Infekcija plinta Vilniaus ligoninėje

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje koronaviruso atvejų skaičius auga.

„Lietuvoje dabar tai yra didžiausias židinys, kalbant apie sveikatos priežiūros įstaigas. Naujas atvejis – pacientas, apie kitą atvejį informaciją gavome šiandien. Iš viso serga 15 pacientų, visi jie yra vidaus ligų ar reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių pacientai, esantys arba buvę. Užsikrėtę 11 darbuotojų, 8 – vidaus ligų skyriaus, 3 – intensyviosios terapijos“, – sakė R. Lingienė.

Pasak NVSC Vilniaus departamento vadovės, 6 išrašytų asmenų artimiesiems taip pat buvo patvirtinta COVID-19 liga.

„Pergalės gatvėje esančiame name gyvena Vilniaus miesto klinikinės ligoninės darbuotoja, ji šiuo metu neserga, bet darbovietėje kurį laiką nesirodys“, – sakė R. Lingienė.

Kaip sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, stacionare – 83 ligoniai, iš jų reanimacijoje 9, dirbtinė plaučių ventiliacija reikalinga 4 asmenims, deguonies kaukių reikia 26.

„Iš šešių per vakar dieną patvirtintų atvejų 3 yra Klaipėdos apskrityje, 1 – vietinis, kitas susijęs su Klaipėdos palaikomojo gydymo ir slaugos ligonine, 3 atvejo tyrimą užsakė Lietuvos kariuomenė. 3 nustatyti Vilniaus apskrityje, tai Vilniaus miesto klinikinės ligoninės buvęs pacientas, kitas – UAB „Afidea“ darbuotojas, trečias nesusijęs su jokiais protrūkiais“, – sakė R. Lingienė.

Šiuo metu Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje vyksta išsamus patikrinimas.

„Gauname informaciją tiek iš pačių darbuotojų, anoniminę informaciją, kad šioje įstaigoje nėra tinkamai laikomasi infekcijų kontrolės priemonių, ir ne tik šiuose skyriuose“, – kalbėjo R. Lingienė.

Daugiausia serga dviem amžiaus grupėms priklausantys žmonės

Trečiadienį buvo paskelbtas Kaune užfiksuotas koronaviruso atvejis – pirminiais duomenimis, žmogus neturėjo sąlyčio su užsikrėtusiais asmenimis, nekeliavo.

„Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad šis asmuo susijęs su kelione, atvejis yra įvežtinis. Ir tai susiję su 3 asmenų kelione iš Švedijos į Ventspilį, o toliau – nuosavu automobiliu į Kauną“, – kalbėjo R. Lingienė.

Pasak R. Lingienės, Lietuva, kalbant apie sergamumą koronavirusu, jei lygintume su kitomis šalimis, atrodo neblogai. Sergamumas 100 tūkstančių gyventojų nesiekia 54 žmonių. O Liuksemburge, Ispanijoje, Islandijoje 100 tūkstančių gyventojų tenka daugiau kaip 400 šimtų sergančiųjų.

„Stebint pastarąsias dvi savaites, naujų sergančiųjų mažėja, atmetus židinius. Židiniai gana gerai lokalizuoti ir didelės rizikos Lietuvos populiacijai nesudaro. Didžiausi sergamumo rodikliai – Klaipėdos, Vilniaus, Marijampolės apskrityse, turint omeny, kiek sergančiųjų tenka 10 tūkstančių gyventojų“, – kalbėjo R. Lingienė.

Rolanda Lingienė

Klaipėdoje 10 tūkstančių gyventojų tenka 12,7 sergančiųjų, Vilniuje – 8,25, o Marijampolėje 7,2.

„Didžiausias sergamumo rodiklis užregistruotas vyresnių nei 80 metų asmenų grupėje, absoliučiais skaičiais sergamumas didžiausias 25–45 metų amžiaus grupėje. Trečioje vietoje – 50–64. Nuo 0 iki 4 metų turime 11 susirgusių asmenų, nuo 5 iki 14 – 14 susirgusiųjų. Lietuvoje daugiau serga moterys: 5,67 atvejai 10 tūkstančių gyventojų, vyrai – 4,69. Tai atitinka ir Europos skaičius. Mirė 33 moterys ir 21 vyras nuo COVID-19 Lietuvoje. 6 asmenys mirė jaunesni nei 65 metų amžiaus, daugiausia mirusių – vyresnio amžiaus“, – sakė R. Lingienė.

Lietuvoje koronavirusą turėjo ar vis dar turi apie 20 proc. sveikatos priežiūros specialistų, o Kinijoje tokių atvejų buvo 3,8 proc., Ispanijoje – 20 proc.

18 tūkstančių darželių darbuotojų skambučių

Spaudos konferencijoje ministras A. Veryga pranešė, kad karštoji linija šiuo metu itin apkrauta. Vien trečiadienį karštosios linijos savanoriai atsakė į beveik 18 tūkstančių skambučių. Pasak ministro, daugiausia skambino ikimokyklinių įstaigų darbuotojai, kuriems buvo rekomenduojama tirtis profilaktiškai.

„Kai kurie tai suprato ne kaip rekomendaciją, o kaip prievolę. Gavome žinučių, kad darbuotojams buvo pasakyta, jog jie negalės dirbti, jei nebus išsityrę mobiliuosiuose punktuose. Tai yra klaidinga nuostata, tikrai nereikia reikalauti visų išsitirti“, – sakė SAM vadovas.

A. Veryga priminė, kad savaitgalį buvo tiriami būtent šios grupės asmenys, tačiau nė vienam iš jų nenustatytas teigiamas rezultatas.

Aurelijus Veryga

„Niekam nėra prievolės prieš grįžtant į darbą išsitirti. Norėčiau paprašyti suprasti, kad mobilieji punktai skirti ne tik profilaktiniam patikrinimui atlikti, ten tiriami ir simptomų turintys asmenys, ir pacientai, kuriuos reikia stacionarizuoti. Todėl norėčiau paprašyti visų, kurie puolėte tikrintis profilaktiškai, to neskubėti daryti, nes tikrai bus tikrinami ir ikimokyklinių, ir mokyklinių įstaigų darbuotojai, bet ne masiškai ir ne visi, nes tokios galimybės nėra, o ir tokio reikalo nėra“, – sakė A. Veryga.

Viešajame transporte užsikrėsti – rizika maža

Trečiadienį pranešta apie koronavirusu užsikrėtusį 53 maršruto Vilniaus viešojo transporto vairuotoją. NVSC duomenimis, COVID-19 liga patvirtinta asmeniui, kuris dirba Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ir yra artimas šiam vairuotojui.

„Rizika keleiviams įvertinta kaip ypač maža ir nerimo nekelia“, – sakė R. Lingienė.

Šiuo metu koronavirusu vis dar serga 517 žmonių, o 934 laikomi pasveikusiais.

Izoliacijos šiuo metu laikosi 260 asmenų.

Nuo koronaviruso mirė 54 žmonės, šeši koronavirusu užsikrėtę asmenys mirė dėl kitų priežasčių.

Šalies laboratorijose per parą ištirta 7989 ėminiai, bendras ištirtų ėminių skaičius siekia 208 tūkst. 253.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (204)