Banke laikė keletą milijonų
Alfridas Bumblys „Delfi“ papasakojo apie savo patirtį bendraujant su VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiuoju gydytoju V. Janušoniu, taip pat – apie jau beveik prieš dešimtmetį vykusį Klaipėdos teritorinės ligonių kasos bendravimą su KUL per teisėsaugos institucijas.
„Man labai keista, kad V. Janušonis vis dar užima šias pareigas. Pirma, kodėl jis jau turėjo būti galimai pašalintas iš dabartinių savo pareigų: 2000 metais buvo paskirtas Sveikatos apsaugos ministru, o 2001-aisiais staiga ir dėl nesuprantamų priežasčių atsisakė šio posto ir grįžo dirbti į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje dirbo prieš tapdamas ministru, – pasakojo A. Bumblys.
– Atkreiptinas dėmesys į V. Janušonio sugrąžinimo dirbti ligoninės vyriausiuoju gydytoju aplinkybes: Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2001 metais balandžio 19 dienos sprendime pripažino, kad „2001 m. balandžio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos darbo sutartis su buvusiu Sveikatos apsaugos ministru Vinsu Janušoniu dėl jo priėmimo į viešąją įstaigą „Klaipėdos ligoninė“ vyriausiojo gydytojo pareigoms užimti sudaryta pažeidus LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 str. reikalavimus“.
Tai reiškia, kad V. Janušonis, nustojęs eiti ministro pareigas, neturi teisės vienus metus užimti KUL vyr. gydytojo pareigų.
„Aš pats, nustojęs dirbti Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje, metus neturėjau teisės dalyvauti konkursuose ir užimti ligoninės, kuri buvo finansuojama ir kontroliuojama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, vadovo pareigų, nes tai draudžia valstybės tarnybos įstatymo nuostatos“, – pasakojo A. Bumblys.
Pašnekovas prisimena dar vieną įvykį, kuris taip pat galimai turėjo nulemti V. Janušonio pašalinimą iš dabartinių pareigų.
„2010 metais bankrutavo „Snoro“ bankas, o jame dideles lėšas laikė kai kurios gydymo įstaigos. Tarp jų – ir KUL. 2011 metų gruodį V. Janušonis kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą ir paprašė kompensuoti užšaldytas lėšas „Snoro“ banke, tai yra 4 milijonus litų, – kalbėjo pašnekovas.
– Kažkodėl nė viena tarnyba nesidomėjo šiuo klausimu – kaip galėjo ligoninė, būdama viešąja gydymo įstaiga, tai yra ne pelno siekiančia institucija, sukaupti tokį kiekį lėšų banke? Juk viešosioms gydymo įstaigoms ligonių kasos sumoka PSDF lėšomis už suteiktas paslaugas pagal nustatytus įkainius, ir šios lėšos turi būti panaudojamos tik gydymo tikslais. Manau, kad ligoninė tų milijonų iš „Snoro“ neatgavo, bet niekas neužduoda klausimo, kaip jie ten išvis atsidūrė.“
Pasak pašnekovo, tie pinigai turėjo būti naudojami konkrečiai įstatymu nustatytoms ligoninės reikmėms, taip pat – ir darbuotojų atlyginimams mokėti, o ne kaupti banko sąskaitoje.
Kasmet nustatydavo daugybę pažeidimų
A. Bumblys prisimena ir kitų jo vadovavimo laikais įtarimus sukėlusių faktų.
„Kiekvienais metais gydymo įstaigos TLK pateikia finansinės veiklos ataskaitas, iš kurių matoma, kaip per metus jos panaudoja PSDF lėšas. Iš tų ataskaitų, jas atidžiai išanalizavus, kyla daug klausimų dėl šių lėšų naudojimo teisėtumo, – sakė A. Bumblys.
– Pavyzdžiui, KUL 2011 m. neapibrėžtoms ir nepaaiškintoms išlaidoms eilutėje „kitos išlaidos“ panaudojo 6 milijonus litų. Taip pat matyti, kad medicininei įrangai pirkti buvo išleisti 5 milijonai litų, 2013 m. medicininei įrangai išleisti 6 milijonai litų. Nors tokiai brangiai medicininei įrangai pirkti reikalingi Sveikatos apsaugos ministerijos leidimai, TLK, pareikalavus leidimų, leidžiančių pirkti brangią medicininę įrangą, V. Janušonis jų nepateikė.“
Pasak A. Bumblio, apie tai buvo informuota Valstybinė ligonių kasa, ministerija, tačiau niekas veiksmų nesiimdavo.
