susėsti ir kalbėtis. Reikia suprasti, kad virusas dar yra tarp mūsų ir kelia pavojų“, – sakė pašnekovas.
