Už informacijos paviešinimą – pažeminimas pareigose

Gydytojas traumatologas Audrius Muižys – vienas iš KUL darbuotojų, kuris apie šios ligoninės problemas kalba viešai. Pasak jo, prieš pandemiją KUL ir jos vadovą vyr. gydytoją Vinsą Janušonį purtė mobingo skandalai, tačiau prasidėjus koronaviruso protrūkiui, problemos tik dar labiau pagilėjo.

„Netvarka ligoninėje buvo visą laiką ir su metais situacija darėsi tik blogesnė. Buvo išlindęs mobingo skandalas, bet jį užgesino, kaip visada. Ir tas žmogus, kuris kreipėsi dėl mobingo, dabar yra persekiojamas, yra paduotas ieškinys į prokuratūrą už šmeižtą, dėl kurio kaltinamas šis asmuo. Mobingas vystėsi toliau, bet atėjo pandemija ir jis nuėjo į antrą planą“, – sakė A. Muižys.

Pasak pašnekovo, prasidėjus koronaviruso protrūkiui, ligoninės administracija buvo visiškai nepasiruošusi, todėl neilgai trukus virusas išplito po visą ligoninę.

„Teko kreiptis į institucijas, kurios uždarė mūsų visą pagrindinį korpusą. Kadangi kilo pavojus pacientų ir personalo sveikatai, problemų sprendimo nesimatė, sutikau šnekėti atviromis kortomis, o tada prasidėjo persekiojimas“, – pasakojo gydytojas traumatologas.

Kaip sakė A. Muižys, už tai, kad apie ligoninės problemas jis pradėjo kalbėti viešai, balandžio 30 dieną buvo be įspėjimo perkeltas į priėmimo skyrių, kuriame operuoti nebeturi teisės. Apie tai, jog jo, kaip gydytojo traumatologo, darbas yra sustabdytas, oficialiai niekas nepranešė.

„Kuriam laikui, aš nežinau, neįsivaizduoju. Informavau prokuratūrą, kad turiu pranešėjo statusą ir kad jie pažeidžia įstatymus, nes manęs perkelti jie neturėjo teisės. Niekas oficialiai apie perkėlimą nepranešė, mes oficialiai iki dabar net neturėjome gegužės mėnesio darbo grafiko. Informavau darbo inspekciją, kad dirbame be grafiko, net nežinome, kurią valandą turime ateiti į darbą. Daro, ką nori“, – pasakojo gydytojas traumatologas.

Pasak A. Muižio, susidarė įspūdis, kad ligoninės vadovybei pandemijos metu darbo kodeksas negalioja, todėl darbuotoją galima perkelti ten, kur yra poreikis. Tačiau, anot pašnekovo, toks argumentas neįtikina, mat gydytojas ne papildė priėmimo darbuotojų gretas, o buvo perkeltas rotacijos principu.

„Mane į priėmimo skyrių paskyrė rotacijos būdu – vieną gydytoją iš ten iškėlė į traumatologijos skyrių, o mane iš traumatologijos perkėlė į priėmimą. Manau, tokio perkėlimo motyvai yra du. Pirmas, kad nedalyvaučiau įvykiu epicentre ir nematyčiau galimai kylančių problemų organizuojant operacinį darbą. Antra, tai savotiškas kerštas – aš paprasčiausiai esu patraukiamas nuo operacijų, krenta mano kvalifikacija. Visi žino, kad kiekvienas chirurgas, kiekvienas traumatologas nori atlikti savo darbą, tobulėti, atlikti sudėtingesnius dalykus. Aš investuoju į save, į pacientus, o šiuo atveju tai yra pažeminimas pareigose“, – sakė A. Muižys.

Ligoninėje yra „nepalankių asmenų“

Kaip pasakojo pašnekovas, oficialiai deklaruojama, kad ligoninėje trūksta žmonių, nes 500 darbuotojų yra atostogose. Tačiau A. Muižiui paprašius neišleisti jo seniau suplanuotų atostogų, į tokį prašymą atsižvelgta nebuvo.

„Buvau suplanavęs atostogas, tačiau prasidėjus pandemijai prašiau, kad manęs atostogų neišleistų, nes šitoje ligoninėje nėra, kam dirbti. Man buvo pasakyta, kad išeičiau atostogų, nes kitaip rėksiu per laikraščius“, – kalbėjo pašnekovas.

