COVID-19 priskirta kitoms „didžiosioms pamėgdžiotojoms“ – ligoms, kurios gali būti panašios beveik į visas. Nors virusai dažnai paveikia plaučius, bet taip pat gali smogti bet kur – nuo smegenų iki kojų pirštų. Ji gali būti virškinimo trakto liga, sukelianti tik viduriavimą ir pilvo skausmą. Ji gali sukelti simptomus, panašius į peršalimą ar gripą. Ji gali sukelti konjunktyvitą, slogą, raumenų skausmus, nuovargį, viduriavimą, pykinimą ir vėmimą, viso kūno bėrimą, kelių vietų patinimą ir paraudimą, gali dingti apetitas, skonio ir uoslės pojūčiai.

Sunkiais atvejais gydytojai pastebi, kad sutrinka pacientų širdies ritmas, išsivysto širdies nepakankamumas, pakenkiami inkstai, aptemsta sąmonė, skauda galvą, pasireiškia traukuliai, Guillain-Barre sindromas, alpulys, sutrinka gliukozės kiekio valdymas.

Tai ne tik karščiavimas ir kosulys, dėl kurių prasideda dusulys, kaip visi iš pradžių manė. Todėl ją labai sunku diagnozuoti ir dar sunkiau gydyti.

Ligos pradžioje gali pasireikšti keli simptomai arba jų visai nebūti, o po kelių dienų, be menkiausio įspėjimo ji tiesiog „išsiurbia orą iš plaučių“.

Virusas renkasi senyvo amžiaus asmenis, žmones, nusilpusius nuo persirgtos ligos, taip pat neproporcingai daug nutukusių asmenų. Liga vyrams kenkia labiau nei moterims, tačiau yra duomenų, kad ji gali sukelti nėštumo komplikacijas, miršta ir vaikai.

Galimi Covid-19 simptomai
Foto: S. Čaplinsko nuotr.

Kaip jie pakenkia

Kai virusų dalelių patenka į akis, nosį arba burną, virusų „smaiginiai proteinai“ (viruso išorinio apvalkalo baltymai) šliejasi prie specifinių žmogaus ląstelių paviršiaus receptorių, vadinamųjų ACE2, su kurių pagalba virusai patenka į ląstelės vidų.

ACE2 receptoriai – puikus taikinys, nes jų yra visuose organuose. Patekę į ląstelę virusai pradeda daugintis, milijonai virusų kopijų gali būti iškvepiamos ir iškosimos, kad užkrėstų kitus. Kad nebūtų per anksti aptikti, koronavirusai naudojasi įvairiomis priemonėmis, neleidžiančiomis užkrėstai ląstelei kviestis pagalbos.

Naujo kohortinio tyrimo duomenys rodo, kad SARS-CoV-2 gali būti aptinkamas sergančiųjų COVID-19 liga ir pasveikusių pacientų spermoje. Nereikėtų manyti, kad netradiciniu lytiniu keliu plintančių virusų visiškai nėra lytiniuose organuose, net jeigu jie ten ir nesidaugina.
Saulius Čaplinskas

Virusai nukarpo signalinius distreso proteinus, kuriuos gamina puolamos ląstelės, ir sunaikina užkrėstos ląstelės antivirusines komandas. Tokiu būdu virusai turi daugiau laiko daugintis ir užkrėsti aplinkines sritis, kol bus aptikti kaip įsibrovėliai. Iš dalies todėl virusai plinta dar neprasidėjus imuninei reakcijai, tokiai kaip karščiavimas.

Tiesioginė ataka

Dauguma ligos simptomų nejaučiančių arba tik lengvus simptomus jaučiančių žmonių gali apsiginti nuo virusų, kol nepablogėjo jų sveikata. Šie žmonės gali jausti tik viršutinių kvėpavimo takų simptomus, kur pirmiausia patenka virusai. Tačiau, jei kieno nors organizmas negali sunaikinti virusų patekimo vietoje, šie keliauja tolyn į organizmą. Iš ten virusai, kaip atrodo, keliauja keliais takais – apsistoja plaučiuose, veržiasi į virškinimo traktą arba naudoja abu būdus.

