Kai balandžio viduryje ant J. McMorrow rankų pasirodė raudonas bėrimas, jo tėvas pamanė, kad 14-metis tiesiog pernelyg gausiai ir dažnai naudoja rankoms skirtą dezinfekcinį skystį, o pasaulinės epidemijos metu tai tikrai nėra blogas dalykas, rašo nytimes.com.
Pastebėję, kad Jacko akys atrodo blizgios, paauglio tėvai pamanė, jog tai yra ilgų naktų, praleistų žaidžiant vaizdo žaidimus ar žiūrint televizorių, pasekmė.
Kai Jackas ėmė skųstis skrandžio skausmais ir atsisakydavo vakarienės, „jie pagalvojo, kad taip nutiko dėl to, jog valgiau per daug sausainių ar panašaus maisto“, prisimena Jackas, devintokas iš Niujorko Kvinso rajono Vudsaido dalies. Jam patinka „Marvel“ komiksai, paauglys yra užsibrėžęs tikslą išmokti gitara groti „Stairway to Heaven“.
Tačiau per kitas dešimt dienų Jacko savijauta vis blogėjo. Jo tėvai keletą kartų nuotoliniu būdu konsultavosi su pediatrais, o savaitgalį nugabeno į skubios pagalbos kliniką. Vieną rytą jis nubudo ir suvokė, kad nepajėgia pajudėti.
Vienas Jacko limfmazgis buvo teniso kamuoliuko dydžio, jis siaubingai karščiavo. Paaugliui daužėsi širdis, o kraujospūdis buvo pavojingai žemas. Jis prisimena, kad „kūną staiga užplūdo geliantis skausmas“. „Jaučiausi taip, tarsi skausmas plistų kraujagyslėmis – atrodė, kad į jas kažkas tiesiogiai įšvirkštė ugnies“, – pasakoja Jackas.
Anksčiau sveikas buvęs J. McMorrow ligoninėje atsidūrė dėl širdies nepakankamumo. Jo atvejis – dar vienas ryškus neseniai atrasto sunkaus uždegiminio sindromo, susijusio su koronavirusu, pavyzdys. Šis sindromas jau nustatytas maždaug dviem šimtams vaikų Jungtinėse Valstijose ir Europoje, keletas vaikų nuo jo mirė.
Šis susirgimas, kurį JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) vadina vaikų daugiafunkciniu uždegiminiu sindromu, supurtė plačiai išplitusį įsitikinimą, kad vaikams pandemija iš esmės yra nepavojinga. Skirtingai nei pirminė koronavirusinė infekcija, šis sindromas ne taikosi į plaučius, o sukelia viso organizmo uždegimą ir gali sužaloti širdį. Sindromas lyginamas su Kavasakio liga – retu uždegiminiu vaikų susirgimu, tačiau gydytojai išsiaiškino, kad naujasis sindromas širdį paveikia kitaip, be to, jis dažniausiai paliečia mokyklinio amžiaus vaikus, o ne kūdikius ir mažus vaikus.
Sindromas neretai pasireiškia prabėgus kelioms savaitėms po užsikrėtimo, o pirmojo etapo koronaviruso simptomų vaikai nepatiria.
Praėjusią savaitę Senato posėdyje Baltųjų rūmų kovos su koronavirusu darbo grupės pagrindinis ekspertas ir JAV Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto vadovas dr. Anthony S. Fauci perspėjo dėl vaikus puolančio sindromo: „Turime būti atsargūs, negalime elgtis nerūpestingai ir galvoti, kad vaikai yra visiškai atsparūs žalingam poveikiui“.
Jacko pasveikimas ir kitų išgyvenusiųjų patirtis gydytojams, sveikatos priežiūros pareigūnams ir tėvams, trokštantiems suprasti paslaptingo susirgimo niuansus, yra savotiškas Rozetės akmuo – svarbi užuomina, padedanti suprasti sudėtingą galvosūkį.