Apie tai, jog ligoninėje net ir trūkstant darbuotojų jis išleidžiamas atostogauti, A. Muižys sužinojo tik gegužės mėnesį.

„Mus išleidžia planinių atostogų, nepaisant to, kad darbuotojų trūksta. Tiesiog mus patraukė iš kovos mūšio lauko, nes žino, kad mes žiūrime tas negeroves, bandome įkalčius susirinkti. Erziname savo buvimu“, – kalbėjo gydytojas.

A. Muižys pamini ir daugiau aspektų, rodančių, jog ligoninėje yra ir kitų problemų.

„Mūsų darbo sutartis tokia labai įdomi. Darbo vieta yra nurodyta „ligoninė“. Ne skyrius, ne departamentas, bet ligoninė. Gali būti, kad aš drąsiai galėčiau žolę pjauti ūkio skyriuje, – sakė A. Muižys.

– Yra nepalankių administracijai asmenų sąrašas. Tai yra tie, kas bando kovoti su neteisybe. Tas represinis aparatas veikia per vedėjus. Yra lojalūs vedėjai, kurie tą darbuotoją spaudžia. Ir jei darbuotojas ateina ir pasiskundžia dėl kažko, reikia suremti pečius su senesniais, lojaliais daktarais. Jei jis kreipiasi į administraciją, jis automatiškai tampa nepageidaujamu. Ir tada tam žmogui galima pridėti budėjimų, nuleisti į kitą skyrių.“

Pamini artimus santykius su Klaipėdos meru

Janušonis ligoninei vadovauja jau 38 metus. Pasak gydytojo, tokį ilgą vadovavimo laiką, net ir po įvairių skandalų, lemia V. Janušonio santykiai su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku. Mat Klaipėdos universitetinė ligoninė priklauso Klaipėdos savivaldybei, todėl iš esmės visus sprendimus dėl šios įstaigos priimti gali tik V. Grubliauskas.

„Tik miesto meras gali atleisti vyr. gydytoją. Tačiau jie palaiko ryšius. Įsivaizduokite, turėjo vykti posėdis nuotoliniu būdu dėl to, kad ligoninė galbūt nebuvo pasiruošusi pandemijai. Ir buvęs meras Taraškevičius atvažiuoja pas vyr. gydytoją prieš pat posėdį. Tai reiškia, jau su buvusiu meru buvo sąsajos. O dabartiniam merui ligoninėje teikiamos išskirtinės paslaugos“, – pasakojo A. Muižys.

Kaip sakė pašnekovas, merui į ligoninę atsigulus prieš kojos operaciją, jam buvo suteikta speciali palata, kuri yra ne traumatologijos skyriuje.

„Privilegijuota visa mero gydymo taktika: ne pacientas iš pradžių ateina pas daktarą, o daktaras nuvedamas pas pacientą. Jis yra paguldomas ir tik tada tvarkoma dokumentacija. Maža to, jis guli daug daugiau nei turėtų gulėti. Sklando gandai, kad ir mamos, ir giminės yra gydomi daug ilgiau. Aišku, įrodyti tą sunku, – kalbėjo A. Muižys.

– Kur pažiūrėsi, netvarka egzistuoja visur. Mes neaprūpinami normaliomis materialiomis priemonėmis. Labai dažnai pacientai patys sau perkasi vaistus, priemones operacijai. Ir ne tik traumatologiniame, ir chirurginiame, ir urologiniame skyriuje. To nebeturėtų būti. Pinigai pacientų skyriui yra skiriami labai maži. Kai jie tokie maži, pacientų neįmanoma gydyti naujausiais metodais, kenčia visa sveikata“.

Taip pat, pasak pašnekovo, ligoninėje itin trūksta personalo – jei kažkas suserga ar išeina atostogauti, darbo krūvis darbuotojui padidėja kelis kartus. Dėl to personalas pervargęs, emocinė aplinka – tragiška.

