Kol kas patikrinta tik laboratorijoje

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė pasakojo, jog vienas iš svarbiausių veiksnių organizmui pakartotinai susidūrus su infekcija yra tai, kiek kūne yra susidarę antikūnų, kurie gali apsaugoti nuo viruso.

„Antikūnai susidaro mūsų organizme, dabar daug kalbama, ar infekcijos metu jie susidarys, ar ne, ar užblokuos virusą, ar ne. Reikia turėti tokius antikūnus, kurie tą virusą užblokuotų, kitaip tariant, neutralizuotų ir jį sustabdytų, kad virusas neužkrėstų naujų ląstelių“, – aiškino VU profesorė.

Antikūnų po infekcijos gali susidaryti kiekvieno iš mūsų kūne, bet juos galima sukurti ir laboratorijoje.

„Šie antikūnai buvo sukurti, taikant vadinamąją hibridomų technologiją. Mes šią technologiją taip pat naudojame savo laboratorijoje, kurdami įvairius diagnostinės paskirties antikūnus, taip pat ir kovojančius su virusais. Atliekame imunizaciją virusų, su kuriais kovotų kuriami antikūnai, antigenais, imunizuojame eksperimentines pelytes, naudojame jų ląsteles. Ir paskui hibridomų technologijos būdu kuriame monokloninius antikūnus, juos apibūdiname. Visa tai įmanoma atlikti laboratorijoje ir gauti antikūnus praktiškai neribotais kiekiais“, – sakė prof. A. Žvirblienė.

Kaip pasakojo pašnekovė, Nyderlandų mokslininkai „Erasmus medicinos centro“ laboratorijoje sukūrė antikūnus naudodami transgenines peles, turinčias žmogaus imunoglobulinų kintamųjų sričių genų sekas. Tai reiškia, jog į šias peles buvo įkelti žmogaus imunoglobulinų (antikūnų) genai. Šis mokslinis straipsnis buvo paskelbtas žurnale Nature Communications.

„Jei tokios technologijos būtų taikomos naudojant paprastas peles, tai jos gamintų pelės antikūnus. Jie žmogui gydyti nebūtų tinkami, nes būtų priimami kaip svetimi baltymai ir neveiktų“, – sakė profesorė.

Foto: Shutterstock

Todėl atlikdami šį tyrimą mokslininkai žmogaus antikūnus sukūrė naudodami transgenines peles, o taikydami hibridomų technologiją eksperimentiškai sukūrė antikūnus, kovojančius su koronavirusu. Transgeninių pelių organizme sukurti antikūnai yra tokie pat kaip žmonių, ir gali būti, kad bus tinkami gydyti nuo koronavirusinės infekcijos.

„Antikūnai yra molekulės, kurios labai tiksliai jungiasi prie to antigeno, su kuriuo kovoti yra sukurtos. Ir šiuo atveju tas antigenas yra viruso baltymas (S baltymas), per kurį virusas įlenda į mūsų ląsteles. Vadinasi, jei turime antikūno molekulę, kuri blokuoja šį viruso baltymą, kartu stabdomas virusas, kad neįlįstų į mūsų ląsteles ir nesidaugintų, jis nebegali užkrėsti naujų ląstelių“, – kalbėjo pašnekovė.

Greitai tikėtis vaistų nereikėtų

Jei mokslininkams šis eksperimentas pavyktų, galbūt būtų galima sukurti biofarmacinį vaistą, tai reiškia – antikūnus, kurie neleistų virusui įlįsti į mūsų ląsteles.

„Bet kol kas tai – tik mokslinis tyrimas, iki galutinio produkto būtų ilgas kelias, nes dar reikėtų užbaigti kurti, išbandyti, atlikti klinikinius tyrimus ir t. t. Vis dėlto tai yra kelias, kuris galbūt padėtų suvaldyti infekciją“, – pasakojo VU profesorė.

Kaip sakė prof. A. Žvirblienė, šie laboratorijoje sukurti antikūnai yra imitacija to, kas turėtų būti persirgusio žmogaus organizme.

„Kai žmogus perserga infekcija, jo kūne turėtų susidaryti šią infekciją neutralizuojančių antikūnų. Nuo to, kiek organizme bus susidarę neutralizuojančių antikūnų, priklausys tai, ar antrą kartą susidūrę su infekcija turėsime šansą pakartotinai užsikrėsti. Jei neutralizuojančių antikūnų organizme daug, žmogus apsisaugos“, – sakė prof. A. Žvirblienė.

Tikimasi, kad šiam eksperimentui pasisekus, bus įmanoma sukurti biofarmacinį produktą. Vis dėlto to padaryti greitu metu nepavyks.

„Tai yra sudėtingas klinikinis tyrimas, reikėtų turėti sergančių žmonių. Pirmiausia tyrimai būtų atlikti su gyvūnų modeliais, tikriausiai būtų naudojami beždžionių modeliai, kad kuo geriau imituotų koronaviruso infekciją. Paskui jau būtų pereita prie žmonių. Bet kiek tai užtruktų, sunku pasakyti. Gali būti, kad užtruktų trumpiau nei klinikiniai vakcinų tyrimai, nes efektas turėtų paaiškėti greičiau. Šiuo atveju nereikėtų laukti, kol susiformuoja imuninis atsakas, – turėtų būti įvertintas gydymo efektyvumas ir pašaliniai reiškiniai“, – kalbėjo profesorė.

Chemijos laboratorija
Foto: E.Kurausko nuotr.

Tačiau tikėtis, jog vaistai galėtų būti sukurti per keletą mėnesių, – tikrai neverta. Pasak pašnekovės, tai – tikrai ne mėnesių, bet metų klausimas.

„Kai kalbame apie vakciną, jos technologija gali būti ne tokia sudėtinga, ją galima gana greitai pagaminti, bet sudėtinga vakciną įvertinti ir patikrinti. Šiuo atveju biofarmacinių antikūnų technologija sudėtingesnė ir gerokai brangesnė, o jų klinikiniai tyrimai atliekami kitaip nei vakcinų. Vakcinos dozė gali kainuoti keliasdešimt ar šimtą eurų, o biofarmacinių antikūnų kaina siekia tūkstančius. Yra ir daugiau skirtumų. Vakcina naudojama profilaktiškai, norint apsisaugoti nuo infekcijos, o biofarmaciniai antikūnai būtų naudojami gydymo tikslais. Tai dar vienas pavyzdys, kaip intensyviai pasaulyje vystomos technologijos, kurios galbūt padės ateityje įveikti koronavirusą“, – sakė prof. A. Žvirblienė.