„Buvo galima pagalvoti, kad ji susirgo vadinamuoju skrandžio gripu. Ji lengvai vaikščiojo ir visiškai aiškiai kalbėjo“, – pasakojo C. Coughlin duktė Catherina Coleman.

Tačiau tuo metu, kai 67-erių C. Coughlin telefonu kalbėjosi su dukterimis, deguonies lygis jos kraujyje nukrito taip žemai, kad dauguma pacientų jau atsidurtų ant mirties slenksčio. Dabar moteris guli Hartfordo Šv. Pranciškaus ligoninėje, ji prijungta prie plaučių ventiliavimo aparato, jos būklė yra kritinė. Tai dar viena pacientė, kuriai pasireiškė keista simptomų visuma. Gydytojai mėgina atpažinti, paaiškinti ir gydyti šiuos simptomus.

„Iš pradžių mes nežinojome, su kuo turime reikalų“, – sakė Valentinas Fusteris, koronaviruso epicentru Jungtinėse Valstijose virtusio Niujorko Sinajaus ligoninės vyriausiasis gydytojas. „Pacientai mirdavo tiesiog mums prieš akis. Viskas vyko staiga, atsidūrėme visiškai naujoje situacijoje ir nesupratome, kas vyksta“, – kalbėjo gydytojas.

Kaip rašo washingtonpost.com, šiandien visuotinai pripažįstama, kad naujasis koronavirusas yra žymiau labiau nenuspėjamas nei paprastas kvėpavimo takų virusas. Jis dažniausiai kėsinasi į plaučius, bet taip pat gali smogti bet kuriai kūno vietai – nuo smegenų iki kojų pirštų. Daugelis gydytojų susitelkia į viruso paskatintų uždegiminių reakcijų gydymą ir jo pajėgumus sukelti kraujo krešulius, tuo pačiu metu jie stengiasi padėti pacientams kvėpuoti.

Žinių apie naująją ligą gydytojams tenka įgyti paskubomis, kai Jungtinėse Valstijose su pandemija siejama daugiau nei 78 tūkst. mirčių, o patikimų tyrimų, galinčių jiems padėti, yra mažai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų bazėje jau yra daugiau nei 14 600 straipsnių apie COVID-19. Netgi žymiausios pasaulio visuomenės sveikatos tarnybos, įskaitant JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrus, nuolat keitė savo patarimus ir nurodymus, kad jie atitiktų naujus atradimus.

„Nežinome, kodėl liga turi tiek daug simptomų. Esminis dalykas yra tai, kad visa tai yra labai nauja ir mes daug ko nežinome“, – sako Angela Rasmussen, Kolumbijos universiteto Mailmano visuomenės sveikatos mokyklos Infekcinių ligų ir imunologijos centro virusologė.

Daugiau nei keturis mėnesius trunkanti klinikinė patirtis Azijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje parodė, kad patogenas ne tik puola plaučius, bet ir daro daug daugiau. „Niekas nesitikėjo ligos, kuri neatitiks jokio plaučių uždegimo ir kvėpavimo takų ligų modelio“, – aiškina Davidas Reichas, širdies kraujagyslių anesteziologijos specialistas ir Niujorko Sinajaus ligoninės prezidentas.

Virusas puola širdį, silpnina raumenis ir sutrikdo ritmą. Jis taip smarkiai puola inkstus, kad kai kurios ligoninės pritrūko dializės įrangos. Jis lėtai paveikia nervų sistemą, nuslopindamas skonio ir kvapo pokyčius, o retkarčiais pasiekia smegenis. Dėl to gali susidaryti staigią mirtį atnešantys kraujo krešuliai, gali įvykti viso organizmo kraujagyslių uždegimas.

Liga gali prasidėti visai be simptomų arba jų bus vos keli, o po poros dienų staiga imti spausti orą iš plaučių. Tai ypač pasireiškia senyvo amžiaus, nusilpusių nuo ankstesnių ligų ir nutukusių žmonių atveju. Vyrai nukenčia labiau nei moterys, tačiau taip pat yra požymių, kad liga gali komplikuoti nėštumą.