COVID-19 gali kelti pavojų daug daugiau organų, nei buvo manyta anksčiau. Virusams įsitvirtinus giliai organizme, prasideda sunkesnė liga. Gali prasidėti tiesioginė kitų organų, turinčių ACE2 receptorių, ataka, įskiriant širdies raumenį, inkstus, kraujagysles, kepenis ir galimai centrinę nervų sistemą. Tai viena iš COVID-19 simptomų įvairovės priežasčių.

Virusas atakuoja širdį: susilpnina jos raumenis ir sutrikdo kritinę svarbą turintį ritmą. Jis labai stipriai pažeidžia inkstus, todėl kai kuriose ligoninėse pritrūko dializės įrangos. Dėl to formuojasi kraujo krešuliai, kurie gali sukelti staigią mirtį ir uždegimą visose organizmo kraujagyslėse.

Tiesiogiai gali būti puolamos ir smegenys bei nervai. Yra daug būdų virusams įsibrauti į centrinę nervų sistemą (CNS). Vienas iš ginčijamų požiūrių – esą uoslės praradimas rodo uoslės nervo infekciją, juo virusai gali patekti į CNS, įskiriant smegenis.

Virusas atakuoja širdį: susilpnina jos raumenis ir sutrikdo kritinę svarbą turintį ritmą. Jis labai stipriai pažeidžia inkstus, todėl kai kuriose ligoninėse pritrūko dializės įrangos. Dėl to formuojasi kraujo krešuliai, kurie gali sukelti staigią mirtį ir uždegimą visose organizmo kraujagyslėse.
Saulius Čaplinskas

Skrodimų ir biopsijų duomenys rodo, kad virusų galima rasti ne tik nosies landose ir gerklėje, bet ir ašarose, išmatose, inkstuose, kepenyse, kasoje, širdyje. Aprašytas atvejis, kai virusų rasta meningitu sirgusio paciento smegenų skystyje.

Naujo kohortinio tyrimo duomenys rodo, kad SARS-CoV-2 gali būti aptinkamas sergančiųjų COVID-19 liga ir pasveikusių pacientų spermoje. Nereikėtų manyti, kad netradiciniu lytiniu keliu plintančių virusų visiškai nėra lytiniuose organuose, net jeigu jie ten ir nesidaugina.

Reikalingi tolesni tyrimai apie viruso plitimą, išgyvenamumą, koncentraciją spermoje ir lytinio plytimo kelio galimybę bei vaisiaus vystymosi stebėjimai.

Mirtina šalutinė žala

Didelis plaučių pažeidimas gali būti viena iš imuninės sistemos suaktyvinimo ir per didelio signalinių medžiagų, vadinamų citokinais, sužadinimo priežasčių. Šių organizmo cheminių medžiagų antplūdis gali sukelti vadinamąją „citokinų audrą“.

Tai sudėtinga cheminių medžiagų tarpusavio sąveika, dėl kurios gali sumažėti kraujo spaudimas, atplūsti daugiau imuninių ląstelių žudikių ir uždegiminių ląstelių, todėl gali būti dar labiau pažeidžiami plaučiai, širdis, inkstai ir smegenys. Manoma, kad citokinų audros gali sukelti ūminę dekompensaciją ir kritinę COVID-19 ligą.

Nauji duomenys rodo, kad COVID-19 gali būti mirtina dėl trombozės – nenormalaus krešėjimo pasekmės.
Saulius Čaplinskas

COVID-19 ir diabeto sąryšis

Esant nevaldomai gliukozės koncentracijai, gali būti sunkiau įveikti infekciją. Nauji duomenys rodo, kad COVID-19 gali būti mirtina dėl trombozės – nenormalaus krešėjimo pasekmės.

Gydytojai mato krešulius visur: didžiosiose kraujagyslėse, įskiriant kojų giliųjų venų trombozę ir plaučių trombus, arterijų krešuliai, sukeliantys insultą, nedideli krešuliai smulkiose visų organų kraujagyslėse.

Pirmieji skrodimų rezultatai taip pat rodo, kad krešulių gausu įvairiuose organuose. Krešulių daug, net jei pacientai vartoja kraujo krešėjimą mažinančius vaistus.

