Tenka laukti ir rudens
Kaip teigia Š. Narbutas, kai kuriems onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams planinių paslaugų teks laukti net iki rudens.
„Jau matome eiles, onkologiniai pacientai registruojami rudeniui. Ir, jei situacija nesikeis, pacientų nebus aptarnaujama daugiau, o tik apie 50 proc., vadinasi, rudenį eilėje reikės laukti pusę metų ar dar ilgiau. Tačiau tai nėra vienos srities problema. Kalbant apie onkologiją, turėjome kiek geresnę situaciją, nes tos paslaugos karantino metu buvo įvardijamos kaip skubios, dėl to ir toliau buvo teikiamos. Vis dėlto akivaizdu, kad dalis onkologinių pacientų reikiamų paslaugų negavo, – kalbėjo POLA'os prezidentas.
– Didžiausia problema, kad paslaugų atnaujinimas nėra centralizuotas. Kaip pati įstaiga sugeba tvarkytis, taip ir tvarkosi. Problema, sakyčiau, yra latentinė, nes, jei įstaiga dabar aptarnauja tik 50 proc. pacientų, kuriuos aptarnaudavo iki COVID-19, tai jau susidaro mėnesį trunkanti eilė.“
Kada gaus procedūras – nežino
Pasak pašnekovo, kai kuriais atvejais šių paslaugų palaukti galima. Be to, gydymo įstaigose vėžiu sergantiesiems dėl nusilpusio imuniteto kyla didesnė rizika. Vis dėlto tokia situacija negali tęstis dar ilgiau.
„Galima praleisti vieną konsultaciją ar gydymo ciklą, bet, kai procedūra atidedama 4–5 kartus arba pacientai išvis nežino, kada gaus tą paslaugą, tai yra sudėtinga. Ir tai – tik iliustracija, nes ir kiti pacientai, turintys širdies ligų, sergantys cukriniu diabetu ir t. t. susiduria su tokiomis pat problemomis“, – pasakojo Š. Narbutas.
Kaip sakė POLA'os prezidentas, sunkiausia pacientams nežinoti, kada reikiama procedūra išvis bus atlikta. Lietuvoje chemoterapiją ar spindulinę terapiją atlieka tik 6 gydymo įstaigose.
„Tai – Nacionalinis vėžio institutas, Kauno klinikos, Santaros klinikos, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Panevėžio ir Šiaulių respublikinės ligoninės. Ir jokių privačių įstaigų, kurios teiktų tokias paslaugas, nėra, todėl onkologiniai pacientai negali eiti kitur“, – sakė pašnekovas.
Be to, daugeliu atveju skiriant gydymą pacientui reikia atlikti ir tyrimus – kraujo ar radiologinius. Tačiau, pasak Š. Narbuto, laukiančiųjų radiologinių tyrimų eilės dar ilgesnės, nei būdavo anksčiau.
„Jei tyrimas neatliekamas, negalima skirti chemoterapijos ar spindulinės terapijos, kitokio gydymo, nes gydytojas nežino, kokia paciento būklė. Gydytojas galėtų priimti, bet, neturint tyrimo rezultatų, to daryti negalima, – kalbėjo Š. Narbutas.
– Didžiausių sunkumų kelia eilės. Net atnaujinus paslaugas jų nesuteikiama tiek, kiek anksčiau, prieinamumo tai vis tiek neužtikrina.“
Todėl, kaip teigia pašnekovas, šios problemos sprendimų reikia ieškoti kuo greičiau.
„Kovo mėnesį įvyko savotiškas sukrėtimas, kai viską teko uždaryti ir laukti. Balandį vis dar laukėme, o gegužę buvo paskelbta, kad galima atnaujinti gydymo paslaugas. Manau, per birželį turi būti rasti sprendimai, kaip įstaigos pasieks tą lygį, koks buvo iki karantino. Jeigu ne, laukiančiųjų eilės bus daug didesnės ir pacientams gauti paslaugų bus neįmanoma. Sveikatos sistemą sustabdyti galima labai greitai, bet ją vėl užkurti – tikras iššūkis. Tokia sistema, kai įstaigos pačios gali pasirinkti, kiek ir kada joms atnaujinti paslaugas, nėra gera. Pacientai moka mokesčius, tačiau iš to negali gauti nei paslaugos prieinamumo, nei su tais pinigais nueiti į privatų sektorių“, – teigia Š. Narbutas.