„Trečia, 2014 metais rugsėjo 1 dieną po atlikto audito Valstybės kontrolė nustatė, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė, vadovaujama V. Janušonio, 2010–2011 metais neteisėtai galėjo iš PSDF biudžeto lėšų 600 tūkstančių litų panaudoti ne sveikatos priežiūros paslaugoms padengti, o centrinio korpuso operacinei rekonstruoti“, – sakė A. Bumblys. Toks Valstybės kontrolės nustatytas pažeidimas taip pat liko be atgarsio.
Kaip pasakojo pašnekovas, tiek Valstybinė, tiek Teritorinė ligonių kasos yra tos įstaigos, kurios ne tik paskirsto asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pinigus ir sudaro su jomis sutartis, bet ir kontroliuoja, kaip šitos lėšos panaudojamos. Gydymo įstaigai iš PSDF biudžeto skirtos lėšos privalo būti panaudojamos tik gydymo tikslams – ne statyboms, ne įrangai pirkti ar panašiai.
Pasak A. Bumblio, tai reglamentuoja sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis. Kiekvienoje TLK yra kontrolės skyrių, kuriems, matant, kad neracionaliai eikvojamos PSDF lėšos, pavedama atlikti patikrinimus.
„2007, 2008, 2009 metais atlikome daugybę patikrinimų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, daugiausia pažeidimų buvo nustatoma KUL. Buvo nustatyti PSDF lėšų neteisėto naudojimo faktai. Pavyzdžiui, nuo 2007 iki 2009 metų neteisėtai panaudoti 595 tūkst. litų; 2008–2009 metais buvo nustatyta, kad neteisėtai naudojama apie 218 tūkst. litų PSDF biudžeto lėšų. Buvo kreiptasi į KUL, tačiau V. Janušonis su mūsų išvadomis nesutiko ir pinigų negrąžino. Ligonių kasa buvo priversta kreiptis į teismus, šios lėšos buvo išreikalautos teisminiu keliu“, – pasakojo A. Bumblys.
Be leidimo pradėtos teikti psichiatrijos paslaugos
2007 metais, pasak pašnekovo, V. Janušonis neteisėtai įsteigė antrinio lygio psichiatrijos skyrių ir pradėjo teikti antrinio lygio psichiatrijos paslaugas.
„Prieš steigdama bet kokias stacionarines paslaugas, gydymo įstaiga pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį privalėjo gauti leidimą iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Nors KUL yra pavaldi Klaipėdos miesto savivaldybei, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, antro lygio paslaugas teikti šiai ligoninei deleguoja SAM. Tokio leidimo prieš pradedama teikti psichiatrijos paslaugas KUL neturėjo, tačiau kreipėsi į Klaipėdos teritorinę ligonių kasą dėl sumokėjimo už šias paslaugas. Pareikalavau SAM leidimo, bet jis jo nepateikė, todėl kategoriškai atsisakiau sumokėti už šitas paslaugas“, – sakė pašnekovas.
Nuo tada, kaip pasakojo A. Bumblys, prasidėjo rimti konfliktai su V. Janušoniu, jie tęsėsi daug metų. KUL ir toliau teikė šias paslaugas, neturėdama tam leidimo. TLK turėjo kreiptis į teismą, ir vienas iš teismų priteisė KUL grąžinti į TLK biudžetą apie 595 tūkstančius litų.
„TLK nesudarius sutarčių su KUL dėl psichiatrijos paslaugų teikimo, teismai tęsėsi. Kartu prasidėjo Klaipėdos TLK puolimas iš įvairių institucijų bei valdžioje tuo metu buvusių asmenų, kuris praktiškai buvo nukreiptas konkrečiai į mane. Buvo rašomi skundai tuometiniam Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui Kęstui Komskiui, SAM ministrams, VLK. Buvo ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, jis rašė, mano nuomone, šmeižikiškus raštus tuometiniams sveikatos ministrams. Turiu šiuos raštus išsaugojęs istorijai“, – pasakojo A. Bumblys.
A. Bumblys pasakoja už šmeižtą norėjęs į teismą paduoti Klaipėdos merą V. Grubliauską, tačiau to nepadarė.
„Tuo metu vyko daug teisminių procesų, man jau tai buvo atsibodę ir nekreipiau dėmesio į Grubliausko šmeižtą. O Grubliauskas, sprendžiant pagal visus raštus, galimai glaudžiai susijęs su Janušoniu. Rašomų raštų net sakiniai buvo vienodi. Viskas taip ir tęsėsi“, – kalbėjo buvęs TLK vadovas.