COVID-19 simptomai:

  • Smegenys: insultas dėl kraujo krešulių, neurologiniai sutrikimai,
  • Akys: infekcinis konjunktyvitas,
  • Nosis: skonio ir kvapo praradimas,
  • Kraujas: kraujo krešuliai, pažeistos kraujagyslių sienelės,
  • Virškinimo sistema, žarnynas: kai kuriems žmonėms pasireiškia vėmimas ir diarėja,
  • Plaučiai: pažeidžiami plaučių oro maišeliai, pasunkėjęs kvėpavimas, plaučių embolizmas (užsikimšusios plaučių kraujagyslės),
  • Širdis: nusilpęs širdies raumuo; dėl nedidelių krešulių galima pavojinga širdies aritmija ir širdies smūgis,
  • Inkstai: pažeidžiamos struktūros, iš kraujo filtruojančios toksinus, dažnai pacientams būna reikalinga dializė,
  • Oda: dėl pažeistų kraujagyslių galimas violetinės spalvos bėrimas,
  • Imuninė sistema: poveikis imuninei sistemai platus, galima taip pat ir pernelyg aktyvi imuninė reakcija, kai atakuojami sveiki audiniai.

Vaikus virusas aplenkia, bet džiaugtis dar anksti – praėjusią savaitę medikai informavo apie retą keliems vaikams kilusią uždegiminę reakciją su komplikacijomis širdžiai. Praėjusį penktadienį Niujorko gubernatorius Andrew M. Cuomo pranešė, kad Niujorko valstijoje sunkiai susirgo 73 vaikai, o 5 m. berniukas Niujorke tapo pirmu vaiku, mirusiu nuo koronaviruso. Praėjusį šeštadienį mirė dar du vaikai.

Ši žinia sukrėtė daugelį gydytojų, maniusių, kad pagaliau pavyko pažaboti ligos mastą tarp suaugusiųjų. „Visi manėme, kad ši liga žudo tik suaugusiuosius, ne vaikus“, – sakė D. Reichas.

Sinajaus ligoninėje buvo gydomi penki infekuoti vaikai. Pasak D. Reicho, kiekvienam iš pradžių sutriko virškinimas, vėliau prasidėjo uždegiminės komplikacijos, dėl kurių stipriai pažemėjo kraujospūdis ir išsiplėtė kraujagyslės. Minėti simptomai sukėlė širdies ligą, nuo jos pirmas vaikas mirė.

„Ligos eiga buvo kitokia, nei kitais viruso atvejais“, – sakė jis.

Iš milijonų ar net milijardų koronavirusų šešiais anksčiu buvo užsikrėtę žmonės.

Keturi sukelia peršalimą, kuris pasireiškia kiekvieną žiemą ir praeina praktiškai nepastebėtas. Dar vienas virusas 2003 m. sukėlė ūmų respiracinį sindromą, nuo kurio mirė 774 žmonės. Dar vienas virusas 2012 m. sukėlė ūmų respiracinį sindromą Artimuosiuose Rytuose, mirė 34 proc. iš šiuo virusu užsikrėtusių žmonių.

Septintas iš koronavirusų šeimos – SARS-CoV-2. Jis suderino savo peršalimą sukeliančių pusbrolių užkrečiamumą su kai kuriais SARS ir MERS mirtinai aspektais. Virusas plinta, žmonėms dar nepasireiškus simptomams, todėl jį sunku sukontroliuoti, ypač be tikslių testų. Šiuo metu vienintelė efektyvi priemonė – socialinės distancijos laikymasis.

Johnso Hopkinso universiteto Koronaviruso tyrimų centro duomenimis, virusu visame pasaulyje užsikrėtė apie 4 mln. žmonių, nuo jo mirė apie 280 000 gyventojų. Vien Amerikoje – 1,3 mln. infekuotųjų, o mirusių – 78 000 šalies gyventojų.

Pasak A. Rasmussen, jei SARS ar MERS būtų taip stipriai išplitę, galbūt jų poveikis būtų buvęs dar pavojingesnis. Vis tik tuos virusus gana greitai pažabojo, todėl susirgo ar mirė gana nedaug žmonių.

Nėra lengva nustatyti patogeną vis dar plintančios epidemijos sąlygomis.