„Klaipėdos regionas aptarnauja apie 800 tūkstančių žmonių. Tačiau mūsų ligoninėje, kuri yra universitetinė, turi politraumų statusą, dirba tik viena anesteziologų komanda. Ateini pas žmogų ir sakai: nepyk, aš tave išoperuočiau, bet neturime anesteziologų. Priėmimo skyriuje dirba vienas chirurgas ir viena sesutė, registratorės nėra. Terapiniame skyriuje irgi – viena terapeutė ir viena sesutė, kartais būna trečia, kuri laksto tarp dviejų kabinetų. Neužtenka tokių pajėgumų, žmonės laukia ilgai, pyksta. Pasodinus registratorę būtų galima sutaupyti apie 20 proc. pacientų laukimo laiko. Klaipėdoje yra trys didelės ligoninės. Užeini į vieną ligoninę, į kitą ir užeini į mūsų. Matosi, kaip viskas atrodo jau tiesiog iš išvaizdos. Kaip 38 metus vadovavo, taip ta ligoninė praktiškai nepasikeitė“, – pasakojo A. Muižys.

Gydytojas sako, kad puikiai supranta, kad toks viešas problemų iškėlimas baigsis vienu – jam teks išeiti iš darbo.

„Žinau, kiek žmonių iš šitos ligoninės yra išėsta, tiesiogine prasme. Finalas bus toks, kad aš turėsiu palikti tą ligoninę. Aišku, gali būti, kad kažką sufabrikuos, mano reputaciją pagadins ar panašiai“, – sakė A, Muižys.

Problemų niekas nesprendžia

Dar vienas gydytojas, sutikęs apie KUL papasakoti viešai, tai gydytojas ortopedas traumatologas Žydrūnas Dominas. Pasak jo, šiuo metu ligoninėje viena didžiausių problemų – „švaraus“ ir „nešvaraus“ (dirbančio su COVID įtariamaisiais) personalo ir pacientų srautų maišymasis. Tai smarkiai padidina riziką pakartotiniam infekcijos išplitimui, kaip ir buvo prieš uždarant dalį ligoninės.

„Pagal patvirtintas personalo ir pacientų judėjimo schemas, mes dirbame su švariais pacientais, neturinčiais karščiavimo ar kvėpavimo takų simptomų, tačiau mes turim realią grėsmę susidurti su besimptomiais COVID-19 pacientais, kurie šiuo metu patys pavojingiausi mūsų darbinėje aplinkoje. Kol buvo uždaryta dalis ligoninės, leisti įsakymai, kaip turėtų dirbti mūsų padalinys, tačiau nustatyti ir matomose vietose iškabinti saugumo lygį pavyko tik gegužės 6 dieną, – sakė Ž. Dominas.

Šalia priėmimo skyriaus yra radiologinis padalinys – „žalia zona“, į kurią atvežami pacientai iš priėmimo skyriaus, iš „švarių“ ir „nešvarių“ skyrių, taip pat daromi tyrimai onkologiniams ligoniams. Priėmimo skyriaus personalas, pasak gydytojo, ateina į darbą būtent šiuo keliu, srautai maišosi ir nėra atskirti. Kaip sako pašnekovas, administracija apie tai buvo informuota raštu, bet realūs sprendimai nebuvo priimti.

„Aš nemažai dirbu ir buvau liudininkas viso to, kas vyko mūsų ligoninėje nuo pat kovo 16 dienos. Administracija neigė ir kaip įmanydama slėpė vidinį viruso plitimą, tą parodė ir atlikti patikrinimai, ir viena iš viešai prieinamų tikrintojų ataskaitų. Be to, buvo uždaryta ligoninė, nes susidarė reali grėsmė tolimesniam viruso plitimui, personalo ir pacientų saugumui. Nuolat buvo kartojama iš administracijos atstovų, kad mums nereikalingos tokios apsaugos priemonės ir mes dirbame pagal higienos normas, nors virusas jau buvo ten, kur jo išvis neturėjo būti, ne infekciniame korpuse. Faktas tas, kad mūsų ligoninė tapo lyderė pagal užsikrėtusių medicinos personalo skaičių, kaip viskas būtų įvykę, jeigu nebūtų sustabdyta dalies ligoninės veikla?“ – sakė Ž. Dominas.

Pasak pašnekovo, informacija apie užkrėstus pacientus ir darbuotojus nebuvo prieinama, dažniausiai apie užsikrėtusius kolegas buvo sužinoma iš spaudos.

„O toliau tarpusavyje bandydavome atsekti, kas ir kur susirgo. Žinoti šiuo atveju labai svarbu, nes tik tuomet gali apsisaugoti ir apsaugoti kitus“, – kalbėjo gydytojas.