Pasak A. Bumblio, į Klaipėdos miesto tarybą, kuriai KUL yra pavaldi, buvo kreiptasi daugybę kartų, buvo kreiptasi ir į savivaldybės tarybos kontrolės komitetą.
„Jūs neįsivaizduojate, kokią įtaką ten turi Janušonis. Teko dalyvauti ne viename savivaldybės tarybos komiteto posėdyje. Visi sveikatos komiteto nariai nuleidę galvas net bijojo žvilgtelėti į taip pat juose dalyvavusio V. Janušonio pusę“, – sakė A. Bumblys.
Dėl KUL, vadovaujamos V. Janušonio, darbo stiliaus A. Bumblys ne kartą yra gavęs į Klaipėdos TLK atvykusių žmonių skundų. Raštu gauti skundai buvo persiunčiami Klaipėdos merui V. Grubliauskui.
„2012 metais tokių išsiunčiau apie 116. Žmonės pas mane ateidavo – močiutės, pensininkės, vos paeinančios. Pasakodavo, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo tokie krepšeliai, pavyzdžiui, akių operacijai, sąnariams protezuoti, sako, iš manęs reikalauja nusipirkti tuos paketus, turiu atiduoti paskutines santaupas. Rimtai užsiėmiau šiuo klausimu dėl priemokų ėmimo KUL. Rašiau Sveikatos komitetui į Seimą, sveikatos ministrams pateikdavau faktų – žmonių skundus. Dalį skundų žmonės išsakydavo žodžiu, raštus rašyti bijojo, sakydavo: „Ligoninėje manęs neoperuos, o jei operuos, tai papjaus“, – kalbėjo A. Bumblys.
Dėl neapmokėtų psichiatrijos paslaugų padavė į teismą
Pasak pašnekovo, pamačius, kad Klaipėdos taryba spręsti šiam klausimui nesiima jokių veiksmų, Klaipėdos TLK kreipėsi į tuo metu buvusį Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Giedrių Danėlių.
„2012 metais spalio 16 dieną kreipėmės į jį ir išdėstėme visus argumentus dėl pažeidimų KUL, kaip neteisėtai panaudojamos PSDF lėšos, kokie įstatymai pažeidinėjami, kokie yra neteisėti veiksmai. Pateikta medžiaga prokuratūroje nebuvo analizuojama, vertinama, TLK nesulaukė ir jokio atsakymo. Tiesa, netrukus, spalio 26 dieną, Klaipėdos TLK direktoriui buvo pareikštas įtarimas baudžiamojoje byloje, ikiteisminiame tyrime“, – pasakojo A. Bumblys.
Klaipėdos TLK direktoriui – pašnekovui A. Bumbliui įtarimai buvo pareikšti dėl to, jog jis galimai netinkamai vykdęs viešojo administravimo veiklą sveikatos draudimo srityje, t.y. neįtraukęs Klaipėdos universitetinės ligoninės ligoniams suteiktų tam tikrų paslaugų į PSDF paslaugų sąrašą ir tokiu būdu ligoninei padaręs didelę turtinę žalą bei taip diskreditavęs valstybės tarnautojo vardą.
Paprasčiau tariant, A. Bumblys buvo kaltinamas, jog nefinansavo KUL teikiamų psichiatrijos klinikos paslaugų iš PSDF lėšų.
„Tada prasidėjo teismai, kurie tęsėsi ganėtinai ilgą laiką. 2013 metais rugpjūčio 28 dienos neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė Klaipėdos TLK atgaline data 2009, 2010, 2011 ir 2012 metams pasirašyti sutartis dėl psichiatrijos paslaugų teikimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Manau, kad tai vienintelė Lietuvoje teismo priimta nutartis, įpareigojanti asmenį atgaline data pasirašyti sutartis. Juk tai prieštarauja LR Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatoms. Nors nutartis buvo neskundžiama, Klaipėdos TLK ją apskundė. Vyriausiasis administracinis teismas į tai sureagavo ir nutarties peržiūrėjimui buvo paskirta teisėja“, – pasakojo A. Bumblys.
Tuo metu, pasak pašnekovo, buvo mėginama atleisti jį iš TLK direktoriaus pareigų. Netrukus tai pavyko ir A. Bumblys buvo atleistas, į šią vietą Klaipėdos TLK laikinai paskirtas kitas asmuo, kuris atsiėmė aukščiau aprašytą pareiškimą Vyriausiajam administraciniam teismui dėl bylos peržiūrėjimo, todėl byla nebuvo išnagrinėta, o tiesiog „numarinta“.