Pasak ekspertų, prireiks ne vienų metų, kol suprasime, kaip liga pažeidžia organus, ir kokią įtaką jos eigai turi medikamentai, genetika, mityba, gyvenimo būdas ir socialinė distancija.

„Tai virusas, kuris dar prieš šešis mėnesius tiesiogine prasme neegzistavo žmonių pasaulyje, – sako Mičigano universiteto profesorius Geoffrey Barnesas, dirbantis širdies ir kraujagyslių ligų srityje. – Mums reikėjo skubiai, praktiškai per kelias savaites išsiaiškinti, kaip šis virusas veikia žmogaus kūną ir atrasti, kaip jį įveikti. Daugumai kitų ligų perprasti prireikė kelių dešimtmečių.“

Pačioje ligos protrūkio pradžioje buvo koncentruojamasi į plaučių gydymą.

SARS-CoV-2 pažeidžia ir viršutinius, ir apatinius kvėpavimo takus, galiausiai įsibraudamas giliai į plaučius ir užpildydamas oro maišelius ląstelėmis ir skysčiu, kurie sutrikdo deguonies srautą.

Vis dėlto nemažai mokslininkų mano, kad didžiausią ligos žalą organizmui nulemia dvi tarpusavyje susijusios priežastys.

Pirmoji yra viruso sukelti kraujagyslių pažeidimai, nulemiantys krešulių (nuo mikroskopinio dydžio iki didelių) susidarymą. Atitrūkę krešuliai patenka į kraujotaką ir nukeliavę į smegenis ar plaučius gali sukelti insultą ir plaučių emboliją. Tyrime, kuris buvo paskelbtas britų medicinos leidinyje „Lancet“, nurodyta, kad taip nutinka dėl to, kad virusas tiesiogiai pažeidžia endotelio ląsteles, kuriomis išklotos kraujagyslių sienelės.

Antroji priežastis yra perdėtas paties organizmo imuninės sistemos atsakas – citokinais indukuotos ląstelės žudikės, kurios gindamos organizmą nuo įsibrovėlio viruso atakuoja ne tik viruso, bet ir paties organizmo ląsteles.

Tyrimai ir gydymas sutelkti į šiuos reiškinius. Kai kuriose ligoninėse plačiau naudojami kraują skystinantys preparatai. Leidinyje „Journal of the American College of Cardiology“ paskelbtoje 2 tūkst. 733 pacientų duomenų apžvalgoje nurodyta, kad šie preparatai gali padėti sunkiausiai sergantiems pacientams.

„Mokslo duomenys nuolat kinta – iškeliamos ir paneigiamos teorijos, tobulinamos hipotezės. Tai nereiškia, kad mes nesuprantame, ką darome. Tai reiškia, kad mes mokomės“, – sako Bostono Brighamo ir moterų ligoninės intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas Deepakas Bhattas.

Harvardo medicinos mokyklos profesorius Mandeepas Mehra, kuris yra vienas iš leidinyje „Lancet“ publikuoto tyrimo apie tai, kaip COVID-19 pažeidžia kraujagysles, autorių, paaiškino, jog virusas pažeidžia tiek daug organizmo sričių, greičiausiai, dėl kraujagyslių viduje esančių endotelio ląstelių uždegimo. Tai reiškia, kad norint išgydyti COVID-19, vien antivirusinė terapija nepadės, sako jis.

„Šis virusas sukelia virusinę infekciją, kuri sujaukia visą imuninę sistemą ir pažeidžia kraujagysles – o tai ir yra mirštamumo priežastis, – aiškina M. Mehra. – Mūsų hipotezė tokia, kad COVID-19 pradžioje veikia kaip kvėpavimo takų virusas, tačiau mirtį sukelia kaip širdies ir kraujagyslių virusas.“
Inkstų ligų specialistų teorijos vystėsi panašiai. Pradžioje jie manė, kad paplitusią, sunkią inkstų ligą skatina plaučių ventiliavimo aparatai ir tam tikri medikamentai, skiriami intensyviosios priežiūros skyriaus pacientams, sako medicinos profesorius Danielis Batlle‘as iš Šiaurės Vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos.