Viename tyrime Nyderlanduose 31 proc. į ligoninę paguldytų COVID-19 pacientų turėjo krešulių, vartodami kraujo krešėjimą mažinančius vaistus. Nors krešėjimo priežastis dar nežinoma, atrodo, dėl jo mirtingumas didėja labiau, nei manyta anksčiau.

Organus (širdį, inkstus, kepenis, smegenis ir kt.) gali žaloti ne tik citokinų audros ir krešėjimas, bet ir žemas kraujo spaudimas dėl sunkios ligos, maža deguonies koncentracija, ventiliatorių naudojimas ir vartojami vaistai.

Dviašmenis kardas

Net jei mokslininkai kiekvieną dieną vis daugiau sužino apie šiuos virusus ir kaip bei kur jie puola organizmą, daug sunkumų kyla ir dėl įvairaus tikslinio gydymo. Daug vaistų gali sutrikdyti jautrią pusiausvyrą, leidžiančią organizmui padėti įveikti ligą arba valdyti uždegimą.

Nauji tyrimai kelia prielaidą, kad vaikams būdingi kitokie šios ligos simptomai. Vaikams COVID-19 ligą reiktų įtarti, jei jie negaluoja, viduriuoja ir karščiuoja.
Saulius Čaplinskas

ACE2 receptoriai, kuriuos virusai naudoja, kad patektų į ląstelę, padeda mažinti uždegimą ir kraujo spaudimą. Jei, siekiant neleisti virusams patekti į ląsteles, bus skiriami šiuos receptorius veikiantys arba blokuojantys vaistai, gali pablogėti kraujospūdis, padidėti širdies nepakankamumo ir inkstų pakenkimo pavojus, gali sustiprėti uždegimas ir tuo pačiu labiau pakenkta plaučiams.

Imuninę reakciją slopinantys vaistai, skiriami citokinų audros pavojui mažinti, gali ilgainiui apsunkinti galimybę išnaikinti virusus. Krešėjimą mažinantys vaistai gali sukelti smarkų kraujavimą.

Gydymo strategijoje, greičiausiai, svarbiausias – laikas. Pavyzdžiui, pacientams gali reikėti vaistų imuninei sistemai palaikyti ligos pradžioje, vėliau – vaistų jai slopinti, jei liga progresuoja ir pradeda daugėti citokinų žymenų.

Ar liga gali būti pavojinga vaikams?

Galima suklysti galvojant, kad COVID-19 liga aplenks vaikus. Nauji tyrimai kelia prielaidą, kad vaikams būdingi kitokie šios ligos simptomai. Vaikams COVID-19 ligą reiktų įtarti, jei jie negaluoja, viduriuoja ir karščiuoja.

Į skubiosios pagalbos skyrių dėl su kvėpavimo takais nesusijusių simptomų paguldytiems vaikams kompiuterinė tomografija parodė, kad jie serga plaučių uždegimu.

4 iš 5 vaikų, kuriems buvo patvirtinta COVID-19 liga, turėjo virškinamojo trakto sutrikimo simptomų. Kai kuriems vaikams pasireiškiantys virškinimo sistemos sutrikimai galėtų reikšti, kad jie užsikrėtė koronavirusais per virškinamąjį traktą, o ne per kvėpavimo takus. ACE2 receptorių yra tam tikrose plaučių ir žarnyno ląstelėse, o tai reiškia, kad SARS-CoV-2 galima būtų užsikrėsti per virškinamąjį traktą per sąlytį arba užsikrėtimą per burną nuo išmatų.

JAV buvo pranešta apie galimai su virusu susijusią retą uždegiminę reakciją su širdies komplikacijomis vaikams. Niujorko gubernatorius Andrew M. Cuomo paskelbė, kad valstijoje sunkiai susirgo 73 vaikai, o 5 m. berniukas Niujorke tapo pirmuoju nuo šios ligos mirusiu vaiku, o kitą dieną dar du vaikai tapo COVID-19 aukomis.