2014 metais po teismų A. Bumblys buvo grąžintas į buvusias pareigas – teismai nusprendė, jog jis tarnyba nepiktnaudžiavo ir jokio nusikaltimo nepadarė, baudžiamoji byla buvo panaikinta.
Netiki, kad ministerija šios situacijos pakeisti negali
„Mano nuomone, tarp mero Grubliausko, eksmero Taraškevičiaus ir KUL vyr. gydytojo Janušonio nuolat klostėsi asmeniniais ryšiais pagrįstas bendravimas. Man dabar šypseną kelia, kai žmonės bando pranešti apie mobingo ar infekcijų kontrolės nesilaikymo pažeidimus ir galvoja, kad kažką pakeis. Nežinau, kokie dabartiniai V. Janušonio ryšiai, bet manau, kad jei tokie pat, kaip ir aprašytais laikais – su prokuratūra, Komskiu, Grubliausku, tai jam bus labai sudėtinga kažką pripaišyti“, – sakė A. Bumblys.
Nuo pat koronaviruso pandemijos pradžios Klaipėdos universitetinė ligoninė buvo linksniuojama ir SAM spaudos konferencijose. Ministras Aurelijus Veryga dažnai paminėdavo, kad šioje ligoninėje didelis viruso židinys atsirado dėl to, jog nebuvo tinkamai laikomasi infekcijų kontrolės priemonių. Tai įrodo ir tuo metu, pasak ministro, gauti anoniminiai šioje ligoninėje dirbančių gydytojų skundai. Vis dėlto žurnalistams paklausus, ar neketinama dėl to iš pareigų pašalinti V. Janušonį, A. Verygos atsakymas dažniausiai būdavo toks pat: tai – ne ministerijos valioje, kadangi įstaiga priklauso Klaipėdos savivaldybei. Buvęs Klaipėdos TLK direktorius galvoja kitaip.
„Man juokas ima iš tokių išvedžiojimų. Kaip tai negali? O kodėl nekelia klausimo, kas finansuoja šitą gydymo įstaigą? Ar meras Grubliauskas, ar savivaldybė, ar ligoninė yra finansuojama iš PSDF biudžeto? Teisingas atsakymas: už paslaugas apmokama iš PSDF lėšų. Kita vertus, kokias paslaugas KUL, vadovaujama V. Janušonio, gali teikti, atsižvelgiant į įstatymų nuostatas? Teisės aktais nustatyta, kad savivaldybės įstaigos teikia ministerijos deleguotas antrinio lygio paslaugas. O kodėl KUL teikia tretinio lygio paslaugas? Nes šios paslaugos taip pat yra deleguotos teikti SAM. Todėl ministerija pilną teisę turi kontroliuoti, kaip šios paslaugos teikiamos šioje ligoninėje. Be to, įdomus ir KUL pavadinimas – „universitetinė ligoninė“. Tai elementari savivaldybės gydymo įstaiga. Tai nėra „universiteto“ ligoninė. Įdomūs išvedžiojimai“, – sakė pašnekovas.
Visus ryšius ir kaltinimus neigia
Susisiekus su KUL vyr. gydytoju V. Janušoniu ir paklausus apie galimai neteisėtą grįžimą į vadovo pareigas 2001-aisiais, V. Janušonis atsakė, kad: „į darbą ligoninėje prieš 19 metų grįžau teisės aktų nustatyta tvarka“.
Apie lėšas „Snoro“ banke KUL vadovas sakė, jog šis bankas konkurso tvarka buvo pasirinktas darbuotojų atlyginimų išmokėjimui.
„Atlyginimai buvo išmokami per banką (ne grynais pinigais) Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu. Tą darė visos gydymo įstaigos. Lėšas „Snoro“ banke laikė ir prarado ne viena gydymo įstaiga, tarp jų ir Klaipėdoje. Mūsų lėšos banke buvo vieno mėnesio darbuotojų atlyginimai, kurių nespėta išmokėti darbuotojams, sustabdžius banko veiklą“, – pateiktame atsakyme rašė V. Janušonis.