Konsultacinėje poliklinikoje dėl karantino paslaugų – perpus mažiau
Nacionalinis vėžio institutas (NVI) pateiktame atsakyme rašė, jog teikė paslaugas onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams visą karantino laikotarpį. Vėžio gydymas – chirurginis, chemoterapinis ar spindulinis – buvo tęsiamas visą karantino laikotarpį. Taip pat buvo užtikrintas naujų pacientų, įtariant onkologinę ligą, ištyrimas ir gydymas. Kaip rašoma atsakyme, kai tik buvo galima, pacientai konsultuoti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, taip buvo vykdomas planinis vaistų išrašymas, ilgalaikė stebėsena pacientų, kurių maža ligos progresavimo rizika, kurie neturi naujų skundų.
Kaip pastebi NVI Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėja dr. Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė, sustabdžius pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kitose gydymo įstaigose, daug tyrimų, konsultacijų negalėjo įvykti, dalis pacientų dėl savo nusiskundimų negalėjo patekti pas šeimos gydytoją ar gydytoją specialistą ir gauti siuntimą į NVI.
„Suprantama, kaip ir visos įstaigos, kurių didžioji dalis buvo beveik 100 proc. sustabdžiusi tiesioginių konsultacijų (pacientui atvykus) teikimo paslaugas, NVI privalėjo ir iki šiol laikosi karantino metu numatytų griežtų taisyklių, siekdama apsaugoti infekcijoms ypač imlius NVI pacientus. Dėl šios tvarkos, be abejo, konsultacinėje poliklinikoje paslaugų teikiama perpus mažiau, nei galėjome teikti anksčiau“, – kalbėjo gydytoja.
Nuolat prašome supratimo ir kantrybės – pacientams, kuriems nėra skubiai būtina onkologo konsultacija, dalį tyrimų galima atlikti pagal gyvenamąją vietą, į NVI kreiptis tik esant naujiems pakitimams. Taip pat dėl griežtų karantino apribojimų NVI laikinai sustabdytos pacientų konsultacijos dėl neonkologinių ligų, prevencinės programos – NVI prioritetas yra teikti paslaugas onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, ir šiuo kritiniu laiku būtent šiai pacientų grupei teikiame pirmenybę.
Dalis pacientų taip ir neatvyksta
Kadangi nuo kovo 16 d. dalį konsultacijų Konsultacinėje poliklinikoje teko atidėti, šiuo metu, pasak NVI, stengiamasi iškviesti onkologinėmis ligomis sergančius pacientus, kuriems konsultacijos buvo atidėtos.
„Akivaizdu, kad naujai užregistruoti pacientų negalime tiek pat, kiek, pavyzdžiui, registravome prieš metus, o taip pat turime būti pasiruošę, kad rudens laikotarpiu gali tekti susidurti su antra COVID-19 banga, todėl pacientai ir rudeniui registruojami su ilgesnėmis pertraukomis tarp vizitų.
Svarbu paminėti, kad dalis pacientų, kurie buvo iškviesti pakartotinai ar registravosi iš naujo, neatvyksta paskirtu laiku, dalis konsultacijų laiko dėl to prarandama. Tai gali vykti dėl įvairių priežasčių – šiuo metu dažniau dėl baimės lankytis gydymo įstaigoje, dėl COVID-19 infekcijos rizikos, taip pat ir dėl kitų priežasčių, todėl labai prašome pacientų, jei jie suplanuoja neatvykti į paskirtą konsultaciją ar atlikti tyrimų, būtinai informuoti gydantį gydytoją iš anksto, tada jis gali pakviesti kitą pacientą: laukiančių tikrai yra daug“, – reziumavo skyriaus vedėja.