Kinijos duomenys rodo, kad jaunesni nei 19 m. amžiaus vaikai sudarė 2 proc. patvirtintų COVID-19 atvejų. JAV 1 proc. visų į ligoninę paguldytų ligonių buvo vaikai. Deja, jau aprašyta daug vaikų mirčių dėl COVID-19 ligos atvejų. Kadangi suaugusieji šiuo metu daugiau laiko praleidžia su savo vaikais, todėl vaikų gali užsikrėsti daugiau.
Saulius Čaplinskas

Ši žinia sukrėtė daugelį gydytojų, kuriems atrodė, kad jie pagaliau suprato visus suaugusiųjų ligos aspektus ir manė, kad ši liga žudo senus žmones, o ne vaikus. Niujorko „Mount Sinai“ ligoninėje visiems penkiems gydomiems vaikams ligos eiga buvo visiškai kitokia, nei įprasta sergant suaugusiems. Iš pradžių pasireiškė virškinimo trakto sutrikimai, kurie virto uždegiminėmis komplikacijomis, susijusiomis su labai žemu kraujospūdžiu ir kraujagyslių išsiplėtimu. Pirmojo mirusio vaiko atveju šie klinikiniai požymiai lėmė širdies nepakankamumą, rašoma „Washington post“.

Pasaulinės tendencijos rodo, kad vaikai užsikrečia rečiau nei suaugusieji, ir mokslininkai daro prielaidą, kad galbūt dėl to, kad jie turi mažiau ACE-2 receptorių plaučiuose.

Kinijos duomenys rodo, kad jaunesni nei 19 m. amžiaus vaikai sudarė 2 proc. patvirtintų COVID-19 atvejų. JAV 1 proc. visų į ligoninę paguldytų ligonių buvo vaikai. Deja, jau aprašyta daug vaikų mirčių dėl COVID-19 ligos atvejų. Kadangi suaugusieji šiuo metu daugiau laiko praleidžia su savo vaikais, todėl vaikų gali užsikrėsti daugiau.

Tik ledkalnio viršūnė

Mokslininkų nuomone, visa, ką žinome apie krešėjimą ir beveik visa kita COVID-19 atveju – tik ledkalnio viršūnė. Viso pasaulio dermatologai dalijasi informacija apie COVID-19 sergančių ligonių bėrimus. Kartais bėrimas atitinka vadinamosios egzantemos požymius – tai bendrą bėrimą, atsirandantį beveik visų virusinių ligų atveju, reiškianti sąvoka. Tačiau kartais bėrimas panašesnis į netoli odos paviršiaus esančių kraujagyslių krešulius.

Kai kas pradėjo šį bėrimą vadinti „COVID kojų pirštais“. Dermatologai pastebi daugiau šių nedidelių krešulių atvejų kojų ir rankų pirštuose, ypač tarp vaikų. Mokslininkams reikia išsiaiškinti, kuriuos simptomus gali sukelti virusai, o kurie gali būti tik nesusiję pirmieji rezultatai.

Mokslininkų nuomone, visa, ką žinome apie krešėjimą ir beveik visa kita COVID-19 atveju – tik ledkalnio viršūnė. Viso pasaulio dermatologai dalijasi informacija apie COVID-19 sergančių ligonių bėrimus.
Saulius Čaplinskas

Neatsakyti klausimai

Iki šiol daugiausia informacijos apie COVID-19 simptomus gaunama stebint ligoninėse gydomus pacientus, kurie kreipiasi į gydytojus sustiprėjus simptomams ir negali pasidalinti žiniomis apie pirmuosius patirtus simptomus. Dar nežinoma, kaip gali atrodyti lengva ir vidutinio sunkumo liga, kaip liga veikia daug simptomų patiriančius žmones, kurių nereikia gydyti ligoninėje.

Neaišku, kokį ilgalaikį poveikį liga gali turėti išgyvenusiesiems. Kaip seksis žmonėms, kuriems buvo ventiliuojami plaučiai arba staiga reikėjo atlikti dializę? Ar ilgainiui pasunkės širdies, plaučių ir inkstų veikla, o gal pacientai pasveiks?

Nežinoma ir kaip žmonės pasveiks. Jei SARS-CoV-2, kaip kiti koronavirusai, sukels ūminę infekciją, dauguma pasveikusių turėtų bent jau kurį laiką būti atsparūs. Gali būti, kad virusai sukels latentinę ligą, kaip vėjaraupiai, laikysis neveiklūs organizme, kad periodiškai suaktyvėtų kaip juostinė pūslelinė, arba taps lėtine liga, kaip hepatitas B, gyvuojantys organizme ilgą laiką ir sukeliantys ilgalaikę žalą.