Paklausus apie brangios įrangos pirkimą be leidimų, V. Janušonis sakė, kad: „Finansinę veiklą, taip pat ir įrangos įsigijimą ligoninėje prieš 7-8 metus, kaip ir dabar, vykdė teisės aktų nustatyta tvarka. Visas administracines bylas, keltas man ,,dėl pažeidimų“ tuometinio Klaipėdos TLK direktoriaus A. Bumblio, jis teismuose pralaimėjo.“
Kaip anksčiau rašė „Delfi“, dviem KUL gydytojams prabilus apie galimus Klaipėdos miesto mero ryšius su V. Janušoniu, Vytautas Grubliauskas juos griežtai paneigė, taip pat pridūrė, kad visi kaltinimai tėra gandai.
„Tikrai nenoriu komentuoti kažkokių komentarų, gandų ar dar kažkokių pamąstymų. Be abejo, aš gyvendamas šitame mieste visą gyvenimą pažįstu daug žmonių, o tame skaičiuje yra ir gydytojas iš universitetinės ligoninės, tačiau kalbėti apie kažkokią draugystę ar privilegijas yra visiškai nepriimtinas dalykas. Kalbėti turbūt gali kas nori, ką nori ypač neprisiimdamas atsakomybės, tai drąsiai sakau, kad šitos konkrečiai situacijos vertinimas bus ne iš emocinės pusės, ne iš kažkokių, vienokių ar kitokių pamąstymų, spekuliacijų, gandų, bet vertinant faktais, vertinant realią situaciją. Ir čia jokių dangstymų, draugysčių, kurių konkrečiai mano ir gydytojo Janušonio atžvilgiu net nėra, ir negali būti nė kalbos, – sakė V. Grubliauskas.
– Žmogus ilgą laiką dirba, jį daug kas pažįsta, bet sakyti, kad jį kažkas sėkmingai nuo kažko jį dangsto, tada reikia kalbėti faktais ir įrodymais. Bet ši situacija pandemijos akivaizdoje, manau, bus lemiamas ir į visus klausimus atsakantis veiksmas.“
Paklausus, ar ligoninės vadovavimo procese prasidėjus koronaviruso protrūkiui meras nemato padarytų klaidų, A. Grubliauskas atsakė, kad į šį klausimą turi atsakyti kompetentingos ir tam skirtos institucijos.
„Aš žinau tik vieną aspektą, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė buvo pirmoji ligoninė, kuri pradėjo tirti visus gydytojus. Ir kuri pirmoji visus ištyrė, tai čia, matyt, faktas. Kitas aspektas, kad Klaipėda turbūt atliko daugiausia tų tyrimų, dėl kurių buvo identifikuota tikrai nemažai COVID-19 užsikrėtimo atvejų. Visi šitie aspektai vėlgi yra faktai, kurie irgi turi būti vertinami. Aš drąsiai sakau – tikrai neginu, nedangstau ir nedarau to, ir nedarysiu to ateityje, tikrai. Bet vertinimus <...> atliks ta darbo grupė, kuri sudaryta yra mano pavedimu. Kai tik tos išvados bus ant mano stalo, sprendimai bus adekvatūs ir neatidėlioti. O šiaip, kitas faktas tas, kad jeigu prokuratūra ar STT tyrimą matytų, kad vadovas trukdo tyrimui, ar kad jo buvimas tose pareigose gali kažkaip daryti įtaką tyrimui, tai jį nušalintų“, – sakė Klaipėdos meras.
Penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje SAM ministro Aurelijaus Verygos paklausus, ar tikrai ministerija neturi jokių teisių kontroliuoti KUL, taip pat ar šios ligoninės klausimas dar sprendžiamas, A. Veryga atsakė, kad ministerija privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais.
„Mes negalime užsiiminėti kažkokia savivale ir, kai tik sugalvojame, kažką paimti ir atleisti, nors net nesame paskyrę. Ministerija šito vadovo neskyrė, lygiai taip pat negali ir atleisti. Tą gali padaryti įstaigos steigėjas įvertinęs vadovo darbą, jo elgesį. Visa medžiaga yra perduota atsakingoms institucijoms, tai pačiai prokuratūrai, ir miestui. Esu jau ne kartą paminėjęs, kad, mūsų vertinimu, tai nebuvo atsakingas elgesys, taip, kaip buvo elgtasi. Kadangi savivaldybė nusprendė nepriimti jokių sprendimų, aš negaliu jų komentuoti, nežinau, galbūt ten ir vyksta koks nors procesas, bet jie prisiima ir atsakomybę už tai. Jie vertina vadovą, kiek žinau, savivaldybės taryboje klausė jo ataskaitos ir jo paaiškinimų, tai, matyt, vadovas juos įtikino. Tik tiek ir galiu pakomentuoti“, – penktadienį sakė A. Veryga.