Ž. Domino teigimu, ligoninės vadovybei buvo pateikta įvairių sprendimo būdų, tačiau į juos atsižvelgta nebuvo.

„Didžioji dalis savivaldybės palaiko ligoninės vadovybę, akivaizdūs faktai ignoruojami arba apsimetama, kad nieko blogo nėra. Visos problemos buvo iškeltos, bet ar sudaryta darbo grupė kažką pakeis – nežinau, ir tikėjimas tuo vis mažėja ir mažėja. Tai ne vien mūsų problema, tai visų Klaipėdos rajono gyventojų ir į pajūrį atvažiuojančių poilsiautojų, mes III lygio ligoninė, kur vežami politrauminiai pacientai, mes verti ir atitinkamo lygio priėmimo skyriaus“, – kalbėjo Ž. Dominas.

„Delfi“ redakcijai laišką parašė ir su V. Janušoniu seniau dirbęs gydytojas Pragiedrulis Velička. Kaip pasakojo pašnekovas, jis iš šios ligoninės išėjo dėl vadovo elgesio.

„Su V. Janušoniu teko susipažinti, kai jis buvo paskirtas į tuometinę 3-čią Klaipėdos miesto polikliniką vedėju. Aš jau dirbau toje poliklinikoje skyriaus vedėju. Pirmas mano iškvietimas pas jį parodė, kokiu metodu jis vadovausis ir ateityje. Tai buvo kaip filmuose apie mafiją: „ant tavęs yra skundas, bet aš kol kas jokių priemonių tau netaikysiu“. Tolimesnis jo vadovavimas iki šių dienų remiasi paprasta schema: yra viena grupė ligoninės darbuotojų patikrinti ir patikimi, kita – nepatikimi, kurie, lyginant su patikimais, neturi jokių privilegijų. Daug pavyzdžių buvo per jo vadovaujamą laikotarpį, kai bandė jam prieštarauti ir prarado darbo vietą“, – buvo rašoma P. Veličkos laiške.

Vinsas Janušonis
Foto: Vakarų ekspresas

Ligoninės vadovo paklausus, ką galėtų pasakyti apie gydytojų komentarus, kurie vis dažniau kalba, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nesilaikoma koronaviruso plitimo kontrolės, neatskirti pacientų srautai, slepiami tyrimai dėl koronaviruso, nėra reikiamų apsaugos priemonių, V. Janušonis atsakė, kad tai netiesa.

„Netiesa, kad „vis daugiau gydytojų“ kalba. Netiesa, kad ligoninėje „nesilaikoma koronaviruso plitimo kontrolės, neatskirti pacientų srautai, slepiami tyrimai, nėra apsaugos priemonių“. Tai įrodo esantys dokumentai ir faktinė padėtis.

Covid-19 infekcijos židiniai buvo ir yra daugelyje ligoninių Lietuvoje, kaip ir Europoje bei pasaulyje. Dėl kokių priežasčių atsirado infekcijos židiniai ligoninėje (įvežtinis atvejis ir iš išorės patekęs infekuotas pacientas, kol nebuvo visi pacientai testuojami) daug kartų aptarti anksčiau.

Jūsų minimas gydytojas priimtas dirbti gydytoju ortopedu, traumatologu į ligoninę, juo jis ir dirba. Karantino metu darbo vietos buvo ir yra laikinai pakeistos šimtams darbuotojų. Konkretaus darbuotojo darbo vietą nurodo darbo grafikas, kuris sudaromas kiekvieną mėnesį.

Darbo sutartis tik Jūsų minimam gydytojui dabar kažkodėl tavo neaiški, nors Jis ją pasirašęs ir niekada dėl jos nesikreipė. Darbo užmokestis nustatomas ir mokamas pagal ligoninėje nustatytą ir su jungtine profesinių sąjungų atstovybę suderintą tvarką. Ligoninės gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis eilę metų yra vienas aukščiausių šalyje, jis niekada nebuvo mažinamas.

Vyriausiojo gydytojo santykiai su miesto savivaldybės meru yra darbiniai. Meras, jeigu reikia, yra gydomas ir prižiūrimas kaip ir visi pacientai“, – atsakyme rašė vyr. gydytojas V. Janušonis.