Paskui jie aptiko pažeidimų organizmo nešvarumus filtruojančių inkstų ląstelėse dar prieš tai, kol pacientams prireikdavo intensyviosios slaugos. Be to, Uhane atliktų tyrimų metu patogeno buvo aptikta inkstuose, todėl atsirado spėlionių, kad naujasis koronavirusas pažeidžia ir šį organą.

„Iš pradžių nieko unikalaus nepastebėjome“, – sakė D. Batlle’as. Visgi naujoji informacija rodo, jog „šie ūminiai inkstų pažeidimai gerokai skiriasi nuo tų, su kuriais dažniausiai susiduriame“.

Kaip ir kiti koronavirusai, SARS-CoV-2 patenka į organizmą prisijungdamas prie receptoriaus angiotenziną konvertuojančio fermento 2, randamo ant kai kurių ląstelių paviršiaus. Vis dėlto naujojo koronaviruso baltymų spyglių sudėtis yra kiek kitokia, ir virusas gali geriau prisitvirtinti. Dėl to reikia mažiau viruso dalelių organizmui užkrėsti. Ši ypatybė taip pat gali padėti paaiškinti, kodėl naujasis koronavirusas yra kur kas virulentiškesnis už SŪRS, nurodė A. Rasmussen.

Kalbant apie viruso perdavimą, negalima atmesti kitų veiksnių, sakė virusologė, įskaitant užkrėstų žmonių paliekamą viruso kiekį ir socialinio atsiribojimo taisyklių paisymo ypatumus.

Patekęs į ląstelę, virusas pradeda daugintis ir sukelia chaosą. Kraujo spaudimą padedančių reguliuoti angiotenziną konvertuojančio fermento 2 receptorių yra gausu plaučiuose, inkstuose ir žarnyne – būtent šiuos organus daugelio pacientų atveju smarkiai pažeidžia infekcijos sukėlėjas. Galbūt todėl aukštas kraujo spaudimas yra vienas iš labiausiai paplitusių ankstesnių sveikatos sutrikimų tarp sunkia COVID-19 forma susirgusių žmonių.

Skirtingų žmonių organizme receptoriai yra nevienodi, taigi, keliama prielaida, jog genetika gali padėti paaiškinti simptomų įvairovę ir ligos sunkumo laipsnį. Receptorių turinčių ląstelių „yra praktiškai visur, todėl logiška manyti, kad virusas pažeidžia visą organizmą“, sakė Mitchellas Elkindas, Kolumbijos universiteto Gydytojų ir chirurgų koledžo neurologijos dėstytojas ir Amerikos širdies ligų asociacijos prezidentas.

Uždegimas sukelia kraujo krešėjimą, baltiesiems kraujo kūneliams kovojant su infekcija. Jie sąveikauja su trombocitais ir suaktyvina juos taip, kad padidėja kraujo krešėjimas, aiškino M. Elkindas. Tokių reakcijų pastebėta esant sunkiai infekcijai, pavyzdžiui, sepsiui, tačiau COVID-19 atveju „jos pasireiškia dideliam žmonių skaičiui per labai trumpą laiką ir iš karto krinta į akis“.

„Virusas gali užpulti įvairias kūno vietas, ir mes nesuprantame, kodėl skiriasi jo daroma žala ir kodėl nemažai žmonių apskritai nepasireiškia jokie simptomai“, – teigė M. Elkindas.

Į Konektikuto ligoninės Skubiosios pagalbos skyrių atvežtos D. Coughlin sveikata sparčiai blogėjo, dabar moters būklė yra kritinė. Jos kūno temperatūra pasiekė 40,5 °C, o plaučiuose prasidėjo uždegimas.

Trečiadienį ji su savo šešiomis dukromis bendravo naudodama programėlę „FaceTime“ ir pasakė, jog gydytojai patarė prijungti plaučių ventiliavimo aparatą.

„Susitaikiau su mintimi, jog man gali kas nors nutikti ir neišgyvensiu“, – kalbėjo ji. Šie žodžiai nuliūdino dukrą Ch. Coleman.

„Nusprendžiau jai padėti pasiruošti plaučių ventiliavimo aparato prijungimui. Visai įmanoma, kad ji mirs prijungta prie jo, – sakė dukra. – Galbūt tai buvo mano paskutinis pokalbis su mama.“