Kituose skyriuose karantinas darbų eigos taip stipriai nepakoregavo. Kaip informavo NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vedėja gyd. onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė, po multidisciplininės komisijos pirminiai ligoniai gali patekti pas onkologą chemoterapeutą kad ir tą pačią savaitę ar tą pačią dieną, tiems, kuriems tęsiamas gydymas, – per 1–2 savaites.
Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė informavo, kad, norint atlikti mamografijos bei rentgeno tyrimus, NVI eilių šiuo metu nėra – juos galima padaryti ir tą pačią dieną. Jei reikia kitų tyrimų, dėl įrangos stygiaus, kaip ir anksčiau, susidaro eilės: kompiuterinės tomografijos tenka laukti 21 kalendorinę dieną, magnetinio rezonanso tomografijos – 14 dienų, ultragarsinio krūtų tyrimo – 5 dienas.
Per du karantino mėnesius Nacionaliniame vėžio institute atlikta 500 operacijų dėl onkologinės patologijos, konsultacinėje poliklinikoje apsilankė beveik 6 tūkst. pacientų, daugybė konsultacijų suteikta telefonu. Atlikta daugiau kaip 3 tūkst. ambulatorinių chemoterapijos procedūrų ir daugiau kaip 4 tūkst. ambulatorinių spindulinės terapijos procedūrų. Paslaugų apimtys kai kuriuose skyriuose atitiko laikotarpį iki karantino, o kituose skyriuose, pvz., Fizinės ir reabilitacinės medicinos, sustojo visai. Tačiau bendros paslaugų apimtys išliko apie 60–70 proc. nuo ankstesnio paslaugų lygio.
Santaros klinikos informavo, kad planinės paslaugos buvo teikiamos visada, bet tik tiems pacientams, kuriems tokių paslaugų nesuteikus būtų grėsęs reikšmingas sveikatos pablogėjimas. Kitiems pacientams jos buvo atidėtos iki karantino pabaigos.
Kaip sakė Santarų klinikų atstovė spaudai Gitana Letukienė, šioje ligoninėje dabar pirmenybė teikiama tiems pacientams, kuriems planinės paslaugos karantino metu buvo atšauktos, todėl norint gauti kai kurias kitas gydymo procedūras kitiems tenka palaukti.
Ministerijai situacija žinoma
Pirmadienį spaudos konferencijoje Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos paklausus, ar ministerija žino situaciją dėl onkologinių pacientų, kurie šiuo metu negali gauti reikiamų paslaugų, A. Veryga atsakė, kad padėtis tikrai žinoma.
„Be abejo, situacija žinoma. Dalis sunkiai pasiekiamų paslaugų susijusios su infekcijos plitimu arba jos valdymu, su karantino sąlygomis, su reikalavimu ligoninėms įdiegti infekcijų kontrolės papildomų priemonių, valdyti pacientų srautus, daryti pertraukas tarp pacientų vizitų ir panašiai. Turime suprasti, kad kai kurios aplinkybės tikrai objektyvios, dėl to gali šiek tiek ilgėti tas laukimo terminas tiems, kuriems reikia planinių paslaugų, ypač kalbant apie profilaktines paslaugas, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas.
– Tiems, kuriems reikia gydymo, tokios paslaugos nebuvo sustojusios ir karantino metu. O šiaip esu ir anksčiau minėjęs, galiu dar kartą pasikartoti, kad dabar jau labai atidžiai stebime įstaigas ir tai, kaip jos atnaujina planines paslaugas, kurios karantino metu buvo sustabdytos. Toms įstaigoms, kurios neatnaujins paslaugų per nurodytą terminą, o, tikėtina, kad tai bus birželio 8 diena, bus peržiūrėtas 1/12 mokėjimas. Greičiausiai tokiu atveju bus mokama už paslaugų teikimo faktą.“
Jei vienoje gydymo įstaigoje ilgos eilės, galite bandyti kreiptis į kitą, kuri turi sutartį su Valstybinėmis ligonių kasomis, tokiu atveju už paslaugas bus sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
Pacientų eilę gydymo įstaigoje galite pasitikrinti čia.