Meras ragina remtis faktais, o ne gandais

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas tikina, kad jokių asmeninių ryšių su V. Janušoniu neturi, o visi kaltinimai tėra gandai.

„Tikrai nenoriu komentuoti kažkokių komentarų, gandų ar dar kažkokių pamąstymų. Be abejo, aš gyvendamas šitame mieste visą gyvenimą pažįstu daug žmonių, o tame skaičiuje yra ir gydytojas iš universitetinės ligoninės, tačiau kalbėti apie kažkokią draugystę ar privilegijas yra visiškai nepriimtinas dalykas. Kalbėti turbūt gali kas nori, ką nori ypač neprisiimdamas atsakomybės, tai drąsiai sakau, kad šitos konkrečiai situacijos vertinimas bus ne iš emocinės pusės, ne iš kažkokių, vienokių ar kitokių pamąstymų, spekuliacijų, gandų, bet vertinant faktais, vertinant realią situaciją. Ir čia jokių dangstymų, draugysčių, kurių konkrečiai mano ir gydytojo Janušonio atžvilgiu net nėra, ir negali būti nė kalbos, – sakė V. Grubliauskas.

– Žmogus ilgą laiką dirba, jį daug kas pažįsta, bet sakyti, kad jį kažkas sėkmingai nuo kažko jį dangsto, tada reikia kalbėti faktais ir įrodymais. Bet ši situacija pandemijos akivaizdoje, manau, bus lemiamas ir į visus klausimus atsakantis veiksmas.“

Paklausus, ar ligoninės vadovavimo procese prasidėjus koronaviruso protrūkiui meras nemato padarytų klaidų, V. Grubliauskas atsakė, kad į šį klausimą turi atsakyti kompetentingos ir tam skirtos institucijos.

„Aš žinau tik vieną aspektą, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė buvo pirmoji ligoninė, kuri pradėjo tirti visus gydytojus. Ir kuri pirmoji visus ištyrė, tai čia, matyt, faktas. Kitas aspektas, kad Klaipėda turbūt atliko daugiausia tų tyrimų, dėl kurių buvo identifikuota tikrai nemažai COVID-19 užsikrėtimo atvejų. Visi šitie aspektai vėlgi yra faktai, kurie irgi turi būti vertinami. Aš drąsiai sakau – tikrai neginu, nedangstau ir nedarau to, ir nedarysiu to ateityje, tikrai. Bet vertinimus <...> atliks ta darbo grupė, kuri sudaryta yra mano pavedimu. Kai tik tos išvados bus ant mano stalo, sprendimai bus adekvatūs ir neatidėlioti. O šiaip, kitas faktas tas, kad jeigu prokuratūra ar STT tyrimą matytų, kad vadovas trukdo tyrimui, ar kad jo buvimas tose pareigose gali kažkaip daryti įtaką tyrimui, tai jį nušalintų“, – sakė Klaipėdos meras.

Pasiteiravus, ką mano apie gydytojų pasakojimus, kai už paviešintą informaciją darbuotojas yra išsiunčiamas dirbti į priėmimo skyrių, V. Grubliauskas atsakė, kad tokius sprendimus turi paaiškinti ligoninės vadovybė.

„Iš tiesų, turbūt motyvas turi būti labai aiškus, kodėl yra siunčiamas vienas ar kitas gydytojas vienur, ar kitur, tai yra vienas dalykas. Bet, kiek aš pamenu, šitam gydytojui leidžiama ir toliau dirbti papildomą darbą toje pačioje ligoninėje, tai sąlygos nebloginamos. Kitas aspektas, kiek aš pamenu, tai yra padaryta turbūt tik karantino metu. Trečias aspektas, kad sąlygos darbo apmokėjimo tame skyriuje yra geresnės, kiek pamenu. Bet iš tikrųjų, tai apie šitą situaciją ir bet kokius klausimus turi atsakyti tie, kurie tuos sprendimus padarė, tai yra universitetinės ligoninės vadovybė. Ir jeigu kiltų bent mažiausia abejonė, kad yra padaryta nepagrįstai, būtent, kaip sakote, siekiant kažkam padaryti tą psichologinį spaudimą, tai reakcija turi būti adekvati ir žaibiška“, – kalbėjo V. Grubliauskas.