Kaip spaudos konferencijoje sakė Sveikatos apsaugos ministras Auelijus Veryga, SAM jau parengė naują tyrimų dėl COVID-19 tvarką, kuri bus pradėta taikyti nuo pirmadienio.

„Profilaktinis testavimas bus vykdomas atsižvelgus į savivaldybės epidemiologinius rodiklius – aukštos ar žemos rizikos ji yra. Ten, kur rizika didesnė, reguliariai bus tikrinami gydymo, slaugos, globos įstaigų, taip pat pacientai. Jei kalbėtume apie tas savivaldybes, kurios yra mažos rizikos, ten tyrimai bus daugiau atsitiktine tvarka parinkus po keletą darbuotojų tam, kad stebėtume situaciją. Manome, kad ši strategija leis tiksliau stebėti situaciją“, – sakė A. Veryga.

Pasak ministro, tyrimų tvarka turi keistis, kai epidemiologinė situacija šalyje dėl koronaviruso taip pat keičiasi.

„Kurį laiką tikrai gyvensime naujoje realybėje su koronavirusu, tad reikalingi ir nauji lankstūs sprendimai. Šios tyrimų strategijos pagrindinė naujovė – labai aiškiai sudėliojama, kas yra prevenciniai tyrimai ir kokioms sąlygoms esant jie atliekami, išskiriami du skirtingi rizikos lygiai. Kitaip tariant, pereiname iš etapo, kai prevencinis testavimas vienareikšmiškai buvo suprantamas kaip, pavyzdžiui, viso kolektyvo nuolatinis tikrinimas, į etapą, kai testuosime iš kolektyvo du ar tris žmones atsitiktine tvarka. Įvertinus, kad virusas tikrai žaibiškai plinta, toks atsitiktinis testavimas sukurs tokią pačią vertę“, – sako ministras A. Veryga.

Numatyta, kad toliau bus testuojami visi žmonės, kuriems pasireiškia bent vienas ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomas, t. y. temperatūra, kosulys, dusulys ir kita. Kaip ir iki šiol, bus tiriami visi naujai į ligonines planiniam gydymui, t. y. operacijoms, planinėms procedūroms, guldomi pacientai, taip pat žmonės, kuriuos ištirti nurodys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, dirbantys infekcijos židiniuose, pavyzdžiui, kai susirgimo atvejis nustatomas bendrabučio tipo name. Be to, ir toliau tyrimai bus atliekami siekiant patvirtinti, kad žmogus jau pasveiko, vadinamieji – pakartotiniai tyrimai.

Tai reiškia, kad privalomai nebus testuojami visi be išimties iš užsienio atvykstantys ar grįžtantys keliautojai, kaip yra šiuo metu. Jie bus tikrinami tuo atveju, jei jaus koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus.

Tuo metu, profilaktinis testavimas bus vykdomas skirtingai, atsižvelgus į kiekvienoje konkrečioje savivaldybėje užfiksuotus sergamumo rodiklius, palygintus su bendru sergamumo šalyje vidurkiu. Tai reiškia, kad savivaldybės bus skirstomos į dvi grupes: mažos ir didelės rizikos. Pirmajai grupei priklausys tos savivaldybės, kuriose 14-likos dienų laikotarpio sergamumas, skaičiuojamas 100 tūkst. gyventojų, bus mažesnis už bendrą Lietuvos vidurkį, antrajai – tos, kuriose sergamumas jį viršys.

Informacija apie bendrą šalies vidurkį ir sergamumą kiekvienoje konkrečioje savivaldybėje bus skelbiama Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) interneto svetainėje.

Taigi, pavyzdžiui, kai sergamumo Lietuvoje vidurkis, remiantis gegužės 11-24 dienų duomenimis, yra 5,37 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, tai rizikingomis pagal šią tvarką būtų laikomos visos savivaldybės, kuriose sergamumas yra didesnis nei šis rodiklis, kaip, pavyzdžiui – Vilniaus miesto (14,60), Vilniaus rajono (34,95) ir kitos.

Ministro paklausus, ar sumažinus tyrimų kiekį nebus pro akis praleista naujų užsikrėtimų ir tokiu būdu vėl prasidės viruso banga, A. Veryga atsakė, kad 100 proc. visų atvejų vis tiek nepavyktų išsiaiškinti, net ir dabar, kai tyrimų atliekama labai daug.

„Visų gyventojų kas savaitę ištirti nėra jokios galimybės. Jau minėjau, ji kaip tik yra skirta, kad būtų tikslingiau ieškoma užsikrėtusiųjų savivaldybėse, kur tas užsikrėtusiųjų skaičius yra didesnis. Natūralu, kad ir ligos plitimui ten yra daugiau prielaidų. Tai pats tyrimų skaičius jau vien dėl to neturėtų mažėti, nes ten ir toliau bus aktyviai testuojami medikai, socialinių įstaigų darbuotojai. Tikrai nemanau, kad ta pasikeitusi strategija kaip nors ką nors pakeistų“, – sakė SAM vadovas.

Didelės rizikos savivaldybės

Tokiose didelės rizikos savivaldybėse, kuriose sergamumas yra didesnis nei Lietuvos vidurkis, profilaktiškai, ne rečiau kaip kas 7 dienas, bus tiriami visų gydymo, taip pat globos ir slaugos įstaigų, išskyrus vaikų globos įstaigas, darbuotojai.