„Jis tikrai galėjo mirti“, – sako dr. Gheorghe‘as Ganea. Jiedu drauge su žmona dr. Camelia Ganea daugelį metų buvo Jacko gydytojai. „Kai ištinka širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas, gali sekti ir kiti nemalonumai. Vienas po kito gali nustoti dirbti kiti organai, ir išgelbėti ligonį bus labai sudėtinga“, – aiškina Gh. Ganea.
Niujorko valstija pranešė apie tris mirtis nuo sindromo ir, sekmadienio duomenimis, 137 tiriamus atvejus vien tik Niujorko mieste. Praėjusią savaitę CDC perspėjo gydytojus visoje šalyje pranešti apie įtariamus atvejus.
„Visi daro viską, ką gali, kad galėtume pažvelgti į šią problemą iš skirtingų kampų, kad gautume atsakymus, kurių reikia mums ir tėvams“, – sakė dr. Thomas Connorsas, intensyvios priežiūros atvejų gydytojas pediatras, gydęs Jacką Niujorko presbiterijonų Morgano Stanley vaikų ligoninėje.
Nei Jackas, nei jo tėvai Johnas McMorrow ir Doris Stroman nežino, kaip paauglys užsikrėtė koronavirusu. Po to, kai kovo 18 d. Jackas iškraustė savo spintelę mokykloje ir persikėlė mokytis į namus, iš buto, tėvų teigimu, jis buvo išėjęs tik vieną kartą – kad padėtų mamai išskalbti drabužius jų aukšto gyvenamojo pastato skalbykloje. Jo tėvai ir 22-ejų sesuo taip pat vengė eiti į lauką, o jiems atlikti testai buvo neigiami.
Praėjusią savaitę balionais sutikimo proga papuoštame bute Jacko istoriją prisiminė ir papasakojo jo šeima. Jackas vietoje kaukės buvo užsirišęs skarelę, o jo mama dėvėjo kaukę, papuoštą žymiuoju „The Rolling Stones“ logotipu – lūpomis ir iškištu liežuviu.
Jacko tėvas, dirbęs kino industrijoje sunkvežimio vairuotoju ir neseniai dėl koronaviruso krizės netekęs darbo, kartais iš susijaudinimo negalėdavo prakalbėti. Jackas prišoko jį apkabinti.
Prabėgus savaitei po to, kai Jackui išbėrė rankas ir ėmė skaudėti skrandį, ir maždaug mėnesiui po to, kai paskutinį kartą įžengė į mokyklą, paaugliui iki 38.9 °C pakilo temperatūra ir ėmė skaudėti gerklę. Sunerimusi Jacko mama ėmė nuotoliniu būdu konsultuotis su pediatrais, kurie dėl įtariamos bakterinės infekcijos skyrė antibiotikų. Keletą dienų Jacko savijauta išliko panaši, tačiau po to staiga atsirado kitų simptomų: ištinęs kaklas, pykinimas, sausas kosulys, metalo skonis burnoje.
Šeštadienį, balandžio 25 d., temperatūra šoktelėjo iki 40,3 °C, Jackas juto tempimą krūtinėje, o kai giliai įkvėpdavo, jausdavo „skausmą giliai apačioje“, prisimena jis.
Tą rytą dr. C. Ganea surengė nuotolinį vaizdo susitikimą su vis dar pižamas vilkinčiais šeimos nariais, kurie pamatė, kad Jackas vargiai praveria burną. Ji išrašė steroidų ir pasiūlė kreiptis į skubios pagalbos kliniką. Čia Jackui buvo atliktas koronaviruso testas, tačiau atsakymo reikėjo laukti dvi dienas.
Pirmadienį skausmas „perskrosdavo kūną tarsi žaibas“, prisiminė Jackas. Ant jo pėdų atsirado rožinės spalvos bėrimas.
„Aš buvau smarkiai apimtas emocijų“, – kalbėjo Jackas. Stabtelėjęs jis pridūrė: „Sakydamas emocingas, aš bandau nuslėpti faktą, kad verkiau kaip kūdikis“.