Ligoninėse gydomi pacientai, taip pat slaugos, globos įstaigose globojami žmonės didelės rizikos savivaldybėse bus tiriami atsitiktine tvarka. Per savaitę turės būti ištiriama nuo 5 iki 10 proc. tuo metu įstaigoje esančių pacientų ar gyventojų.

Kiti darbuotojai, kurių darbo specifika susijusi su klientų aptarnavimu, pavyzdžiui – vaistinėse, parduotuvėse dirbantieji, rizikingoms priskirtose savivaldybėse bus tiriami atsitiktine tvarka. Jų registracija bus vykdoma Karštąja koronos linija telefonu 1808, žmonės turės atvykti į mobiliuosius punktus.

Mažos rizikos savivaldybės

Mažos rizikos savivaldybėse profilaktiškai atsitiktine tvarka bus tiriami gydymo, taip pat slaugos ir globos įstaigų darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su pacientais. Per savaitę turės būti ištiriama nuo 5 iki 10 proc. visų įstaigos darbuotojų.

Numatyta, kad pacientai ar globotiniai mažai rizikingoms priskiriamose savivaldybėse bus tiriami tuo atveju, jei jaus ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingus simptomus. Tai reiškia, kad sveiki asmenys profilaktiškai testuojami nebus.

Mažos rizikos savivaldybėse prevenciniai tyrimai kitiems darbuotojams, pavyzdžiui, vaistininkams, parduotuvių darbuotojams, nebus atliekami.

Skundai dėl neatnaujintų planinių paslaugų

A. Veryga sakė, kad ministeriją pasiekia daug pacientų skundų, kurie dėl neatnaujintų planinių paslaugų negali jų gauti.

„Šiuo metu kaip tik diskutuojame su Valstybine ligonių kasa ir tariamės, koks mechanizmas galėtų būti pritaikytas, kad tam tikra prasme modifikuotume tą vadinamą vienos dvyliktosios taisyklę ir apriboti ar išvis atsisakyti tokios apmokėjimo tvarkos nuo nustatytos datos neatnaujins planinių paslaugų. Nes iš tiesų manome, kad įstaigos, kurios daugiau net negu mėnesį nepateikė NVSC susiderinti savo paslaugų atnaujinimo planų, tai yra tikrai netoleruotina ir ieškosime sprendimų, kaip finansinėmis priemonėmis paskatinti įstaigas atnaujinti veiklą ir grįžti prie planinių paslaugų teikimo“, – sakė ministras.

„Patogu yra gauti 1/12 apmokėjimo nieko nedarant, nes tai nesukelia jokios rizikos. Grįžti prie planinių paslaugų tai reiškia pasistengti – ir susiplanuoti pacientų srautus, ir pasirūpinti apsaugos priemonėmis, ir pasirūpinti, kad viskas būtų saugu. Tai yra darbas. O kai kurios įstaigos, matyt, renkasi lengvesnį kelią. Todėl ieškosime finansinių paskatų, kad pacientai neliktų be paslaugų“, – sakė ministras.

Taip pat ministras sakė, kad gydymo įstaigos išsako skirtingas kliūtis, kurios neleidžia atnaujinti planinių paslaugų.

„Vienais atvejais tai yra, matyt, tiesiog baimė ar tam tikrų administracinių gebėjimų stygius. Galų gale, trūksta motyvacijos, nes finansinis saugumas yra užtikrinamas. Kitais atvejais bandoma teikti, kad sunku išpildyti visus reikalavimus, ar medikų trūksta atvykstančių. Bet noriu priminti, kad įstaigų vadovai, administratoriai tam ir yra. Tuos visus argumentus buvo galima suprasti, kol buvo savaitė arba dvi nuo leidimo atnaujinti paslaugas. Bet, kai praėjo jau praktiškai mėnuo, visi pasiteisinimai tampa labiau panašūs į subjektyvius ar tam tikrą atsikalbinėjimą, nei į realius argumentus“, – sakė A. Veryga.

Pasak ministro, kol kas griežtai dėl termino, kada gydymo įstaigoms norint neprarasti finansavimo reikėtų atnaujinti planines paslaugas, nėra apsispręsta, tačiau tikriausiai paslaugas atnaujinti padaryti reikės iki birželio 8 dienos.

„Kadangi visi laukė paslaugų, natūralus ir mūsų, ir pacientų lūkestis buvo, kad įstaigos darbą atnaujins. Deja, taip nebuvo. Šiuo metu diskutuojame apie birželio 8, bet kol kas šis terminas nėra patvirtintas“, – kalbėjo ministras.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gegužės 29 d. duomenimis:

  • Patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1662
  • Sergančių žmonių skaičius: 370
  • Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 6
  • Mirusiųjų nuo koronaviruso žmonių skaičius: 68
  • Užsikrėtusieji koronavirusu, mirę dėl kitų priežasčių: 8
  • Pasveikusių žmonių skaičius: 1216
  • Izoliacijoje esančių žmonių skaičius: 500
  • Paveiktomis teritorijomis laikomos visos šalys